- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-407/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00983-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vytas Milius, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Norfos mažmena“
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Norfos mažmena“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 315 077,12 Lt nuostolių dėl netinkamo 2007 m. kovo 6 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties sąlygų vykdymo.
Nurodė, kad tarp ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (nuomotojas) ir atsakovo UAB ,,Norfos mažmena“ (subnuomininkas) 2007 m. kovo 6 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių S. Stanevičiaus g. 32 A, Vilniuje, subnuomos sutartis, pagal kurią patalpos atsakovui turėjo būti perduotos iki 2007 m. gegužės 31 d. Ieškovo teigimu, subnuomojamos patalpos buvo įrengtos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip prekybos centro su kavine patalpos. Pasak ieškovo, norint galutinai pritaikyti parduotuvės patalpas atsakovo poreikiams, reikėjo tik įrengti pertvaras ir atlikti su tai susijusius apdailos ir kitus statybos darbus. Nurodė, jog tam, kad būtų atlikti šie darbai, atsakovas privalėjo pateikti parduotuvės technologinį projektą (technologines schemas). Atsakovas technologinio projekto eskizą pateikė 2007 m. gegužės mėn., kurio sprendiniai buvo visiškai nesuderinti su jau įrengtų inžinerinių tinklų išdėstymu. Ieškovas nurodė, jog 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. birželio 18 d. ir 2007 m. liepos 17 d. raštais papildomai kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti technologinį projektą, atitinkantį inžinerinių tinklų išdėstymą. Pažymėjo, kad atsakovas technologinio projekto, atitinkančio subnuomojamų patalpų būklę, nepateikė. Ieškovo teigimu, atsakovo atsisakymas pateikti realų technologinį projektą yra esminis sutarties pažeidimas, nes dėl technologinio projekto nepateikimo ieškovas negalėjo užbaigti įrenginėti patalpų ir dėl to ieškovas patyrė nuostolių, nes negavo pajamų (subnuomos mokesčio) po 39 384,64 Lt nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovas pajamas už ginčo patalpų nuomą pradėjo gauti tik nuo 2008 m. balandžio mėnesio (sudariusi kitą subnuomos sutartį su kitu nuomininku UAB ,,Hakonlita“), vadinasi, dėl atsakovo kaltės ieškovas negavo planuotų subnuomos pajamų už 8 mėnesius - nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. balandžio mėnesio, o tai sudaro – 315 077,12 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad jokie specialūs išankstiniai reikalavimai technologiniam projektui nebuvo nustatyti ir nebuvo reikalauta, kad technologinis projektas turi būti suderintas su įrengtų inžinerinių tinklų išdėstymu. Be to, atsakovo teigimu, ieškovas neįvykdė kai kurių norminių teisės aktų reikalavimų, kurie yra privalomi patalpoms, skirtoms mažmeninės prekybos parduotuvėms eksploatuoti (nėra atitinkamo automobilių parkavimo vietų skaičiaus, nėra neįgaliesiems pritaikytų vietų ir pan.). Atsakovas taip pat nesutiko ir su ieškovo nurodytų nuostolių dydžiu, nes tai turi būti ne ikimokestinis pelnas, o grynasis pelnas. Atsakovo teigimu, ieškovas sudaręs subnuomos sutartį su kitu nuomininku susitarė dėl didesnių nuompinigių, todėl ieškovas ne tik kad nepatyrė nuostolių, bet ir gavo naudos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovo UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atmetė ir atsakovui iš ieškovo priteisė 3 630 Lt atstovavimo išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovo teiginį, jog patalpos nebuvo perduotos dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas laiku nepateikė subnuomos sutartyje numatyto technologinio projekto, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, jog ieškovas įsipareigojo įrengti patalpas pagal atsakovo pateiktą ir šalių suderintą projektą, tačiau nuomos sutarties pasirašymo dieną projekto nebuvo, sutartyje reikalavimai patalpų technologiniam įrengimui nebuvo aptarti. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad jokių reikalavimų projektui nustatyta nebuvo. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-181-392/2009, taip pat nustatyta, kad atsakovas ginčo projektą pateikė 2007 m. birželio 11 d., t. y. jau suėjus sutarties 3.1 p. numatytam patalpų perdavimo terminui, dėl projekto tarp šalių keletą mėnesių vyko ginčai, tačiau šalys susitarimo nepasiekė, ieškovas projektui nepritarė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, jog atsakovas esminių sutartinių sąlygų nepažeidė, o sutartis negalėjo būti vykdoma nepasiekus bendro susitarimo dėl atsakovo pateikto projekto. Be to, teismo vertinimu, net jeigu projektas ir būtų suderintas, tikimybė, kad patalpos būtų perduotos atsakovui sutartyje numatytu terminu yra maža, nes ieškovas nebuvo atlikęs kitų darbų, numatytų sutarties 5.4.1.1 p. ir sutarties priedo Nr. 2 67 p., taip pat pastatas nebuvo pritaikytas žmonėms su negalia.
