Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.2.6; 2.6.2.8; 2.6.5.2.1; 3.3.1.18; 3.3.1.21.

2016 m. spalio 18 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-238-1004/2016 pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo turtu ir periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams priteisimo, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, institucija teikianti išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“ ir L. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. K. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) nutraukti jos ir atsakovo A. K. santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo dviem nepilnamečiams vaikams: G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą, kiekvienam vaikui po 1725 Eur sumą, paskaičiuotą po 115 Eur už mėnesį per laikotarpį nuo 2014-06-15 iki 2015-09-15; 3) priteisti iš atsakovo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui po 140 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 43/100 dalis buto su bendro naudojimo patalpomis, adresu: (duomenys neskelbtini); 5) atsakovui pripažinti asmeninės nuosavybės teise lengvuosius automobilius „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6) priteisti iš atsakovo ieškovei piniginę 807 Eur sumos kompensaciją už natūra jam tenkančią didesnę bendro turto dalį; 7) pripažinti, kad skolos kreditoriams UAB „Mokilizingas“ ir L. T. yra asmeninės atsakovo prievolės, kurias jis vykdo ir ateityje vykdys pats iš asmeninių lėšų; 8) priteisti iš atsakovo ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t., 1–3, 151–155 b. l.).

Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nevykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigų, gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas, atsakovo neištikimybė laikui bėgant darėsi vis akivaizdesnė, atsakovas jos atžvilgiu paskutinius metus nuolat naudojo psichologinį spaudimą, žemino, įžeidinėjo, tyčiojosi nepilnamečių dukrų akivaizdoje, be to, atsakovas 2014-06-15 paliko šeimą ir nuo to laiko gyveno atskirai, ja visiškai nebesirūpina, dukras lanko retai, skiria joms labai mažą paramą. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 43/100 dalis buto su bendrojo naudojimo patalpomis, adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 4386 Eur, bei du automobilius, kurių kiekvieno vertė po 3000 Eur. Kitos 57/100 dalys minėto buto priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, nes šį turtą iš asmeninių lėšų įgijo pagal pirkimo-pardavimo sutartį iki santuokos sudarymo. Taigi, bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto bendra vertė yra 10 386 Eur, kurie dalytini tarp šalių lygiomis dalimis, po 5193 Eur, todėl jai priteistina 43/100 dalis buto, o atsakovui – abu automobiliai, taip pat iš atsakovo jai priteistina 807 Eur piniginė kompensacija už jam natūra tenkančią didesnę turto dalį. Butas paliktinas jai, nes jame ji gyvena su nepilnamečiais vaikais, viena moka mokesčius už komunalines paslaugas, atsakovas turi atskirą gyvenamąją vietą. Automobiliai paliktini atsakovui, kadangi jis jais naudojasi ir šiuo metu. Atsakovo turimos paskolos pripažintinos jo asmeninėmis prievolėmis, kadangi paskolas jis ėmė nesitaręs su ieškove, gautas lėšas naudojo savo poreikiams, šių pinigų jis neinvestavo į buto remontą ir nedavė jai.

Ieškovė nesutiko, jog išlaikymas nepilnamečiams vaikams būtų priteistas dalimi buto, kadangi dukros yra moksleivės, jos neturi savarankiškų pajamų buto priežiūros, remonto ir komunalinėms išlaidoms apmokėti, tėvas joms nepadeda, o siekia perkelti buto mokesčių naštą vaikams. Nurodė, jog kiekvienai nepilnametei dukrai kas mėnesį reikia po 280 Eur: 70 Eur maistui, 60 Eur avalynei, drabužiams, po 40 Eur mokymo bei lavinimo priemonėms, po 30 Eur popamokinei veiklai, 50 Eur gydymo priemonėms, vitaminams, po 30 Eur laisvalaikiui, asmeninėms reikmėms, be to, papildomai patiria išlaidų dėl buto, kuriame gyvena, išlaikymo, dėl to prašė priteisti iš atsakovo kiekvienos dukros išlaikymui po 140 Eur kas mėnesį. Be to, atsakovas 15 mėnesių tinkamai nesirūpino vaikais, todėl prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 1725 Eur, paskaičiuotą po 115 Eur kas mėnesį, nes atsakovas kas mėnesį kiekvienai dukrai duodavo po 25 Eur kišenpinigių. Nurodė, jog dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), kas mėnesį gauna 407,87 Eur darbo užmokestį, tai yra vienintelės jos pajamos, iš kurių ji turi išsilaikyti pati ir išlaikyti du nepilnamečius vaikus, o atsakovas neoficialiai uždarbiauja statybose, turi pajamų, tačiau jų nenurodo, kitų išlaikomų asmenų neturi.

Atsakovas A. K. priešieškiniu prašo: 1) nutraukti ieškovės A. K. ir jo santuoką dėl ieškovės kaltės, paliekant turėtas sutuoktinių pavardes; 2) nustatyti dviejų nepilnamečių vaikų G. K. ir R. K. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatyti, kad jis bendrauja su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauja jų auklėjime abiejų tėvų susitarimu; 4) priteisti dviem nepilnamečiams vaikams išlaikymą turtu, paliekant lygiomis dalimis jiems jo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) registruoto A. K. vardu, 5100 Eur rinkos vertės, priteisto atsakovui; 5) priteisti iš jo dviejų nepilnamečių vaikų G. K. ir R. K. išlaikymui po 35 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) nuo 2019 m. spalio 21 d. priteisti nepilnametei dukrai R. K. po 70 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; 7) padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise esantį turtą ir priteisti ieškovei bei jam po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), registruoto ieškovės vardu, 5100 Eur rinkos vertės; 8) atsakovui priteisti du lengvuosius automobilius, bendros 3000 Eur vertės; 9) priteisti iš atsakovo ieškovei piniginę 1500 Eur sumos kompensaciją už natūra jam tekusius lengvuosius automobilius; 10) pripažinti, kad skolos kreditoriams UAB „Mokilizingas“ ir L. T. yra bendros šalių, kaip solidarių bendraskolių, skolos, kurios po santuokos nutraukimo padengtinos iš šalių asmeninių lėšų; 11) priteisti iš ieškovės atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t., 27–35 b. l.).

Atsakovas nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes dėl jos kaltės tarp jų nuolat kildavo nesutarimai ir konfliktai dėl skirtingo požiūrio į šeiminį gyvenimą, jo vertybes, pagarbą, pasitikėjimą, pasiaukojimą vienas kitam ir šeimai, į santykius su artimaisiais ir giminėmis, buities tvarkymą ir finansinių lėšų panaudojimą. Teigė, jog šalių turimą turtą sudaro butas (duomenys neskelbtini) teisiškai registruotas ieškovės vardu, ir nors viena šio buto dalis ieškovės buvo įgyta pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iki santuokos sudarymo, o kita – jau šalims gyvenant santuokoje, tačiau visas butas buvo pagerintas iš esmės jau šalims gyvenant santuokoje, bute buvo atlikti kapitaliniai remonto darbai, pakeista elektros instaliacija, langai, durys, įrengtas rūsys, iš esmės suremontuoti kambariai, todėl visas butas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir, nutraukiant santuoką, dalytinas šalims po ½ dalį natūra (buto vidutinė rinkos vertė 10 200 Eur). Taipogi santuokos metu yra įgyti du lengvieji automobiliai, teisiškai registruoti atsakovo vardu, kurių kiekvieno vertė yra 1500 Eur, todėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomo turto vertė yra 13 200 Eur, dėl to kiekvienam sutuoktiniui lygiomis dalimis turėtų atitekti po 6600 Eur, ir atsakovui priteistina ½ dalis buto, 5100 Eur vertės, ieškovei – ½ dalis buto, 5100 Eur vertės, lengvieji automobiliai, bendros 3000 Eur vertės, priteistini atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteistina 1500 Eur piniginė kompensacija už atsakovui tekusius lengvuosius automobilius natūra.

