Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas B. Z. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria jis grąžino Šiaulių valstybinei inspekcijai administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą N. S. pagal LR ATPK 173¹¹ str. 1 d. ir 172¹ str. 1 d., ir bylos medžiagą dėl galutinio sprendimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. kovo 12 d. Šiaulių valstybinės mokesčių inspekcijos vyresnysis specialistas 2014-02-19 atlikus operatyvinį patikrinimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 030355 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹¹ straipsnio 1 dalį, 172¹ straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, jog N. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, laiku nesumokėjo į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės išmokų už 2013 metų liepos mėnesį, t.y. nesumokėjo 221,13 Lt ir tuo pažeidė 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. 1007 23 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas; be to, N. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, nepateikė 2014 m. sausio mėnesio deklaracijos, tuo pažeidė 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pridėtinės vertės mokesčio deklaracija privalėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2014-02-25.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo motyvų, Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nagrinėti bylą pagal LR ATPK 173¹¹ str. 1 d. ir 172¹ str. 1 d. N. S. atžvilgiu pažeidė administracinių bylų, kurios priskirtos nagrinėti teisme, normas.

Nagrinėjamoje byloje N. S., kaip UAB „La Cossta“ direktorei, 2014 m. kovo 12 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 030355 už tai, kad ji laiku nesumokėjo į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės išmokų už 2013 metų liepos mėnesį ir nepateikė 2014 m. sausio mėnesio deklaracijos, kurią privalėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2014-02-25, t.y. padarė LR ATPK 173¹¹ str. 1 d. ir 172¹ str. 1 d. numatytus pažeidimus.

ATPK 246¹ straipsnio 2 dalyje 1 p. numatyta bendra taisyklė, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę už šio kodekso <...> 172¹ str. <...> 173¹¹ str. <...> numatytus administracinius teisės pažeidimus – valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas ir jo pavaduotojas ar kitas viršininko įgaliotas asmuo. Tačiau ATPK 224 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis iš šios taisyklės, t. y. vieno asmens padaryti keli administraciniai teisės pažeidimai nagrinėjami teisme, jeigu tie pažeidimai buvo nustatyti vienu metu, administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl jų turi teisę surašyti viena institucija (organas ar pareigūnas) ir bent vieno iš tų pažeidimų nagrinėjimas yra priskirtas apylinkės teismo kompetencijai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 224 straipsnio 1 dalies nuostata yra speciali ATPK 246¹ straipsnio atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų yra suformavęs nuoseklią praktiką, pagal kurią apylinkės teismas turi teisę skirti nuobaudą ir už pažeidimus, nepriskirtus jo kompetencijai, tačiau sudarančius idealiąją sutaptį su pažeidimu, patenkančiu į rajono apylinkės teismo kompetenciją ir esančiu ATPK 224 straipsnyje pateiktame pažeidimų sąraše (nutartis administracinėse bylose Nr. N575-2303-08, N444-222/2009, N444-104/2009 ir kt.). Tokiu būdu išvengiama situacijos, kai dėl to pačio poelgio turėtų spręsti dvi ar daugiau skirtingų institucijų, kas gali lemti priešingus, nesuderinamus sprendimus, be to, taip sudaromos sąlygos tinkamai parinkti nuobaudą (t. y. ją subendrinti), realizuoti vienodą apeliaciją. Praktikoje laikoma, kad veikos sudaro idealią sutaptį tada, kai jos padaromos vienu metu, jas jungia pagrindinis objektyvusis požymis (pvz. transporto priemonės vairavimas), dėl veikų surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jį surašė tokius įgaliojimus turinti institucija.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi operatyvinį patikrinimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), nustatė eilę pažeidimų, už kurių padarymą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorei N. S. surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus Nr. 030351, Nr. 030353, Nr. 030354, Nr. 030355, kuriuos su bylų Nr. 0166, Nr. 0167, Nr. 0168, Nr. 0169 medžiagomis sprendimų priėmimui perdavė Šiaulių apylinkės teismui, kuris bylas išnagrinėjo atskirai. Ir nors apeliantas nesutinka su tokia teismo pozicija, apygardos teismo nuomone, administracinės bylos išnagrinėtos tinkamai, kadangi pažeidimai padaryti skirtingu laiku, už pažeidimus buvo surašyti atskiri administracinio teisės pažeidimo protokolai ir tai yra esminiai kriterijai sprendžiant šią problemą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į ATPK 1 straipsnį, kuriame suformuluoti Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždaviniai. Vieni iš uždavinių, nurodytų šiame straipsnyje, yra stiprinti teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, jaustų atsakomybę visuomenei. Pažymėtina, kad sujungus ir nagrinėjant bylas, kuriuose užfiksuoti pažeidimai nesudaro idealiosios sutapties ir neatitinka kitų, būtinų ATPK 224 str. 2 d. taikymui sąlygų, pažeidėjas, praėjus tam tikram laikui, gali pažeidimus kartoti, kadangi jam vis tiek negrės griežtesnė atsakomybė. Beje, tokia linkme sprendžiant iškilusią teisės taikymo problemą krypsta ir teisminė praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1702/2011, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-821-382/2013).

Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, pažymi, jog nagrinėjamu atveju N. S. iškeltas bylas nagrinėjo skirtingi teisėjai, jos nebuvo nagrinėjamos tą pačią dieną ir kartu, be to, padaryti pažeidimai buvo kvalifikuojami pagal skirtingus ATPK straipsnius, padarytų pažeidimų laikotarpiai skyrėsi. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagrįstai sprendimo priėmimo klausimą perdavė Šiaulių valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.