Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-256-209/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-01-21Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
1A-256-209/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45091-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis, Arūnas Kisielius, Virginija Liudvinavičienė
Nuteistasis
G. K.
Advokatai
Andželika Vosyliūtė
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-256-209/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45091-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.3.; 2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kisieliaus, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Liudvinavičienės,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorui D. Š.,nuteistajam G. K., jo gynėjai advokatei Andželikai Vosyliūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslus, arba pradėti dirbti, ar registruotis darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – bausmės vykdymo laikotarpiu, dalyvauti elgesį keičiančiose programose.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. K. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 16 val. 10 min., viešoje vietoje, prie kavinės „Muzika“, esančios I. Š. g. 4, Širvintose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,65 prom. girtumas), priėjęs prie E. Č., elgdamasis įžūliai, tyčia, be priežasties, vieną kartą delnu trenkė jai į dešinį skruostą, po to su alaus buteliu trenkė į kairės pusės galvos sritį, taip sukeldamas E. Č. fizinį skausmą. Tokiais smurtiniais veiksmais G. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto vartojimu prieš E. Č., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir G. K. išteisinti nepadarius veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Skunde teigia, kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas nepatikimais nukentėjusiosios parodymais, bei nenuosekliais liudytojos D. M. parodymais. Pažymi, kad iš visumos bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai buvo suduota netyčia, besisukant. Akcentuoja, kad nuteistasis neturėjo jokių tikslų sutrikdyti viešąją rimtį, veikė be išankstinės motyvacijos, o smūgio sudavimas yra labiau netyčinis ir nelaimingas atsitikimas.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nes nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.

1. G. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto vartojimu prieš E. Č., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 16 val. 10 min., viešoje vietoje, prie kavinės „Muzika“, esančios I. Š. g. 4, Širvintose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,65 prom. girtumas), konflikto metu E. Č. alaus buteliu trenkė į kairės pusės galvos sritį, taip sukeldamas E. Č. fizinį skausmą, tokiais įžūliais veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

2. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Šioje byloje nuteistojo gynėja ginčija kaltės klausimą, nesutikdama su apkaltinamuoju nuosprendžiu.

3. Apeliacinis skundas byloje grindžiamas iš esmės tuo, kad nenuosekliais nukentėjusiosios bei liudytojos D. M. parodymais. Įvertinęs šių proceso dalyvių parodymus apygardos teismas daro išvadą, kad apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje priimtas pagrįstai.

4. Byloje iš esmės nekyla ginčo dėl to, kad įvykio dieną, įvykio metu nuteistasis konfliktavo su savo drauge D. M.. D. M. draugė (nukentėjusioji) įvykio metu buvo šalia ir jai nuteistasis į galvos sritį sudavė alaus buteliu. Gynyba bei nukentėjusioji skirtingai vertina smūgio sudavimo aplinkybes. Pasak gynybos, buteliu į galvos sritį buvo suduota netyčia, besisukant, o pasak nukentėjusiosios – smūgis suduotas specialiai. Pastebėtina ir tai, kad apylinkės teismas, aprašydamas padarytą nusikalstamą veiką, nurodė, kad prieš tai nukentėjusiajai nuteistasis sudavė ir delnu, tačiau pats apylinkės teismas nuosprendyje pateikia argumentus, jog dėl šio epizodo byloje nėra pakankamai įrodymų. Esant tokioms aplinkybėms šis požymis iš nusikalstamos veikos aprašymo yra šalinamas, dėl to ginčo apeliaciniame skunde nekyla. Toliau, vertinant smūgio buteliu sudavimo aplinkybes, apygardos teismas remiasi tiek proceso dalyvių parodymais, tiek teismų praktika.

