- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-2252-413/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15529-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Evaldas Burzdikas, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- „Daugiabučio namo, esančio Kęstučio 47a, bendrija“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „City Service“
- Kategorijos
- 25.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Jolitos Cirulienės ir Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo „Daugiabučio namo, esančio Kęstučio 47a, bendrija“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2297-199/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovui „Daugiabučio namo, esančio Kęstučio 47A, bendrija“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „City Service“, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 6 260,58 Lt skolos už atliktus šilumokaičio remonto darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,60 Lt žyminio mokesčio, 181,50 Lt už teisines paslaugas (1 t. b. l. 24-27).
Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-787 buvo paskirtas gyvenamojo namo Kęstučio g. 45, Kaune administratoriumi. Kęstučio g. 45 ir Kęstučio g. 47A, Kaune gyvenamieji namai turi bendrus inžinierinius tinklus. Šių tinklų techninę priežiūrą vykdė AB „City Service“ 2008 m. liepos 30 d. įvykus šilumokaičio gedimui, gyvenamiesiems namams Kęstučio g. 45 ir Kęstučio g. 47A, Kaune buvo nutrauktas karšto vandens tiekimas. Siekdamas užtikrinti kokybišką ir ekonomišką karšto vandens ruošimą, ieškovas atliko inžinierinių tinklų (šildymo sistemos) remonto darbus. Už atliktus darbus atsakovui 2009 m. rugsėjo 18 d. buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra, tačiau atsakovas jos neapmokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti, kadangi ginčo šalis nesieja ir nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Atsakovas niekada nesikreipė į ieškovą dėl jo minėtų darbų atlikimo, ieškovas atliko darbus savo rizika, nesuderinęs su bendrija minėtų darbų apimties ir kainos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo „Daugiabučio namo, esančio Kęstučio g. 47A, bendrija“ ieškovui UAB „Žaidas“ 6 260,58 Lt už šilumokaičio keitimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. lapkričio 2 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, 188 Lt žyminio mokesčio, 181,50 Lt už teisines paslaugas, likusioje dalyje ieškinį atmetė (1 t. b. l. 135-140).
Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
1. Dėl administratoriaus ir techninio prižiūrėtojo. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad UAB „Žaidas”, iki atsakovui įsteigiant bendriją, buvo gyvenamųjų namų, esančių Kęstučio g. 45 ir 47a, Kaune, administratoriumi. Techninę pastatų priežiūrą vykdė AB „City service“. 2008 m. vasario 1 d. įsteigus atsakovui daugiabučio gyvenamojo namo Kęstučio g.47A, Kaune bendriją, techniniu prižiūrėtoju šilumokaičio gedimo nustatymo dienai liko AB „City service”, nes kito techninio prižiūrėtojo bendrija nebuvo paskyrusi. Abu namus siejo viena karšto vandens sistema (vienas šilumokaitis). 2008 m. liepos 30 d. įvykus šilumokaičio gedimui, AB „City service” likvidavo gedimo padarinius, demontavo sugedusį šilumokaitį ir sumontavo naują. Šias aplinkybes patvirtina defektinis aktas, lokalinė sąmata, priėmimo-perdavimo aktas, atsakovui išrašyta PVM sąskaita - faktūra. Aplinkybę, kad ieškovas sumokėjo už atliktus remonto darbus bendrų šilumos tinklų techniniam prižiūrėtojui AB „City service“, patvirtina 2009 m. kovo 31 d. UAB „Žaidas” ir AB „City service” tarpusavio skolų užskaitymo aktas (b. l. 129).
