Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-06-26 · Administracinė byla Nr. eA-1009-556/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
eA-1009-556/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03061-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
A. R.
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1009-556/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03061-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 12.12 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) įpareigoti Vilniaus AVMI priimti sprendimą dėl jo 2017 m. liepos 17 d. prašymo ir atlikti 2005–2011 m. GPM duomenų koregavimą bei sumažinti mokestinę prievolę, atsižvelgiant į AB „SEB“ banko pateiktus duomenis; 2) įpareigoti Vilniaus AVMI priimti sprendimą dėl jo 2017 m. liepos 17 d. prašymo ir patvirtinti 2010 m. GPM deklaraciją (forma GPM308) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. liepos 17 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu atlikti GPM deklaracijos (forma GPM308) 2005–2011 m. duomenų koregavimą pagal AB „SEB“ banko pateiktus duomenis ir patvirtinti 2010 m. GPM deklaraciją (forma GPM308) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., tačiau į pateiktą prašymą atsakymo negavo. Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas atsakovas turėjo administracinę procedūrą išspręsti per 20 darbo dienų, o jos išsprendimą galėjo pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų ir apie tai turėjo pranešti raštu arba elektroniniu paštu, tačiau pareiškėjas iš atsakovo negavo jokio pranešimo. Apie tai, kad atsakovas neketina išnagrinėti jo prašymo, jis sužinojo iš sustabdytos administracinės bylos Nr. I-1071-815/2015, tačiau asmeniškai jokio pranešimo iš pačios Vilniaus AVMI negavo. Pareiškėjo nuomone, atsakovas vilkina sprendimo priėmimą ir nevykdo jam teisės aktais nustatytų pareigų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., dėl kurio rezultatų šiuo metu vyksta mokestinis ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-1071-815/2015, todėl pareiškėjo prašymas ir visos dokumentų kopijos buvo persiųstos teismui. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog į jo prašymą nebuvo atsakyta, nes pareiškėjui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (17.5-40)R-5253 buvo paaiškinta, kad mokestį apskaičiuoti ar perskaičiuoti galima ne daugiau kaip už einamus ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, todėl pareiškėjo pateiktos GPM deklaracijos už 2010 m. tikslinti nebegalima. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad visos mokestinės prievolės bus įvertintos, kai galutinai teismas išspręs vykstantį mokestinį ginčą.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI teisės aktais nustatytos pareigos atsakyti į pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. prašymą.

Šalies argumentai

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 17 d. pateikė prašymą Vilniaus AVMI, kuriuo prašė atlikti GPM deklaracijos (forma GPM308) 2005–2011 m. duomenų koregavimą mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių apskaitos kortelėje ir sumažinti mokesčių mokėtojo mokestinę prievolę, atsižvelgiant į AB „SEB“ banko pateiktus duomenis apie apmokestinimą mažinančias išlaidas, kurios turėjo būti nustatytos atliekant mokestinį patikrinimą, ir patvirtinti 2010 m. GPM deklaraciją (forma GPM308) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Vilniaus AVMI 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. (7.2)46-MPD-8418 persiuntė VMI nagrinėti pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. prašymą. VMI, atsižvelgusi į gautą prašymą, 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (17.5-40)R-5253 informavo pareiškėją, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalį mokestį apskaičiuoti arba jį perskaičiuoti galima ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius metus, todėl deklaracijos tikslinti nebegalima. VMI taip pat informavo pareiškėją, kad Vilniaus AVMI atliko mokestinį patikrinimą ir visos mokestinės prievolės yra įvertintos mokestinio patikrinimo metu. Pareiškėjas minėtu VMI raštu pateikto atsakymo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

8. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra pateikęs skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-1071-815/2017 dėl Vilniaus AVMI 2013 m. gruodžio 16 d. atlikto mokestinio patikrinimo, kuris apėmė laikotarpį nuo 2006 m. iki 2010 m., ir teismas šiuo metu yra sustabdęs bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis VAĮ 31 straipsniu, administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Pagal VAĮ 14 straipsnio 8 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui.

10. Teismo vertinimu, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad Vilniaus AVMI pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. prašymą gavo 2017 m. liepos 18 d. ir per teisės aktais nustatytą terminą perdavė minėtą prašymą nagrinėti VMI, kuri 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (17.5-40)R-5253 atsakė į pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. prašymą, tačiau atsakymas buvo pateiktas pažeidus VAĮ 31 straipsnyje nustatytą 20 darbo dienų terminą.

11. Teismas pabrėžė, kad ginčas iš esmės vyksta tik dėl VMI pareigos atsakyti į pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. prašymą teisės aktų nustatyta tvarka, o, atsižvelgus į susiklosčiusias aplinkybes, darytina išvada, kad VMI atsakė į pareiškėjo prašymą, tačiau pažeidė teisės aktais nustatytą 20 darbo dienų terminą. Pareiškėjas VMI 2017 m. rugsėjo 6 d. rašto Nr. (17.5-40)R-5253 turinio ir jame išdėstytų aplinkybių neskundė, o šis raštas yra galiojantis. Todėl konstatuotina, kad nors VMI pažeidė atsakymo pateikimo terminą, tačiau ši aplinkybė nedaro negaliojančiu pareiškėjui pateikto VMI 2017 m. rugsėjo 6 d. rašto Nr. (17.5-40)R-5253, kuris nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra skundžiamas.