Dėl nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu, ieškovo teiginys, kad atsakovas atsisakė pateikti realų technologinį projektą ir tuo padarė esminį sutarties pažeidimą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Pasak teismo, nors sutartyje pajamos buvo numatytos ieškovo gauti iš anksto, tačiau pagrįstai tikėtis jas gauti ieškovas neturėjo pagrindo, nes po sutarties pasirašymo nebuvo šalių normalios veiklos. Teismo vertinimu, nuomojamos patalpos atsakovui laiku nebuvo perduotos ir dėl ieškovo kaltės, nes sudarydamas sutartį ir įsipareigodamas įrengti patalpas pagal atsakovo pateiktą ir šalių suderintą projektą, nuomos sutarties pasirašymo dieną ieškovas iš atsakovo projekto nepareikalavo, neaptarė reikalavimų patalpų technologiniam projektui ir net nesusitarė su atsakovu dėl projekto pateikimo ieškovui suderinti dienos, o nustatydamas trumpą patalpų perdavimo laiką, buvo visiškai neapdairus, neprotingas ir nerūpestingas, ir tuo prisidėjo prie sutarties nevykdymo ir nuostolių atsiradimo, nes protingas ir apdairus asmuo pareikalautų projekto iš nuomininko iš anksto, tam, jog įsitikintų, kad projektą galima įvykdyti.
Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė ir nuostolių fakto buvimo, nes byloje nustatyta, kad ieškovas sutarties su atsakovu nutraukimo dieną sudarė subnuomos sutartį su kitu nuomininku UAB „Hakonlita“ žymiai palankesnėmis sąlygomis. Kadangi ieškovas šioje byloje privalėtų įrodyti negautą pelną, atskaičiuos sąnaudas ir mokesčius, tai reiškia, kad ieškovo reikalaujama suma žymiai sumažėtų, todėl, teismo vertinimu, tikėtina, kad negautą pelną ieškovas jau atgavo iš kito nuomininko.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismo išvada, jog ieškovas negalėjo pagrįstai tikėtis gauti pajamų iš subnuomos, nes po sutarties pasirašymo nebuvo šalių normalios veiklos, o prie to prisidėjo pats ieškovas, yra nepagrįsta. Nuo pat 2007 m. kovo 6 d. atsakovas netinkamai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad sutarties sudarymo metu nuomojamos patalpos jau buvo įrengtos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip prekybos centro su vaistine ir kavine patalpos. Patalpos buvo visiškai įrengtos, jose buvo įrengtos inžinerinės komunikacijos, norint visiškai pritaikyti parduotuvės patalpas atsakovo poreikiams reikėjo tik įrengti pertvaras bei atlikti su tai susijusius apdailos bei kitus statybos darbus, todėl subnuomos sutartyje numatytas patalpų perdavimo terminas buvo realiai įvykdomas. Tam, kad būtų galutinai įrengta parduotuvė, tinkama subnuomininko poreikiams, atsakovas privalėjo pateikti parduotuvės įrengimo technologinį projektą (technologines schemas), tačiau šios pareigos neįvykdė. Nors sutartyje šio projekto pateikimo terminas ir nebuvo numatytas, tačiau atsakovas tokį projektą privalėjo pateikti per protingą terminą, kad kita šalis galėtų laiku įvykdyti savo įsipareigojimus (CK 6.200 str.). Nors subnuomos sutartyje ir nebuvo numatyti reikalavimai technologiniam projektui, tačiau, atsižvelgiant į sutartyje numatytą patalpų perdavimo terminą, akivaizdu, kad technologinis projektas turėjo atitikti jau esamą patalpų būklę ir turėjo būti suderintas su jau įrengtų inžinerinių tinklų įvadų išdėstymu. Pagal atsakovo pateiktą technologinį projektą būtų reikėję iš naujo įrenginėti parduotuvės inžinerinius tinklus, tokiems darbams atlikti ieškovas būtų turėjęs gauti naują statybos leidimą patalpų rekonstrukcijai. Visos šios aplinkybės buvo nustatytos Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-181-392/2009, kurias teismas vertino netinkamai. Skirtingai nei nurodė teismas, šioje byloje buvo nustatyta, kad UAB ,,Norfos mažmena“ nepateikė technologinio projekto, kuris atitiktų sutarties sąlygas.
