- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-15
- Bylos Nr.
- 2-1255/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutarties, kuria ieškovas A. B. įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-406-881/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai teisingumo ministerijos ir tretiesiems asmenims Kauno miesto apylinkės teismui, antstolei Ramunei Mikliušienei bei antstolei Sonatai Vaicekauskienei dėl organizuoto sistemingo neteisėto turto prievartavimo ir konstitucinių teisių pažeidimo bei dėl to atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 1 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti - suformuluoti ieškinio dalyką, nagrinėjamą civilinio proceso tvarka.
2011 m. birželio 21 d. Viliaus apygardos teisme buvo gautas patikslintas ieškovo A. B. ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai teisingumo ministerijos ir tretiesiems asmenims Kauno miesto apylinkės teismui, antstolei Ramunei Mikliušienei bei antstolei Sonatai Vaicekauskienei dėl konstitucinių teisių sistemingo pažeidimo ir dėl to atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas paskyrė 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi paskyrė teismo posėdį 2012 m. vasario 21 d. 10 val.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. 2-406-881/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl konstitucinių teisių sistemingo pažeidimo ir dėl to atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, antstolei Sonatai Vaicekauskienei, nagrinėjimą iš esmės ir nustatė ieškovui A. B. terminą iki 2012 m. kovo 26 d. patikslinti ieškinį ir pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu.
2012 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas patikslintas ieškovo A. B. ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai teisingumo ministerijos ir tretiesiems asmenims Kauno miesto apylinkės teismui, antstolei Ramunei Mikliušienei bei antstolei Sonatai Vaicekauskienei dėl organizuoto sistemingo neteisėto turto prievartavimo ir konstitucinių teisių pažeidimo bei dėl to atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą.
Šalies argumentai
Patikslintu ieškiniu ieškovas A. B. prašo pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas, antstolė Sonata Vaicekauskienė ir antstolė Ramunė Mikliušienė neteisėtai prievartavo iš ieškovo 179 Lt kaip dvigubas vykdymo išlaidas vykdomojo rašto Nr. 2-11277-435 pagrindu ir vykdė diskriminaciją bei taikė ieškovo atžvilgiu dvigubus teisingumo standartus; pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir antstolė R. Mikliušienė sistemingai neteisėtai prievartauja iš ieškovo turtą; priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 250 000 Lt neturtinės žalos teisingą atlyginimą už ieškovo konstitucinių teisių pažeidinėjimą.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. terminą iki 2012 m. balandžio 6 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme 2011 m. birželio 27 d. buvo priimtas ieškovo A. B. patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas prašė pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas, antstolė R. Mikliušienė ir antstolė S. Vaicekauskienė neteisėtai pažeidė jo konstitucines teises į nuosavybės apsaugą, vykdė diskriminaciją jo atžvilgiu ir taikė dvigubus teisingumo standartus reikalaudami sumokėti dvigubas 179 Lt vykdymo išlaidas vykdomojo rašto Nr. 2-11277-435 pagrindu; pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas, antstolė Ramunė Mikliušienė ir antstolė Sonata Vaicekauskienė sistemingai neteisėtai pažeidžia jo konstitucines teises, reikalaudami sumokėti nepagrįstas ir neteisėtas pinigų sumas, ir jų veiksmuose yra nusikaltimo požymiai, apie kuriuos būtina pranešti prokurorui; priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 250 000 Lt žalos teisingą atlyginimą už sistemingą ieškovo konstitucinių teisių pažeidimą. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi A. B. ieškinį dalyje dėl Kauno miesto apylinkės teismo ir antstolės R. Mikliušienės veiksmų, susijusių su vykdomuoju raštu Nr. 2-345/2007, paliko nenagrinėtą, tuo tarpu 2012 m. kovo 12 d. nutartimi pasiūlė ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą Lietuvos Respubliką tinkama atsakove antstole S. Vaicekauskiene.
Teismas nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms, ieškovui A. B. buvo nustatytas terminas iki 2012 m. balandžio 6 d. patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinį pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nurodymus, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dalyje dėl Kauno miesto apylinkės teismo ir antstolės Ramunės Mikliušienės veiksmų, susijusių su vykdomuoju raštu Nr. 2-345/2007, paliktas nenagrinėtas.
II. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-406-881/2012 ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apelianto teigimu pažeistas CPK 42 str. suteikiantis teisę jam gauti 2011 m. spalio 21 d. nutarties nuorašą ir paduoti dėl nutarties panaikinimo atskirąjį skundą. Apeliantas teigia, kad 2011 m. spalio 21 d. nutartis jam buvo atsiųsta faksu tik 2012 m. balandžio 2 d. ir kartu su šiuo atskiruoju skundu apeliantas padavė atskirąjį skundą dėl 2011 m. spalio 21 d. panaikinimo ir todėl kol nebus išnagrinėti šie atskirieji skundai negali būti vykdomi 2012 m. kovo 27 d. nutarties įpareigojimai ir šalinami nustatyti trūkumai.
2. Apeliantas pažymi, kad pažeisti CPK 45, 141straipsniai, nes tiek 2011 m. spalio 21 d. nutartimi, tiek 2012 m. kovo 27 d. nutartimi proceso metu be jo sutikimo keičiamos proceso šalys ir įpareigojama pakeisti pradinį atsakovą kitu, neva tinkamu atsakovu po to, 2011 m. spalio 21 d. nutartimi ne ieškinio priėmimo stadijoje iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, bet teismo proceso metu, neteisėtai, be jo sutikimo pakeičiamas ieškinio pagrindas ir dalykas, o 2011 m. spalio 21 d. nutartis apeliantui neteisėtai neatsiunčiama, kad nebūtų paduotas atskirasis skundas ir taip padedama bendraatsakovams Kauno miesto apylinkės teismui ir antstolei R.Mikliušienei išvengti atsakomybės už sistemingus neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus apelianto atžvilgiu.
3. Apelianto įsitikinimu, pažeistas CPK 2l straipsnis, Konvencijos 6 straipsnis, nes yra pažeidžiama apelianto teisė į nešališką ir nepriklausomą teismo procesą bei yra vilkinamas ieškinio išnagrinėjimas per įmanomai trumpiausią laiką.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio.
Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 45 straipsnio nuostatas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu bei su patikslintu ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamam Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno miesto apylinkės teismui, antstolėms Ramunei Mikliušienei ir Sonatai Vaicekauskienei dėl konstitucinių teisių sistemingo pažeidimo ir dėl to atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą. Kai reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir jis grindžiamas neteisėtais vienos ar kitos šalies veiksmais, atliktais vykdant jiems priskirtas pareigas bei funkcijas, turi būti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios normos, bet ir šalių teisinis statusas bei institucijų, kurioms jie atstovauja, paskirtis. Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad neteisėtais antstolių veiksmais iki 2003 m. sausio 1 d. padarytą žalą atlygina valstybė, kuriai bylose atstovauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja iš valstybės atlyginti žalą dėl antstolės veiksmų, kurie buvo atlikti jau po antstolių reformos įgyvendinimo, todėl ginčo atveju Lietuvos Respublikos valstybė nėra atsakinga už antstolio veiksmus, todėl negali būti tinkamas atstovas civilinėje byloje dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Nuo 2003 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo pradėta vykdyti teismo antstolių sistemos institucinė reforma. Jos esmė buvo ta, kad teismo sprendimų priverstinio vykdymo funkciją pavesta įgyvendinti nepriklausomiems antstoliams, kaip valstybės įgaliotiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei ieškinyje dėl žalos, atsiradusios dėl antstolio neteisėtų veiksmų, atliktų po antstolių reformos įgyvendinimo, atlyginimo priteisimo ieškovas patraukė atsakovu Lietuvos Respubliką, teismas pagal CPK 45 straipsnio nuostatas turi spręsti netinkamos šalies pakeitimo tinkama procesinį klausimą – pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ir nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Tai Vilniaus apygardos teismas ir padarė 2012 m. kovo 12 d. nutartimi, nustatydamas ieškovui A. B. terminą iki 2012 m. kovo 26 d. patikslinti ieškinį ir pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Ši nutartis įsiteisėjo ir turėjo būti vykdoma. Todėl skundžiama 2012 m. kovo 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė ieškovui terminą trūkumams, nustatytiems įsiteisėjusia teismo nutartimi, pašalinti.
Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnio nuostatas. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ir nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, sudarė galimybę ginti savo pažeistas teises (86 b. l.). Dėl tos pačios priežasties negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad buvo pažeistas CPK 2l straipsnis, Konvencijos 6 straipsnis, nes pažeidžiama apelianto teisė į nešališką ir nepriklausomą teismo procesą bei yra vilkinamas ieškinio išnagrinėjimas per įmanomai trumpiausią laiką. Priešingai, nepasiūlius ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, ieškinyje nurodytų ieškovo pažeistų teisių gynimas gali būti neefektyvus ir neoperatyvus.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.