12. Teismas pripažino, kad VMI 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (17.5-40)R-5253 pateikė atsakymą į pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. prašymą, šis raštas yra įsigaliojęs ir teisės aktų nustatyta tvarka neapskųstas teismui. Todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

III.

13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad:

13.1. Jo skundo teismui dalyką sudarė du reikalavimai: 1) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl jo 2017 m. liepos 17 d. prašymo ir atlikti 2005–2011 m. GPM duomenų koregavimą mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių apskaitos kortelėje ir sumažinti mokesčių mokėtojo mokestinę prievolę, atsižvelgiant į AB „SEB“ banko pateiktus duomenis apie apmokestinimą mažinančias išlaidas, kurios ir taip turėjo būti nustatytos atliekant mokestinį patikrinimą; 2) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl jo 2017 m. liepos 17 d. prašymo ir patvirtinti 2010 m. GPM deklaraciją (forma GPM308) už 2010 m laikotarpį. Teismas visiškai nenagrinėjo skundo dalies, kuria pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą atlikti jo skunde nurodytus veiksmus. Teismas visiškai nesiekė skundą nagrinėti iš esmės ir priimti teisine prasme įpareigojantį ar bent jau prasmingą sprendimą, kuris išspręstų ginčą tarp šalių. Pareiškėjo nuomone, VMI 2017 m. liepos 6 d. raštas Nr. (17.5-40)R-5253 nėra sprendimas MAĮ prasme, minėtu raštu nėra sukuriamos nei teisės, nei pareigos, dėl to negalima vertinti, kad juo buvo atsakyta į jo 2017 m. liepos 17 d. prašymą.

13.2. Administracinė byla Nr. I-1071-815/2017 yra nagrinėjama tik pagal jo skundo dalyką ir pagrindą, VMI neturi šioje byloje mokesčiu administratoriaus teisių, nes bylos nagrinėjimas ikiteismine tvarka baigtas ir teismas administracinėje byloje Nr. I-1071-815/2017 nagrinėja tik jo skundą. Todėl atsakovo argumentai, kad neva mokestinė procedūra turėtų būti atliekama administracinėje byloje Nr. I-1071-815/2017, yra nepagrįstas.

13.3. VMI neteisingai nurodė, kad negali perskaičiuoti prievolės už daugiau nei 5 metus, kadangi pati tai padarė 2018 m. spalio 30 d., kai nusprendė pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš jo turto.

Atsiliepimas

14. Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Iš esmės nurodo tuo pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, įvertino visas administracinės bylos faktines aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Be to, Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) duomenimis, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 29 d. pateikė 2011 m. GPM deklaraciją ir pasinaudojo GPM lengvata dėl patirtų būsto kredito palūkanų išlaidų. Gyventojų pajamų mokesčio informacinės sistemos (GYPAS) duomenimis, deklaracija pripažinta teisinga po tyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą ir apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 1 d. 7 ir 8 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008).

17. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pareiškėjas tikrinamos administracinės bylos nagrinėjimo dalyką (ginčo ribas) apibrėžė padavęs teismui skundą, kuriame suformulavo du reikalavimus: 1) įpareigoti Vilniaus AVMI priimti sprendimą dėl jo 2017 m. liepos 17 d. prašymo ir atlikti 2005–2011 m. GPM duomenų koregavimą bei sumažinti mokestinę prievolę, atsižvelgiant į AB „SEB“ banko pateiktus duomenis; 2) įpareigoti Vilniaus AVMI priimti sprendimą dėl jo 2017 m. liepos 17 d. prašymo ir patvirtinti 2010 m. GPM deklaraciją (forma GPM308) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad pareiškėjas, padavęs skundą šioje byloje, siekė, kad teismas priimtų sprendimą įpareigoti Vilniaus AVMI atsakyti į jo 2017 m. liepos 17 d. prašymą, kuriame buvo suformulavęs analogiškus reikalavimus atsakovui kaip ir jo skunde teismui.

18. Taigi pripažintina, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tik pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Vilniaus AVMI atsakyti į jo 2017 m. liepos 17 d. prašymą pagrįstumas, t. y. ginčas kilęs tik dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su VMI 2017 m. rugsėjo 6 d. rašto Nr. (17.5-40)R-5253, kuriuo VMI atsakė į pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. prašymą, turinio pagrįstumo kvestionavimu, šioje byloje nėra reikšmingi. Pareiškėjo argumentas, kad negalima vertinti, jog VMI 2017 m. liepos 6 d. raštu buvo atsakyta į jo 2017 m. liepos 17 d. prašymą, yra niekuo nepagrįstas, kadangi iš minėto rašto turinio yra aišku, kad VMI atsakė į abu pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. prašyme nurodytus reikalavimus, dėl to šis raštas laikytinas sprendimu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes.

19. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo išsamiai išdėstytų argumentų (žr. šios nutarties II dalį), konstatuoja, kad minėtas teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, atsižvelgus į tai, jog Vilniaus AVMI persiuntė pagal kompetenciją pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. prašymą VMI, o VMI 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (17.5-40)R-5253 pateikė atsakymą į pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. prašymą, kuris nėra apskųstas ir nuginčytas teismo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, nurodytus šios nutarties 1 ir 17 punktuose, t. y. įpareigoti Vilniaus AVMI išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. prašymą.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius