Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas O. B., sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieškovei ir ieškovės I. R. atstovei R. R., jos atstovui advokatui Valdui Raudoniui, atsakovui J. M., trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms J. K. ir R. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ir ieškovės I. R. atstovės R. R. ieškinį atsakovui J. M., trečiajam asmeniui Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi ieškovė nedirba, augina dukrą, atsakovas išlaikymo neteikia, mano, kad atsakovas, privalėtų dukteriai teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki dukters I. R. pilnametystės.

Trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. K. ieškinio reikalavimus palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams.

Iš gimimo liudijimo (b. l. 9) nustatyta, kad I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini)., jos motina – R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) duomenų apie tėvą nėra. Iš ieškovės ir ieškovės atstovės R. R. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nuo 2011 metų draugavo, turėjo intymius santykius, atsakovas, sužinojęs, kad ji laukiasi vaiko, nutraukė visus ryšius. Teismo posėdžio metu atsakovas tėvystę pripažino. Įvertinus įrodymų visumą, pripažintina, jog atsakovas J. M. yra vaiko I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius ( LAT 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Vaiko poreikius teismas turi vertinti, atžvelgdamas į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (CK 3.155, 3.165 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (LAT 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Byloje nustatyta, kad atsakovas neteikė ir savanoriškai neteikia savo nepilnametei dukrai I. R. materialinio išlaikymo nuo jos gimimo. Vadovaujantis LR CK 3.194 straipsnio 1 dalimi, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos) ieškinį.

Ieškovė šiuo metu nedirba, pragyvena iš gaunamos už vaiką pašalpos, kurios suma per 5 mėnesius yra 1325,65 €. Dukters maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams tenkinti išleidžia apie 120 eurų, prie išlaikymo prisideda jos tėvai. Vaikui išlaikyti reikalingos lėšos, todėl vien motinos vaikui išlaikyti skiriamos lėšos nėra pakankamos.

Atsakovas J. M. nuo 2015-09-21 atlieka karinę tarnybą, numatoma išleidimo į atsargą data 2016-06-21. J. M. nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nes jokio nekilnojamojo turto neturi. Iš registruoto turto turi tik 1995 m. gamybos automobilį, atlikęs karinę tarnybą ieškos darbo, tačiau neturėdamas atitinkamo išsilavinimo, kvalifikacijos gerai apmokamą darbą sunku rasti. Šiuo metu dukters išlaikymui galėtų skirti tik po 150 €. Įvertinant mažametės I. R. gyvenimiškus poreikius ir kitas reikšmingas aplinkybes, siekiant, kad nė vienos šalies interesai nebūtų nepagrįstai pažeisti, siekiant interesų pusiausvyros, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir remiantis LR CK 3.192 str. 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., iš atsakovo priteistinas išlaikymas I. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 € nuo ieškinio pareiškimo dienos iki dukters pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Teismas tenkino 80 procentų ieškovės reikalavimų (tėvystės nustatymas – 100 proc., išlaikymas – 60 proc.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 54 € dydžio žyminis mokestis (150 € × 12 mėn. × 3 proc. = 54 € (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.)), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 54 € žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ieškovė sumokėjo 41 € žyminį mokestį. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl vaiko tėvystės nustatymo tenkintas pilnai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 41 € sumokėto žyminio mokesčio.

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 €. Nustatyta, kad byloje patirta 4,72 € bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 3,78 € bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).

Iš ieškovės pateiktų teisinių paslaugų sutarčių ir pinigų priėmimo kvitų, matyti, jog ieškovė 2015-10-07 advokatui Bronislovui Sandarui sumokėjo 300 €, bei 2016-02-04 advokatui Valdui Raudoniui sumokėjo 300 €. Patenkinus 80 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 480 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dukters I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 € (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki dukters Ivetos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. R..

Priteisti iš J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 41 € (keturiasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį bei 480 € (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 54 € (penkiasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį ir 3,78 (tris eurus 78 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.