Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-06-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A13.-1698-1058/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-06-30
Bylos Nr.
A13.-1698-1058/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01361-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Giedrė Telksnienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. C.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A13.-1698-1058/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01361-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 14.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. birželio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,vertėjaujant Anai Grečišnikovai,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. C. (M. C.),

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. C. 2021 m. gegužės 8 d., apie 18.57 val., (duomenys neskelbtini), prie namo laiptinės, vedė savo šunis, iš kurių vienas įkando mažametei G. V. į šlaunį, dėl ko ji patyrė sužalojimus, taip buvo sukelta grėsmė žmogaus sveikatai ir turtui. Tokiais veiksmais M. C. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.4 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje M. C. parodė, kad kaltinimą supranta, kaltu prisipažįsta. Datos neatsimena, atrodo 8 dieną, vedė šunį į lauką, vaikai žaidė laiptinėje ir šuo puolė prie jų. Nematė, ar įkando, ar apdraskė, nes jis duris uždarinėjo tuo metu. Šiuo buvo pririštas ant 1,5 m ilgio pavadėlio. Sutinka, kad turėjo būti dėmesingesnis, ateityje imsis priemonių, kad daugiau taip neatsitiktų, išeidamas žiūrės pro akutę, kad nieko laiptinėje nebūtų. Apgailestavo. Sutiko atlyginti 100 eurų žalą. Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo M. C. nurodė, jog su nusižengimu sutinka (b. l. 2). Tyrimo metu atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad 2021 m. gegužės 8 d. išvedinėjo baltos spalvos šunį į lauką, nepastebėjo, kad laiptinėje žaidžia vaikai. Kol atidarinėjo duris, šuniukas išsigandęs netyčia įdrėskė vaikui koją (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be paties M. C. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai: M. C. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 2-3); iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. gegužės 8 d., 18.55 val. bendrajam pagalbos centrui pranešta, jog (duomenys neskelbtini), kieme, (duomenys neskelbtini) metų mergaitei įkando kaimyno šuo, kaimyną nurodys, įkandimo vieta paraudo, kraujuoja. Pranešė mama L. P.. Patikslinus įvykio aplinkybes ir susisiekus su pranešėja, pastaroji paaiškino, kad jos (duomenys neskelbtini) metų dukra su draugėmis slėpdamasi nuo lietaus stovėjo po laiptinės stogeliu. Tuo metu į lauką iš laiptinės vesdamas du baltus šunis išėjo vyras. Vienas iš šunų įkando pranešėjos dukrai į šlaunį. Mergaitė atbėgo į namus ir papasakojo kas nutiko. Įkandimo vietoje kraujuojanti žaizda. Pranešėjai patarta dėl įkandimo dukrą parodyti medikams. Pranešėjai paaiškinta, kad dėl šuns įkandimo bei šuns šeimininko veiksmų, kuris neužtikrino saugumo aplinkiniams, pateikti išsamų pranešimą (pareiškimą) prisijungus per epolicija.lt. Pranešėja sutiko pateikti pranešimą savarankiškai (b. l. 4-5); pareiškėja L. P. savo paaiškinime nurodė, kad 2021 m. gegužės 8 d., apie 18.50 val., jos vaikui būnant lauke, užklupo lietus ir vaikai pasislėpė prie namo laiptinės po stogeliu. Su jos dukra G. buvo A. L. ir I. T.. Veiksmas vyko prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Vaikams ten stovint, iš laiptinės išėjo vyras su dviem šunimis, vienas iš šunų vidutinio dydžio, baltas, puolė vaiką iš nugaros ir padarė kūno sužalojimą, įkandimas yra ant dešinės kojos šlaunies iš nugaros pusės. Vyras gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), iš draugės mamos iš (duomenys neskelbtini) buto, žodžių, vyras dažnai išgėrinėja ir yra konfliktiškas. Įvykį matė ir G. suteikė pagalbą vyras gyvenantis bute Nr. (duomenys neskelbtini). Jis papurškė vaikui dezinfekcinio skysčio ir pridėjo servetėlę, vaikui grįžus namo susisiekė numeriu 112. Apsilankius greitajai, nustatyta, kad reikia vykti į traumatologinį, kur suleistas skiepas nuo stabligės, kadangi nežino, ar šuo yra skiepytas ir sveikas (b. l. 7-8); L. P. pareiškė 100 EUR ieškinį dėl neturtinės žalos (b. l. 9); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato tyrėjos G. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. gegužės 17 d. mobiliojo ryšio telefonu buvo susisiekta su A. A. J., kuris paaiškino, jog 2021 m. gegužės 8 d. jis ėjo namo ir prie laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), buvo kelios mergaitės, viena iš jų vis kartojo, kad jai įkando šuo. Tai mergaitei pasakė, kad ji pabūtų prie laiptinės, o jis tuo tarpu nuėjo namo, kad atnešti mergaitei dezinfekcinio skysčio papurkšti ant žaizdos. Po kelių minučių jis nusileido atgal prie laiptinės durų, davė mergaitei purškalą skysčio ji su kitomis mergaitėmis nubėgo į šalį nusiėmė treningo kelnes ir viena iš mergaičių papurškė jai ant žaizdos. Pats asmeniškai įvykio nematė, kas atsitiko tai mergaitei taip pat ir mergaitės žaizdos nematė, ji tik vis kartojo, kad jai įkando šuo. Po to, kai mergaitės papurškė dezinfekcinio skysčio, buteliuką jam grąžino ir jis nuėjo namo. Daugiau apie įvykį nieko nurodyti negali (b. l. 11); apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė, kuriuose užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – daugiaaukščio namo pastatas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad butai sužymėti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buto. Prie laiptinės, po dešine puse yra rudos spalvos skelbimų lenta, tiesiai yra žalios spalvos medinės duris, pro kurias yra patenkama į namo rūsį. Po dešinę pusę yra metalinės žalios spalvos duris, pro kurias yra patenkama į namo laiptinę, o prie durų po dešinę pusę ant sienos yra domofonas. Teritorija nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 12-18); fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas vaikui padarytas sužalojimas (b. l. 19).