2. Dėl ginčo santykiui taikytinų teisės normų. Vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsniu, CK 4.85 straipsniu, CK 4.82 straipsnio 5 dalimi, CK 4.83 straipsnio 5 dalimi, CK 4.84 straipsniu, Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:20002/2010 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka”, patv. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 351 2002-07-1 su pakeitimais 1, 5 - 5.2.2., 6, 7 - 7.4., 8 - 8.3., 23, 29 punktais, teismas sprendė, kad gyvenamųjų namų Kęstučio g. 47A ir 45, Kaune šilumokaitis buvo priskirtas prie bendros šių namų inžinierinės įrangos, o jo prižiūrėtoju liko AB „City service“, nes bendrija šilumokaičio gedimo metu inžinierinių tinklų prižiūrėtojo nebuvo paskyrusi. Nors atsakovas teigė, kad nuo bendro šilumokaičio atsijungė, tačiau teismas, remdamasis AB „Kauno energija“ 2012 m. kovo 26 d. raštu, konstatavo, kad faktinis atsijungimas įvyko 2010 m. vasario 1 d., t. y. po šilumokaičio gedimo. Kadangi iki 2010 m. vasario 1 d. šilumokaitis buvo bendra abiejų namų Kęstučio g. 45 ir 47A inžinierinė įranga, teismas sprendė, kad atsakovas privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas už šio šilumokaičio keitimą (CK 4.82 str. 3 d.). Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentas, jog AB „City service“ neinformavo jo apie šilumokaičio remonto darbus, kadangi šilumokaitis randasi Kęstučio g.47A namo rūsyje, todėl atsakovas neabejotinai žinojo arba turėjo žinoti apie atliekamus remonto darbus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas „Daugiabučio namo, esančio Kęstučio 47a, bendrija“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t. b. l. 145-148). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Tarp ieškovo UAB „Žaidas“ ir atsakovo nebuvo sudaryta sutartis. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, kadangi daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veikos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. UAB „Žaidas“ ir atsakovo nesieja jokie sutartiniai santykiai. Atsakovas niekada nesikreipė į ieškovą dėl jo minimų darbų atlikimo, be to, ieškovas minimus darbus atliko nesuderinęs darbų masto ir apimčių su atsakovu.
2. Dėl Šilumos ūkio įstatymo nuostatų taikymo. Teismas nurodė, kad „Šiuo metu galiojančio Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas.“ Nors teismas ir patvirtino, kad atsakovas turėjo ir turi įstatymo suteiktas teises eksploatuoti savo naudojamą šilumos ūkį, tačiau, prieštaraudamas pats sau, ieškovo ieškinį tenkino.
3. Dėl rašytinių įrodymų vertinimo. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovo nurodomas gedimas įvyko 2008 m. liepos 30 d., o sąskaita už šio gedimo pašalinimą atsakovui buvo pateikta tik 2009 m. rugsėjo 18 d. Visi byloje esantys įrodymai, susiję su šiuo gedimu, t. y. defektinis aktas, lokalinė sąmata, kurios sudarymo data nėra aiški, priėmimo - perdavimo aktas, atsižvelgiant į tai, kad su šiais dokumentais atsakovas buvo supažindintas tik teismo proceso metu, o taip pat į tai, kad ieškovas su tračiuoju asmeniu AB „City service“ yra susiję asmenys, kelia pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų sudarymo tikrųjų datų ir dėl ieškovo sąžiningumo. Be to, ieškovas neinformavo atsakovo apie savo teikiamas paslaugas, nesudarė sutarties dėl paslaugų teikimo. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie remonto darbų pridavimą. Atsakovui iki bylos iškėlimo teisme nebuvo žinoma apie šilumokaičio perdavimą eksploatacijai ir bandymų rezultatus. Visa tai leidžia manyti, kad ieškovas darbus atliko savo rizika ir jėgomis, todėl neturi teisės reikšti reikalavimo atsakovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB Žaidas“ prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą (2 t. b. l. 2-4). Nurodo, kad teismas pagrįstai tenkino ieškinį, nes Kęstučio g. 47A namo techniniu prižiūrėtoju, prieš įkuriant bendriją, buvo AB „City Service“ (ieškovas pasirašė techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartį su trečiuoju asmeniu dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros), o po bendrijos įkūrimo gyvenamojo namo savininkai nepasirinko naujo prižiūrėtojo, laikinai šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą vykdė AB „City Service“. Todėl nesuprantami atsakovo teiginiai, jog jo ir trečiojo asmens AB „City Service“ nesieja jokie santykiai ir jam nekyla pareiga pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį apmokėti bendrosios inžinerinės įrangos remonto išlaidas avarijos likvidavimo atveju. Atsakovo atstovė - pirmininkė V. K. bylos nagrinėjimo metu patikino, jog apie vykdomus darbus jai ir kitiems Kęstučio g. 47A namo savininkams buvo žinoma, ji asmeniškai matė AB „City Service“ darbuotojus, abiems namams buvo laikinai išjungtas karšto vandens tiekimas, kadangi tik tokiu būdu buvo įmanoma demontuoti ir sumontuoti naują šilumokaitį. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas nebuvo informuotas apie darbus, jam nėra žinoma ar šilumokaitis, kuris teikia karštą vandenį abiems namams, yra eksploatuotinas. Atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą domėtis savo turtu, laiku reaguoti į šilumokaičio gedimą, dalyvauti priimant darbus, tačiau buvo visiškai pasyvus, nevykdė jam CK numatytų pareigų, o kadangi Kęstučio g. 45 ir Kęstučio g. 47A namai turi bendrą inžinerinę karšto vandens tiekimo sistemą, ieškovas, kaip Kęstučio g. 45 namo administratorius, privalėjo imtis neatidėliotinų avarijos likvidavimo veiksmų, nes, priešingų atveju, savininkai patirtų nuostolių dėl termofikato išsiliejimo, nepatogumų dėl negalėjimo naudotis karštu vandeniu bei kiltų reali grėsmė asmenų sveikatai ir gyvybei, kadangi ypač aukštos temperatūros termofikato išsiliejimas yra pavojaus šaltinis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamuosius namus Kęstučio g. 45 ir 47 A, Kaune sieja bendra inžinierinė (šilumos tiekimo) įranga - tinklai (t. 1, b.l. 79-97). Gyvenamojo namo Kęstučio g. 45 administratoriumi paskirtas ieškovas. Abiejų namų bendro naudojimo šilumos tinklų priežiūrą iki 2010 m. vasario 1 d. vykdė trečiasis asmuo AB „City Service“, kuris, 2008 m. liepos 29 d. atlikęs šilumos punkto karšto vandens ruošimo įrenginio sandarumo patikrinimo darbus, nustatė jo gedimus ir atliko remonto darbus, kurių vertė 9105,70 Lt. Iš šios sumos atsakovo eksploatuojamam gyvenamajam namui tenkanti mokėjimų dalis sudaro 6 260,58 Lt (t. 1, b.l. 53, 56-57, 58-61). Už atliktus remonto darbus trečiajam asmeniui apmokėjo Kęstučio g. 45 administruojanti įmonė - ieškovas (t. 1, b. l. 129). Atsakovo bendrija įsteigta 2008 m. sausio 2 d. ir iki šilumokaičio gedimo savo inžinierinių (šilumos) tinklų techninio prižiūrėtojo nebuvo paskyrusi.
CK 4.83 straipsnio 3 dalis nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Remdamasi šiomis įstatymų nuostatomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai daugiabučio namo bendrija, siekdama įgyvendinti savo, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo, teises, nesudaro rašytinės sutarties su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju, kurioje, be kita ko, būtų aptarta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), priežiūros ir apmokėjimo tvarka, jai, kaip bendro naudojimo objektų valdytojai, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas, kurios vėliau paskirstomos būtų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje (CK 4.84 str. 4 d.). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovui nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tinklų prižiūrėtoju, jam neatsiranda pareiga apmokėti pastarojo patirtas išlaidas už bendrosios dalinės nuosavybės objektų remontą.
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Ginčo atveju ieškovui teko pareiga įrodyti nuostolių atsiradimo pagrindą (šilumokaičio gedimo faktą) ir su tuo susijusias patirtas išlaidas, o atsakovui šias aplinkybes ginčijant – pateikti savo argumentams pagrįsti tai patvirtinančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Apeliantas bylos nagrinėjimo metu šilumokaičio remonto paties fakto ir su tuo susijusių išlaidų dydžio neginčijo, apeliacinio skundo argumentai apie ieškovo pateiktų įrodymų, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, autentiškumą ir pagrįstumą grindžiami ne leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, bet samprotavimais ir spėlionėmis, todėl teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.