2) Atmestinas teismo sprendimo argumentas, kad maža tikimybė, jog patalpos atsakovui numatytu terminu, t.y. iki 2007 m. gegužės 31 d. negalėjo būti perduotos ir dėl to, kad ieškovas nebuvo atlikęs kitų darbų, numatytų sutarties 5.4.1.1. punkte ir sutarties priedo Nr. 2 67 punkte ir pastatas nebuvo pritaikytas žmonėms su negalia. Šie darbai, lyginant su patalpų pritaikymu atsakovo reikmėms pagal pateiktą technologinį projektą, yra mažareikšmiai ir turėjo būti atlikti kartu su visais kitais patalpų įrengimo darbais. Dalis nurodytų darbų galėjo būti atlikta tik pateikus technologinį projektą. Be to, ieškovas nereiškė pretenzijų dėl nurodytų darbų neatlikimo.
3) Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nepatyrė jokių nuostolių, nes vėliau sudarė kitą sutartį su UAB „Hakonlita“, kurios sąlygos buvo žymiai palankesnės. Visų pirma, ieškinys yra pareikštas dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d., o pajamas iš UAB „Hakonlita“ ieškovas pradėjo gauti tik nuo 2008 m. balandžio 1 d. Be to, nors nuomos mokestis pagal su UAB „Hakonlita“ buvo ir didesnis, tačiau sutarties galiojimo terminas pagal šią sutartį realiai yra trumpesnis, nes sutartyje yra numatyti lengvesni sutarties nutraukimo terminai. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog nuo 2011 m. UAB ,,Hakonlita“ nutraukė parduotuvės veiklą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Norfos mažmena“ nepateikė.
2013 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovo UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovas nurodo, jog su patalpų subnuomininku UAB ,,Hakonlita“ subnuomos sutartis nutraukta, UAB ,,Hakonlita“ nuo 2012 m. balandžio 11 d. neapmoka ieškovo pateikiamų sąskaitų, naujasis nuomininkas UAB ,,Lupra“ pagal nuomos sutartį nuomos mokestį pradės mokėti tik nuo 2014 m. sausio 1 d. Ieškovo teigimu, šios aplinkybės patvirtina jo patirtų nuostolių (negautų pajamų forma) faktą ir dydį. Dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad tik taip gali būti užtikrintas tinkamas ir visapusiškas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Byloje yra keliamas atsakovo UAB „Norfos mažmena“ sutartinės civilinės atsakomybės klausimas.
Apelianto teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė jam tinkamai neįvykdžius sutartinės pareigos pateikti nuomojamų patalpų technologinį projektą (technologines schemas) (CK 6.256 str.)
Tarp šalių 2007 m. kovo 6 d. sudarytos subnuomos sutarties turinys (b. l. 5-12), šios sutarties priedai (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-181-392/2009 1 t., b. l. 13-20) patvirtina, kad subnuomojamos patalpos turėjo būti įrengtos pagal atsakovo parengtą ir šalių suderintą technologinį projektą ir perduotos atsakovui iki 2007 m. gegužės 31 d. (CPK 185 str.).
Įsiteisėjusiu 2009 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-181-392/2009 tarp tų pačių šalių, nustatyta, kad 2007 m. kovo 6 d. sutartis nebuvo iki galo sudaryta, kadangi šalys nesuderino būtinos sutarties dalies – nuomojamų patalpų technologinio projekto (b. l. 23-24, CPK 182 str. 2 p.). Skirtingai nei teigia apeliantas, minėtu sprendimu nebuvo nustatyta aplinkybė, jog UAB ,,Norfos mažmena“ nepateikė technologinio projekto, kuris atitiktų 2007 m. kovo 6 d. sutarties sąlygas (CPK 179 str., 185 str.). Pažymėtina, jog minėtu įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta aplinkybė, jog ieškovas 2007 m. kovo 6 d. sutarties nuostatų nepažeidė, savaime neleidžia konstatuoti, jog minėtos sutarties nuostatas pažeidė atsakovas.