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtinta gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.4 punktas numato pareigą gyvūnų laikytojams užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, numatyta ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. C., būdamas šunų laikytoju ir turėdamas pareigą tinkamai rūpintis bei prižiūrėti laikomus šunis, neužtikrino, kad jo šuo nepadarytų žalos kitų asmenų sveikatai, dėl ko, jam vedant šunis į lauką, vienas jų įkando mažametei G. V. ir ją sužalojo, todėl M. C. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal NAK 346 straipsnio 4 dalį. Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, tikslina kaltinimą, nurodant, kad tokiais veiksmais M. C. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.4 punktą. Toks patikslinimas atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi.

Už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 150 EUR iki 300 EUR. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su veterinarijos veikla ir gyvūnų globa), į tai, kad administraciniu nusižengimu padaryta žala mažamečio vaiko sveikatai, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad M. C. dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama M. C. asmenybė – baustas administracine tvarka, tačiau pakankamai seniai (paskutinį kartą 2019 m.), už analogiškų nusižengimų padarymą nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti M. C. paskyrus minimalią ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriamas gyvūno konfiskavimas (ANK 346 straipsnio 20 dalis). Nagrinėjamu atveju įvertinus nusižengimo pobūdį, pavojingumą, sukeltus padarinius bei atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti gyvūno konfiskavimą.

Byloje mažametės nukentėjusiosios G. V. įstatyminė atstovė motina L. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 100 EUR neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 9). ANK neturtinės žalos atlyginimas nėra reglamentuotas. Kita vertus, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas, spręsdamas bylą, – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-187-574/2020). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. C. nesilaikė su gyvūnų priežiūra susijusių teisės aktų reikalavimų, dėl ko jo šuo įkando mažametei nukentėjusiajai G. V., taip sužalodamas pastarąją. Teismo posėdyje M. C. sutiko atlyginti neturtinę žalą.

Teismui nekyla abejonių, kad mažametė iš tiesų patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, ką patvirtina ir liudytojo nurodomos aplinkybės, jog pamačius mergaitę ji visą laiką kartojo, kad jai įkando šuo, be to, ji buvo užpulta šuns prie pat gyvenamosios vietos, kur vaikas paprastai jaučiasi saugus. Dėl padaryto sužalojimo mažametė neabejotinai jautė ir fizinį skausmą, turėjo vykti į polikliniką, jai buvo suleistas skiepas nuo stabligės, taigi patyrė ir papildomų nepatogumų. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis laikytinas adekvačiu patirtiems išgyvenimams, todėl priteistinas visa apimtimi mažametei G. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. C. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 150 EUR dydžio baudą.

Civilinį ieškinį tenkinti, iš M. C. nukentėjusiosios G. V. naudai priteisti 100 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21133202420.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Telksnienė