Atsakovas sutiko, jog nepilnamečių vaikų G. K. ir R. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina A. K.. Taip pat iš dalies sutiko su reikalavimu priteisti vaikams išlaikymą, tačiau nurodė, jog jo turtinė padėtis yra išskirtinai sunki, jam nuo 2015-02-27 iki 2017-02-26 nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, dėl šios objektyvios priežasties jis neturi galimybės įsidarbinti bei gauti pajamų, šiuo metu jo gaunamos pajamos yra 88,28 Eur netekto darbingumo pensija, iš kurios antstolis priverstinai išskaito 17,66 Eur, o likusios sumos jam nepakanka savo būtinųjų poreikių tenkinimui, jam finansiškai padeda artimieji giminės ir draugai, todėl ieškovė didesne dalimi turėtų teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nes jos turtinė padėtis yra geresnė. Atsakovas, atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį, prašė išlaikymą nepilnametėms dukroms priteisti turtu ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t. y. priteisti dukroms po ½ dalį buto Gegužių g. 49-540, Šiaulių m., 5100 Eur rinkos vertės, kuri, dalijant bendrosios jungtinės nuosavybės teise esantį turtą, būtų priteista atsakovui. Taip pat prašė priteisti dukrų išlaikymui visą jo gaunamą netekto darbingumo išmoką kaip išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 35 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki 2019-10-21, t. y. G. K. pilnametystės, o nuo 2019-10-21 nepilnametei R. K. priteisti po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

Nesutiko su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi iš jo ir ieškovės, kaip solidarių skolininkų, Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo sprendimu buvo priteista 41 896,92 Lt suma, kurią jis šiuo laikotarpiu mokėjo vienas, dėl to lėšų vaikų išlaikymui neturėjo galimybės skirti. Ieškovė taip pat turėjo pareigą mokėti skolą, todėl šiuo laikotarpiu ji didesne dalimi prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Be to, jis ir šiuo laikotarpiu rėmė dukras – pirko maisto produktus, apmokėjo jų keliones į užsienį, pirko batus bei drabužius, duodavo pinigų.

Atsakovas nurodė, jog skolos kreditoriams UAB „Mokilizingas“ ir L. T. atsirado santuokos metu, gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, todėl šios skolos yra bendros šalių kaip solidarių bendraskolių skolos ir dengtinos iš šalių asmeninių lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 2001 m. balandžio 21 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 120, tarp A. K. ir A. K. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovei A. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė jos vardu įregistruotą santuokos metu įgytą 43/100 dalį buto su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini) 4386 Eur vidutinės rinkos vertės; atsakovui A. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė jo vardu įregistruotus santuokos metu įgytus lengvuosius automobilius „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2300 Eur rinkos vertės, ir „Ford Transit“ FT 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur rinkos vertės; iš ieškovės A. K. atsakovui A. K. priteisė 86 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto natūra; nustatė, kad atsakovas A. K. po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams: L. K. pagal 2013-08-05, 2013-12-08 ir 2014-02-06 sudarytas pinigų skolinimo sutartis dėl 5502,78 Eur (19000 Lt) sumos paskolos, kreditoriui UAB „Mokilizingas“ pagal antstolio vykdomą priverstinį skolos išieškojimo procesą 2009-04-02 Vilniaus 15-ojo notarų biuro išduoto vykdomojo įrašo pagrindu Nr. DJ-1930 dėl skolos išieškojimo; iš atsakovo A. K. priteisė nepilnametėms dukroms G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 50 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015-10-05 iki dukrų pilnametystės, paskiriant ieškovę A. K. uzufrukto teise gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja; iš atsakovo A. K. priteisė nepilnametėms dukroms G. K. ir R. K. 750 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; nustatė nepilnamečių vaikų G. K. ir R. K. gyvenamąją vietą su mama A. K. jos gyvenamojoje vietoje; iš atsakovo A. K. priteisė ieškovei A. K. 190 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės A. K. priteisė 152,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei bei 156,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei (II t., 101–110 b. l.).

