Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-828-252/2017

Donata Kravčenkienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12302-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2; 3.3.2.4.

2017 m. lapkričio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-18735-861/2017 pagal pareiškėjo antstolio D. Š. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis D. Š. pateikė prašymą pakeisti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradinį skolininką G. L., mirusį (duomenys neskelbtini), į palikimą priėmusią Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ „Turto bankas“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-27 nutartimi antstolio prašymą tenkino. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininką G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pakeitė nauju skolininku – Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“.Teismas konstatavo, kad po skolininko G. L. mirties 2016-01-19 jo palikimą priėmė Lietuvos Respublika, t.y. paveldimas turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, kurią paveldėjimo santykiuose atstovauja VĮ „Turto bankas“. Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu VĮ „Turto bankas“ prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-27 nutartį ir pareiškėjo antstolio D. Š. prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad šiuo atveju buvo pažeistos CK 5.63 straipsnio nuostatos, nes kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdiniai (tarp jų ir valstybė), turėjo pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais dėl ko yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nutartyse, kurios cituojamos atskirajame skunde. Be to, Turto areštų registre nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolis būtų uždėjęs areštą skolininkui priklausiusiam turtui vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusio skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, mano, kad turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalies nustatytą trijų mėnesių terminą. Šiuo atveju turto areštas vykdant minėtą išieškojimą išieškotojo naudai nebuvo atliktas. Turto banko turimais duomenimis pareiškėjas antstolis D. Š. po skolininko mirties per 3 mėnesius nepareiškė kreditorinio reikalavimo remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi ir kitais CK nustatytais ar teismų praktikoje pripažintais galimais būdais dėl skolos. Atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nebuvo pateiktas prašymas pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nenurodytos minėto termino praleidimo priežastys, dėl ko teismas neturėjo galimybės įvertinti tokio termino praleidimo svarbos. Kadangi kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, tad negali būti įgyvendintas, o skundžiama nutartis dėl antstolio D. Š. prašymo tenkinimo, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką yra nepagrįsta ir naikintina. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Bylos nagrinėjimo dalykas – teismo nutarties, kuria vykdymo procese pakeistas pradinis skolininkas naujuoju skolininku, kai mirusio skolininko turtą paveldėjo valstybė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolio D. Š. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-29 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 25900 Lt (7501,15 Eur) skolos ir 777,50 Lt (225,17 Eur) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko G. L. išieškotojo A. S. naudai. 2011-04-04 priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis skolininkas G. L. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Taigi nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Dėl to kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu.Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t.y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (LAT 2011-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).Nors valstybė visais atvejais atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio nuostatų, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje aiškiai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo (atnaujinimo pagal CK 2015-06-30 redakciją) galimybė - teismas gali pratęsti (atnaujinti) tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (kaip yra šiuo atveju) (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti (atnaujinti) šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (LAT 2014-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjo turto areštas kreditoriui A. S. reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, kad kreditorius kitokiu būdu būtų pareiškęs reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Vykdomojoje byloje esantis ir suinteresuoto asmens prie atskirojo skundo pateiktas Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad G. L. turtas yra areštuotas pagal šešiolika turto arešto aktų, tame tarpe ir pagal antstolio D. Š. 2016-03-29 turto arešto aktą ir registro duomenys patvirtina, kad areštas taikytas išieškotojų A. S. ir AB DNB lizingas naudai, arešto mastas yra 11 871,97 Eur. (įrašo Nr. 14.1-14.5.6) Tas faktas, kad nurodytas tik vienos vykdomosios bylos numeris, nenaikina fakto, kad buvo išviešinti duomenys apie kreditorių A. S.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 yra nurodęs „Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teisėjų kolegija, plėtodama šiame nutarties punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.“.Kaip nurodyta nutarties 19 punkte, nagrinėjamoje byloje pagal esantį pažymėjimą apie turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimą 2016 m. kovo 30 d. Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areštas, nurodant išieškotojus ir turto mastą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis tinkamai informavo apeliantą apie vykdomus išieškojimus iš mirusiojo skolininko turto ir nurodė visus išieškotojus, kurių bylas turėjo vykdyme. Minėtoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra pasakyta ir teismų praktika tikrai neplėtojama ta linkme, kad antstoliui turint eigoje kelias vykdomąsias bylas tam pačiam skolininkui, tik skirtingiems išieškotojams, tas pats antstolis turėtų areštuoti turtą atskirai kiekvienoje vykdomojoje byloje ir atskirai registruoti(kiekvienoje byloje) turto arešto aktus. Tokiu atveju, susidarytų tokia situacija, kad skolininkui reikėtų papildomai mokėti vykdymo išlaidas kiekvienoje byloje už tą patį veiksmą, nes tas pats antstolis surašydamas turto arešto aktą areštuoja turto tokiai sumai, kuriai vykdo išieškojimus visose jo žinioje esančiose bylose, nurodydamas visus išieškotojus. Antstolis už to paties veiksmo atlikimą kiekvienoje vykdomojoje byloje turėtų skaičiuoti vykdymo išlaidas, jos tokiu atveju be teisinio pagrindo didėtų, nes turto arešto įregistravimas kainuoja šiai dienai 24 eurus, ir tai pažeistų ne tik skolininko teises ir interesus, bet prieštarautų protingumo, sąžiningumo principams.Visapusiškam ir pilnam bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas išsireikalavo iš antstolio D. Š. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pas antstolį užvesta dar 2008—07-03 ir buvo vykdomas išieškojimas iš skolininko G. L., išieškotojo AB DNB lizingas naudai. Gavus išieškotojo A. S. vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš skolininko G. L., antstolis 2011-04-04 užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra duomenys, kad nuo 2012-05-11 išieškotos piniginės sumos iš skolininko turto(piniginių lėšų) buvo kas mėnesį paskirstomos tarp abiejų išieškotojų. Išieškotos sumos buvo skirstomos kas mėnesį iki pat 2016-03-24. Minėtame patvarkyme dėl išieškotų sumų paskirstymo nurodyta, kad skola išieškotojui A. S. tai dienai yra 6 546,84 Eur, išieškotojui AB DNB lizingas- 4 460,03 Eur., nepadengtos vykdymo išlaidos 865,10 Eur. Bendra suma 11 871,97 Eur, kuriai ir buvo areštuotas skolininko turtas bei išviešinta viešajame registre. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LAT suformuota praktika, sprendžia, kad kreditorius A. S., o taip pat ir antstolis D. Š. nepraleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, tinkamai išviešino skolininko skolas abiejų išieškotojų naudai, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo antstolio D. Š. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese galėjo būti tenkinamas.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis priimta tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-27 nutartis paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-27 nutartį palikti nepakeistą.