5. Apklausiamas apylinkės teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad jis sukdamasis netyčia buteliu sudavė į galvą nukentėjusiajai. Nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis jai buteliu smūgiavo tyčia. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja ir nuteistojo draugė D. M. parodė, kad matė, jog nuteistasis buvo užsimojęs buteliu, tačiau manė, jog jis įpykęs trenkė buteliu per lietvamzdį. Kita liudytoja, kavinės, šalia kurios viskas vyko, darbuotoja A. G. parodė, kad lauke išgirdo triukšmą, nuėjusi pasižiūrėti, kas vyksta, sutiko nukentėjusiąją, kuri teigė, kad jai buvo suduota buteliu. Taigi, tiesiogiai ir betarpiškai konfliktinėje situacijoje dalyvavo tik trys asmenys, kurių vienas – nuteistasis, teigia, kad buteliu buvo suduota netyčia, kitas – nukentėjusioji, jog tyčia ir nuteistojo draugė, kuri taip pat yra ir nukentėjusiosios draugė, jog nematė smūgio sudavimo. Matyti, kad iš turimų proceso dalyvių parodymų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados dėl smūgio sudavimo aplinkybių ir nuteistojo tikslų tuo konkrečiu metu. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šiuo gi atveju dėl to paties įvykio yra dviejų bylos baigtimi tiesiogiai suinteresuotų asmenų parodymai, iš kurių neįmanoma nustatyti tikslių smūgio sudavimo aplinkybių, todėl šioje dalyje baudžiamojoje byloje esančios abejonės aiškinamos nuteistojo naudai ir konstatuojama, kad G. K. nukentėjusiajai buteliu į veido sritį sudavė netyčia. Liudytojos, kavinės darbuotojos A. G. parodymai dalyje dėl smūgio sudavimo aplinkybių yra išvestiniai, nes jai apie smūgio sudavimą pasakė pati nukentėjusioji, o be to – ši liudytoja dėl smūgio sudavimo buvo nurodžiusi tik tai, kad nukentėjusioji jai sakė, kad buvo suduota į veidą.

6. Taigi, dalyje dėl smūgio buteliu sudavimo aplinkybių apeliacinis skundas yra pagrįstas. Byloje nėra nustatyta, kas G. K. būtų tyčia buteliu sudavęs nukentėjusiajai. Nepaisant to pabrėžtina, kad G. K. nuteistas ne konkrečiai (atskirai) už smūgio sudavimą BK XVIII skyriaus prasme, t.y. ne už nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai padarymą, o už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnis), t.y. už nusikaltimą viešajai tvarkai. Fizinio skausmo sukėlimas, kaip nusikalstama veika, įtvirtinta BK 140 straipsnyje. Šiuo konkrečiu atveju yra būtina aiškiai atskirti, kada kaltininko tyčiniai veiksmai suduoti smūgį yra esminiai sprendžiant dėl nusikalstamos veikos padarymo, o kada ne esminiai. Tiek BK 284, tiek 140 straipsniuose įtvirtintos nusikalstamos veikos yra padaromos tik tyčia. Vis dėlto, BK 140 straipsnio atveju tyčia turi būti nukreipta į fizinio skausmo sukėlimą, o BK 284 straipsnio atveju – į viešąją tvarką, jos sutrikdymą. Šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektas yra viešoji tvarka, o objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas vienu ar keliais alternatyviais BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627-303/2015). Kitaip tariant, inkriminuojant asmeniui BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką svarbu nustatyti tai, ar jis savo veiksmais (įžūliais veiksmais, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais) demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šioje byloje apylinkės teismas G. K. veiksmus vertino kaip įžūlius. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu situacijos kvalifikavimu sutinka.

7. Kaip minėta, byloje nekyla ginčo dėl to, kad įvykio dieną nuteistasis konfliktavo su savo drauge, buvo neblaivus. Konflikto metu jis, apsisukdamas buteliu trenkė nukentėjusiajai į galvą. Pats netyčinis smūgio sudavimo faktas nesuponuoja BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau didelę reikšmę turi ir kaltininko elgesys iki tol, aplinkinių požiūris į jo elgesį. Nuteistasis neginčijo to, kad šaukė ant savo draugės viešoje vietoje. Nukentėjusioji teigė, kad nuteistasis ne tik šaukė ant savo draugės, tačiau ir buvo paėmęs ją už kaklo. D. M. taip pat pripažino, kad nuteistasis šaukė ant jos. Kavinės darbuotoja A. G. parodė, kad lauke girdėjo triukšmą, matė, kad, jos vertinimu, nuteistasis per prievartą išsivežė savo draugę D. M.. Taigi, nuteistojo veiksmai ir iki smūgio sudavimo (nors ir netyčia), buvo nepriimtini, atkreipė pašalinio asmens – kavinės darbuotojos dėmesį, ši iškvietė policijos pareigūnus. Pastebėtina, kad šaukimas, grubus elgesys (taip pat ir su artimais asmenimis) yra netinkamas ir netoleruojamas. Be kita ko, nuteistasis buvo neblaivus – jam nustatytas 1,65 promilių girtumas (b. l. 78), kas buvo pripažinta jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. G. K. privalėjo tinkamai koordinuoti savo veiksmus, nesisukti bet kaip, nepaisydamas kitų asmenų saugumo ir pan., todėl jam neabejotinai kyla atsakomybė dėl smūgio buteliu sudavimo. Kitaip tariant, G. K. buvo neblaivus, elgėsi iššaukiančiai ir įžūliai, dėl tokio jo elgesio, neapgalvoto sukimosi, kuriam įtaką turėjo jo neblaivumas, nukentėjo žmogus. Tokie veiksmai apylinkės teismo pagrįstai buvo įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas BK 284 straipsnio prasme.

