- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- 1-2360-486/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Ramintai Braškienei, dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui, kaltinamajam A. S., laiduotojai A. S., vertėjai Helenai Žemaitel, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dirba UAB (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S., 2021 m. liepos 11 d., apie 13.30 val., prie pastato esančio (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad prieš įvykį visą naktį vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykio dieną bare buvo vienas, vartojo alkoholį. Vėliau sėdo už vairo ir nuvažiavo. Pavažiavęs kelis metrus užkliudė kitą automobilį ir to automobilio savininkas iškvietė policiją. Pasielgė neapgalvotai. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą, jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kadangi A. S., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.
Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Kaltinamojo A. S. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. D. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , buto langai yra į kiemo pusę, kur ji laiko savo automobilį BMW. 2021-07-11, apie 13.30 val., būdama namuose, išgirdo, kaip kieme veikia jos automobilio signalizacija. Pažiūrėjusi pro langą pamatė, kaip nuo jos automobilio nuvažiuoja automobilis VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir prisiparkuoja pavažiavęs keletą metrų. Vairuotojas su baltais marškinėliais ir šortais išlipęs iš automobilio priėjęs prie jos automobilio pradėjo apžiūrinėti ir susiėmė už galvos. Ji atsidarė buto langą ir pradėjo bendrauti su VW vairuotoju, paklausė ar įvažiavo į automobilį? Vairuotojas pasakė, kad taip ir paklausė ar tai jos automobilis. Ji atsakė, kad tai jos automobilis ir paprašė jos nusileisti į lauką. Jai išėjus į lauką pradėjo bendrauti su VW vairuotoju apie avarijos aplinkybes ir pajuto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Paklausė ar jis ne girtas, o jis atsakė, kad šiandien negėrė, minėjo, kad gal gėrė vakar. Ji pastebėjo, kad jo kalba nerišli, ir pasakė, kad tu tikrai ne vakar gėrei alkoholį. Pastebėjo, kad su juo kartu automobilyje buvo du mažamečiai vaikai. Pasakė jam, kad ką tu sau galvoji vaikus veždamas neblaivus? Tuo metu, iš parduotuvės, grįžo, kaip suprato, jo žmona. Jos paklausė ar ji turi vairuotojo pažymėjimą ir ar gali vairuoti? Taip pat pasakė, kad jam vairuoti tikrai toliau neleis. Mergina atsakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Tuomet ji iškvietė policijos pareigūnus. Vaikinas, kuris vairavo automobilį, kol atvyko policijos pareigūnai, alkoholio nevartojo. Ji su juo visą laiką bendravo. Apžiūrėjusi savo automobilį apgadinimų nepastebėjo (b. l. 40).?????
2021-07-11, 13:52 val. alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ kvite užfiksuota, kad A. S. iškvėptame ore yra 2,69 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 8).
2021-07-11 14:13 val. alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ kvite užfiksuota, kad A. S. iškvėptame ore yra 2,68 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 9).
2021-07-11 neblaivumo nustatymo aktu A. S. nustatyta, kad 13.52 val. jam nustatytas 2,69 promilių neblaivumas, 14.13 val., 2,68 promilių neblaivumas (b. l. 11).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tai įrodo paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, liudytojos J. D. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys, kita bylos rašytinė medžiaga. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisme buvo gautas kaltinamojo A. S. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant jį sutuoktinei A. S. pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis anksčiau neteistas, (b. l. 73), anksčiau baustas administracine tvarka (b. l. 74), dirba (b. l. 74-94 ), duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose arba dėl priklausomybės ligų, byloje nėra.
Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.
Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotoja yra kaltinamojo sutuoktinė. A. S. nėra teista, LITEKO duomenų bazėje duomenų apie administracinius nusižengimus nėra, dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.
Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamosios atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla A. S. atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (LR BK 68 straipsnis.).
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
Šiuo atveju A. S. vairavo transporto priemonę kai jo kraujyje buvo nustatytas kraujuje 2,68 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau atsižvelgiant į jo sunkų girtumą, tai, kad vairavo šviesos paros metu, pakankamai judrioje gatvėje sukeldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 2 metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Dėl automobilio konfiskavimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad A. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). VĮ ,,Regitra“ duomenimis šis automobilis priklauso kaltinamajam A. S. (b. l. 22).
Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis A. S. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, dienos metu, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo A. S. prašymą automobilio nekonfiskuoti, tačiau pabrėžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio taisyklėmis, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklauso kaltinamajam, teismas neįžvelgia pagrindų automobilio nekonfiskuoti arba keisti konfiskavimą į konfiskuotino turto vertės priteisimą.
Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų.
Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintinos, pranešant VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti A. S. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 12 d., vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus 2021 m. liepos 13 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui VW Sharan (b. l. 24), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. S. (A. S.), gim. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį sutuoktinės A. S. atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, be užstato.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-2360-486/2021 A. S. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. liepos 12 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant valstybės naudai kaltinamajam priklausantį automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro L. S. 2021 m. liepos 13 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui VW Sharan, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos, įvykdžius, panaikinti.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti, pranešant VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti A. S. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 12 d., vairuotojo pažymėjimą, perduoti VĮ „Regitra“.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia klausimą dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.