Teismas nurodė, jog svarių faktų, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, šalys nepateikė ir savo reikalavimų dėl santuokos iširimo neįrodė, todėl pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Tarp šalių nekilus ginčui dėl atsakovo vardu registruotų santuokos metu įgytų lengvųjų automobilių „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2300 Eur rinkos vertės, ir „Ford Transit“ FT 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur rinkos vertės, teismas po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise juos priteisė atsakovui. Teismas nustatė, jog šalys santuokos metu 2005-05-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 43/100 dalį buto su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini) kuris sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, ir kadangi ginčo dėl jo vertės nebuvo, remdamasis VĮ Registrų centras duomenimis, teismas konstatavo, kad jo 43/100 dalies vidutinė rinkos vertė yra 4386 Eur. Dėl kitos buto 57/100 dalies teismas nustatė, jog ji ieškovės įgyta iki santuokos sudarymo ir yra jos asmeninė nuosavybė, atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl viso buto priskyrimo jungtinei sutuoktinių nuosavybei dėl jo atlikto buto dalies, įgytos santuokos metu, ir ieškovei priklausančios dalies pagerinimo, kadangi byloje nėra duomenų, kad butui buvo atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita, o atsakovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros rodo apie bute atliktą einamąjį remontą, kuris buvo vykdomas palaipsniui, kas mėnesį įsigyjant tam tikras prekes, buto einamojo remonto darbus atliko patys sutuoktiniai. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ji remonto darbus atliko iš savo lėšų, kadangi, bylos duomenimis, abu sutuoktiniai buto remonto metu 2005–2007 m. turėjo pakankamai pajamų einamajam remontui, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė santuokos metu įgytą 43/100 dalį buto su bendro naudojimo patalpomis. Teismui nustačius, jog santuokos metu įgyto turto vertė yra 8686 Eur, ir pripažinus, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių sutuoktinių turto dalių principo, konstatavus, kad ieškovei atitenka santuokos metu įgyto turto už 4386 Eur, o atsakovui - už 4300 Eur, iš ieškovės atsakovui buvo priteista 86 Eur piniginė kompensacija už jai santuokos metu tenkančią didesnę turto dalį. Teismas nustatė, kad atsakovas po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams L. K. ir UAB „Mokilizingas“.

Teismas taipogi nustatė nepilnamečių vaikų G. K. ir R. K. gyvenamąją vietą su mama A. K., atsižvelgdamas į vaikų amžių, jų sveikatos būklę ir poreikius, vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, būtiniausių vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį nustatė būtiną apie 100 Eur sumą kiekvienam vaikui išlaikyti. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas nedirba, yra 50 procentų darbingas, tačiau teismui nenurodė visų savo pajamų, nėra išnaudojęs ir galimybės įsidarbinti, be to, jis pripažino, kad papildomai užsidirba panaudodamas turimą transporto priemonę ir perveždamas krovinius, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, teismas iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteisė išlaikymą po 50 Eur periodinėmis išmokomis.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad visiškai išlaikė savo dvi dukras nuo 2014-06-15, todėl iš jo priteisė išlaikymo įsiskolinimą dviem dukroms, skaičiuojant po 25 Eur (mažinant po 25 Eur) laikotarpiu nuo 2014-06-15 iki 2015-09-15 imtinai, t. y. iš viso 750 Eur, ieškovei nustatant uzufrukto teise tvarkyti gaunamas išlaikymo lėšas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą šiose dalyse: dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, pripažįstant visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisiant šį butą natūra ieškovei A. K., bei atsakovui A. K. priteistinos kompensacijos dydį padidinant iki 2950 Eur už jam tekusią mažesnę santuokinio turto dalį; dėl išlaikymo skolos priteisimo, nepriteisiant iš atsakovo A. K. išlaikymo įsiskolinimo nepilnametėms dukroms G. K. ir R. K. (II t., 116–119 b. l.).

14.1. Atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, kad šalių bute buvo atlikti esminiai remonto darbai, buto remontui panaudotų statybinių medžiagų sumą sudaro 8848,06 Lt, medžiagų vertė atitinka statybos darbų vertę, viso buto remonto darbų vertė buvo netgi didesnė kaip ½ dalis viso buto vertės, tačiau teismas, nurodęs, jog nėra duomenų, kad bute būtų atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita, o sąskaitos faktūros tik rodo apie bute atliktą einamąjį remontą, nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo tiek ieškovės iki santuokos sudarymo įgytos buto dalies, tiek santuokos metu įgytos buto dalies pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe. Turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 str. 1 d. tuomet, kai nustatoma teisiškai reikšmingų faktų visuma: asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; turtas iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Todėl, šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeitus ir pripažinus visą butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovui tenkančią buto dalį priteisus ieškovei, atitinkamai didintinas ieškovės mokėtinos atsakovui kompensacijos dydis iki 2950 Eur.

Nepagrįsta teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo skolos priteisimo, kadangi tuomet, kai šalys gyveno atskirai, atsakovas teikė dukroms išlaikymą bei rūpinosi jomis, tai iš dalies pripažino ir ieškovė. Be to, atsakovas tuo laikotarpiu vienas pats dengė solidarią skolą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8871-596/2012, todėl jo dalis dukrų išlaikymo prievolėje turėjo būti akivaizdžiai mažesnė, mano, kad savo prievolę teikti dukroms išlaikymą yra visiškai įvykdęs.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme priešieškiniu nereikalavo buto pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe bei neprašė jo dalyti priteisiant visą jai natūra, o jam piniginę kompensaciją, tai naujas ir tik apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas, tai akivaizdžiai prieštarauja CPK 312 str. normai, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, byloje nėra duomenų, kad iki santuokos sudarymo įgytos ir asmeninės nuosavybės teise priklausančios 57/100 dalys buto santuokos metu būtų iš esmės pagerintos šalių bendromis ar asmeninėmis lėšomis ar darbu. Nurodo, jog nuo 2005 iki 2007 metų bute atlikti remonto darbai nepriskiriami kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai ar naujai statybai, buto remontui nereikėjo leidimo, projekto ar daugiabučio namo gyventojų, kaimynų sutikimo, po remonto buto tūris, plotas, patalpų ar langų skaičius nepakito, patvarkymai vertintini kaip einamasis remontas, kuris atsakovui, kaip 43/100 dalių buto bendraturčiui, buvo privalomas, atsakovas pripažino, kad neprisidėjo lėšomis, kai ji 1999-09-13 pirko 57/100 dalis buto, buto vertė natūraliai nuo 1999 metų paaugo dėl didėjančių rinkoje turto kainų, einamajame remonte panaudotų statybinių medžiagų vertė gerokai mažesnė nei 57/100 dalių buto vertė, meistrai nebuvo samdomi, remonto darbus ji atliko kartu su atsakovu, be to, atsakovo pateikti kvitai bei sutartys vertintini kritiškai, nes jie gali būti ir nesusiję su buto remontu, kadangi atsakovas jų turėjo pakankamai, nes vadovavo statybų veikla užsiimančiai UAB „A“, sutartys su komunalinėmis bendrovėmis sudarytos jos vardu, po atsakovo išėjimo gyventi atskirai ji iš savo asmeninių lėšų remontavo vaikų kambarį. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas nuo 2014 m. birželio mėnesio iki bylos iškėlimo būtų tinkamai teikęs nepilnametėms dukroms išlaikymą, nuo 2014 m. birželio mėnesio jis mokėjo po 25 Eur per mėnesį, dukromis pradėjo rūpintis po bylos iškėlimo teisme, o po skundžiamo sprendimo priėmimo jis vėl nustojo remti vaikus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre įregistruotas A. K. vardu, yra jos ir atsakovo A. K. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Pagal bendrą taisyklę – turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 str. 1 d.). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės yra reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas, pagrindas, turto pobūdis. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Vieno sutuoktinio asmeniniam turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turi būti nustatytos visos trys CK 3.90 straipsnio 1 dalies nurodytos sąlygos: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, turtas iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Apeliatas A. K., teikdamas teismui priešieškinį, nurodė, kad buto dalis (47/100) pagal 2005-05-20 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-5785 buvo įgyta šalims gyvenant santuokoje, bute atlikti esminiai (kapitaliniai) remonto darbai, pakeista elektros instaliacija ir kiti būtini funkciniai mazgai (langai, durys), įrengtas buto rūsys, iš esmės suremontuoti kambariai, todėl sprendė, kad visas butas turi būti pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (I t., 29 b. l.). Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymo netenkino, konstatuodamas, kad byloje nepateikta įrodymų, jog butui buvo atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt. Atsakovas su šia teismo išvada nesutinka.

Statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-05 įsakymas Nr. 622 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo. Minėto įsakymo 10 straipsnis apibrėžia kapitalinio remonto sąvoką ir numato, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Manoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 straipsnis numato, kad statinio rekonstravimu laikomas esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų perstatymas, pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Minėto įstatymo 12 straipsnis numato, kad statinio paprastasis remontas yra esamo statinio atnaujinimas, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.9 p.); architektūros detalių pakeitimas (12.10 p.); statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas (12.11 p.); kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.12 p.) ir kt. Taigi, iš anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovo nurodomi atlikti statybos darbai: elektros instaliacijos, langų, durų pakeitimas, rūsio įrengimas, kambarių esminis remontas, nelaikytini ginčo buto kapitaliniu remontu, o, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra paprastasis remontas. Atsakovas nenurodė, kad atliekant esminį buto remontą buvo pakeistos statinio laikančios konstrukcijos, todėl, vadovaujantis Reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, nėra pagrindo pripažinti, kad bute, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atliktas kapitalinis remontas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodytos įsigytos prekės, rodo apie bute atliktą einamąjį remontą, kuris buvo vykdomas palaipsniui, kas mėnesį įsigyjant tam tikras prekes, buto remonto darbus atliko patys sutuoktiniai. Taip pat pritartina ieškovės argumentams, kad atsakovo pateikti kvitai bei sutartis su UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ turi būti vertinami kritiškai, jie gali būti nesusiję su buto remontu, nes atsakovas jų turėjo pakankamai, kadangi vadovavo statybų veikla tuo metu užsiimančiai UAB „A“. Pastebėtina ir tai, kad atsakovo pateikti įrodymai – PVM sąskaitos faktūros neįrodo, jog šios statybinės medžiagos buvo pirktos ginčo buto remontui. Šiuos argumentus patvirtina PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta, kad A. K. adresas – (duomenys neskelbtini), o PVM sąskaitos faktūros Nr.0073471 ir Nr. 0083823, pagal kurias pirktas tinkas, diskas bei kaiščiai, išrašytos ne atsakovui A. K., bet G. įmonei „Migdolija“ (I t., 99–122, 123, 125 b. l.). Be to, atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie buto vertės padidėjimą, jo teigimu, atlikus bute kapitalinį remontą.

20. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (pirmiau nurodytas CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Taigi apeliantas, prašydamas pripažinti buto dalį jungtine sutuoktinių nuosavybe, turėjo įrodyti, kad turtas buvo pagerintas iš esmės šalių bendromis lėšomis arba jo lėšomis ir darbu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių neįrodė.

21. Apeliantas argumentuoja, kad teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, nes atsakovas teikė dukroms išlaikymą bei rūpinosi jomis, be to, atsakovas vienas pats mokėjo solidarią skolą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimą.

22. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nuolatinio išlaikymo dukroms neteikė nuo 2014-06-15, ieškovės teigimu atsakovas mokėjo po 25 Eur per mėnesį kiekvienai iš dukrų, todėl teismas pagrįstai išlaikymo įsiskolinimą sumažino po 25 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad tuo metu, kai šalys gyveno atskirai, jis vienas pats dengė solidarią skolą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimą, todėl jo dalis dukrų išlaikymo prievolėje turėjo būti akivaizdžiai mažesnė. Pažymėtina, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną. Nors apeliantas ir nurodo, kad kiekvieną mėnesį dengė solidarią skolą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, BAB Snoras sumokėtos įmokos negali būti įskaitytos kaip teiktas išlaikymas, kadangi teikiamas išlaikymas turi būti naudojamas išskirtinai tenkinti vaikų poreikius. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir atsakovo teiktą 25 Eur per mėnesį išlaikymą savo nepilnametėms dukroms, jį minusavo iš bendros įsiskolinimo sumos, todėl pagrįstai laikotarpiu nuo 2014-06-15 iki 2015-09-15 priteisė išlaikymo įsiskolinimą 750 Eur (50 Eur – 25 Eur x 15 mėn. x 2 = 750 Eur).

23. Ieškovė A. K. prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas – 80 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Šios išlaidos pagrįstos pateiktu 2016-07-04 Pinigų priėmimo kvitu ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 80 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

24. Vadovaudamasi pirmiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisiškai pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmetamas, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)