8. Vertinant nuteistojo veiksmų pobūdį būtina atsižvelgti ir į jo asmenybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis praeityje daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 104-109). Tarp nuobaudų – nuobaudos už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, alkoholio vartojimą nesulaukus įstatymo numatyto amžiaus, viešosios tvarkos pažeidimą, narkotinių medžiagų vartojimą, kitus pažeidimus. Šie duomenys ne tik neigiamai apibūdina asmenybę, tačiau ir parodo nuteistojo požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi, pagarbą aplinkai. G. K. būdamas neblaivus elgėsi įžūliai, savo elgesiu atkreipė aplinkinių dėmesį, elgdamasis neatsargiai ir ignoruodamas kitų asmenų saugumą, sukėlė asmeniui fizinį skausmą. Apeliaciniame skunde gynėja akcentuoja tai, kad G. K. neturėjo tikslo sutrikdyti viešosios tvarkos ir rimties. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamą nusikalstamą veiką darančio asmens tikslas gali būti ir tiesiogiai nesuformuotas. Be to, nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra teisės mokslo viena iš dalių, todėl nusikalstamą veiką darantis asmuo gali nesuprasti, kokiame BK straipsnyje numatyta atsakomybė už konkrečius veiksmus, nežinoti, kaip konkrečiai yra įvardytas ir suformuluotas nusikalstamos veikos objektas. Šiuo konkrečiu atveju nuteistasis aiškiai suvokė savo veiksmų esmę, būdamas pakankamai subrendęs, be to, būdamas baustas administracine tvarka už panašių nusižengimų padarymą, negalėjo nesuprasti, kad elgiasi netinkamai, kelia diskomfortą ir nepatogumų aplinkiniams. Nagrinėjamu atveju pakanka nustatyti, kad G. K. elgėsi taip, kaip ir norėjo elgtis, o tai, kad jis tariamai nesuvokė trikdantis viešąją tvarką, atmestina kaip nepagrįsti skundo argumentai, nes bazinius socialinius bei bendražmogiškus įgūdžius turintis asmuo privalo kontroliuoti savo elgesį ir neperžengti visuomenėje nustatytų ribų, bei, juo labiau, nekelti pavojaus aplinkinių sveikatai.

9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas nuteistajam paskyrė adekvačią bausmę. Paskirti įpareigojimai, tikėtina, gali padaryti tinkamos įtakos nuteistojo elgesiui, todėl paliktini nepakeisti. Darytina išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra objektyvaus pagrindo. Nepaisant to, iš skundžiamo nuosprendžio turi būti pašalinta dalis G. K. pareikšto kaltinimo dėl smūgio delnu sudavimo nukentėjusiajai, nes šių aplinkybių nepatvirtina jokia bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismas tai aprašė nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. sausio 21 d. nuosprendį.

Nustatyti, kad G. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto vartojimu prieš E. Č., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 16 val. 10 min., viešoje vietoje, prie kavinės „Muzika“, esančios I. Š. g. 4, Širvintose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,65 prom. girtumas), konflikto metu E. Č. alaus buteliu trenkė į kairės pusės galvos sritį, taip sukeldamas E. Č. fizinį skausmą, tokiais įžūliais veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Arūnas Kisielius(parašai)Stasys LemežisVirginija LiudvinavičienėNuorašas tikrasTeisėjas Stasys Lemežis