Tam, kad būtų patenkintas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, turi būti konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Atsakovo neteisėtus veiksmus turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Sutartinės civilinės atsakomybės atveju neteisėti skolininko veiksmai pasireiškia sutartinės prievolės pažeidimu (CK 6.256 str. 2 d.).
Kaip minėta, ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę grindžia jo sutartinės pareigos pateikti technologinį projektą nevykdymu. Pažymėtina, kad subnuomos sutartyje nenumatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti atsakovo parengtas technologinis projektas, taip pat nenurodytas terminas per kurį atsakovas parengtą technologinį projektą turi pateikti ieškovui (CPK 185 str.).
Byloje nustatyta, kad atsakovas pareigą pateikti technologinį projektą įvykdė – 2007 m. birželio 11 d. raštu atsakovas ieškovui pateikė pasirašytą technologinį projektą, prašydamas jį suderinti (b.l. 18). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad dar iki 2007 m. gegužės 31 d. (nuomojamų patalpų perdavimo termino) atsakovas teikė ieškovui technologines schemas (technologinį projektą) – tiek ieškinyje, tiek 2007 m. balandžio 26 d. ir 2007 m. gegužės 31 d. raštuose apeliantas patvirtina, kad jam buvo teikiamos nepasirašytos technologinės schemos (jų eskizai), iš esmės ginčydamas tik jų neatitikimą įrengtų inžinerinių tinklų išdėstymui ir jau atliktiems darbams (b. l. 15-17; CPK 185 str.). Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas sutartinę pareigą pateikti ieškovui projektą derinimui įvykdė.
Apelianto teigimu, darbus atliekant pagal atsakovo pateiktą technologinį projektą, apeliantas būtų patyręs neadekvačias išlaidas, todėl atsakovo atsisakymas pateikti technologinį projektą, atitinkantį inžinerinių tinklų įvadų išdėstymą, pažeidžia CK 6.200 straipsnyje įtvirtintas nuostatas ir laikytinas esminiu sutarties pažeidimu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šalims nesusitarus dėl konkrečių reikalavimų, kuriuos turi atitikti atsakovo pateikiamas technologinis projektas, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas, pateikdamas projektą, pagal kurį įrenginėdamas patalpas apeliantas patirtų papildomas sąnaudas, pažeidė sutartinius įsipareigojimus (CPK 185 str.). Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad nekilnojamojo turto registre ginčo negyvenamosios patalpos buvo įregistruotos kaip prekybos centro su vaistine ir kavine patalpos, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo nustatyti išankstiniai reikalavimai ieškovo rengiamam technologiniam projektui. Nesant susitarimo, kokius kriterijus turi atitikti atsakovo pateikiamas technologinis projektas ir nenustačius atsakovo nesąžiningų veiksmų sudarant ginčo projektą, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas pažeidė sutartines nuostatas (CK 6.256 str. 2 d., CPK 185 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas sutartinę pareigą pateikti technologinį projektą įvykdė, o aplinkybė, kad pateiktas projektas šalių nebuvo suderintas šiuo atveju reiškia ne atsakovo sutartinių pareigų nevykdymą, o faktą, kad šalys nesusitarė dėl nuomojamų patalpų įrengimo, dėl ko šios patalpos atsakovui nebuvo perduotos.
Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovas esminių sutartinių sąlygų nepažeidė, o sutartis negalėjo būti vykdoma nepasiekus bendro susitarimo dėl atsakovo pateikto techninio projekto (CPK 185 str.). Nekonstatavus neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra pagrindo jam taikyti civilinę atsakomybę, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.
Apeliantas prašė nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau kolegija tokio poreikio nenustatė, todėl ginčas apeliacine tvarka išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 322 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto valstybės naudai priteisiamas 7 151 Lt žyminis mokestis, kurio sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi (b. l. 204; CPK 93 str. 1, 3 d., 302 str.).
Atsakovo prašymas priteisti iš apelianto 1 815 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atmestinas, kadangi byloje nėra pateikto atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ (į. k. 300145575) valstybei 7 151 Lt (septynis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi.