Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-01-22 · Administracinė byla Nr. A-366-575/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-22
Bylos Nr.
A-366-575/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00602-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
S. Č.
Atsakovas
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus teritorinė muitinė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-366-575/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00602-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 12.10.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Č. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas S. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2018 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 1A-11 „Dėl S. Č. prašymo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsakovas atsisakė atnaujinti pareiškėjo skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0026/10000385222 (toliau – ir 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimas) padavimo terminą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui padavė skundą dėl Vilniaus TM 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, kuriuo jam bei kitiems solidariems skolininkams buvo įregistruota 649 944,97 Eur skola muitinei (25 731,87 Eur muito; 338 297,61 Eur akcizo; 85 827,44 Eur PVM; 44 985,81 Eur bauda bei apskaičiuoti delspinigiai – 123 715,25 Eur akcizo ir 31 386,99 Eur PVM delspinigių) už 2009 m. gruodžio 28 d. per Medininkų kelio postą vilkiku su puspriekabe, sustabdytu kelyje Medininkai-Vilnius, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtus 280 450 vnt. pakelių cigarečių „Jin Ling“, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis. Pareiškėjas tvirtino, kad šis Vilniaus TM sprendimas jam nebuvo įteiktas, todėl per įstatyme nustatytą terminą negalėjo jo apskųsti Muitinės departamentui. Apie Vilniaus TM 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo priėmimą pareiškėjas nurodė sužinojęs tik 2017 m. lapkričio 27 d., kai jam buvo įteiktas Kauno teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš sąskaitos kredito įstaigoje. Nesutikdamas su Vilniaus TM 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Muitinės departamentui, kartu pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, kuriame kaip svarbią termino praleidimo priežastį nurodė šio sprendimo neįteikimą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju mokesčių administratorius netinkamai, aplaidžiai ir formaliai vykdė savo prievolę informuoti jį apie priimtą Vilniaus TM sprendimą ir su juo supažindinti. Duomenys apie pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo siunčiamas registruotas laiškas, mokesčių administratoriui buvo gerai žinomi. Registruotas laiškas su siunčiamu Vilniaus TM sprendimu nebuvo įteiktas pareiškėjui ir grįžo su „Lietuvos pašto“ prierašu „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Pareiškėjas tvirtina, kad negavo pašto pranešimo apie jo adresu gautą korespondenciją, todėl nežinodamas apie tai, registruoto laiško negalėjo atsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą. Negavus jokios informacijos apie siųstą registruotą laišką, neturėjo pagrindo domėtis pranešimais Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) interneto svetainėje.

4. Pareiškėjas teigė, kad atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie jo adresą yra atitinkamame registre, mokesčių administratorius neturėjo teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto dokumentų įteikimo būdo, nes įteikti sprendimą vienu iš kitų trijų būdų buvo įmanoma. Mokesčių administratorius, šiuo atveju gavęs duomenis, kad pašte registruoto laiško pareiškėjas neatsiėmė, galėjo registruotą laišką deklaruotu adresu išsiųsti pakartotinai. Priešingai, nei teigiama skundžiamame Sprendime, vietos mokesčių administratorius nesiėmė visų galimų priemonių įteikti sprendimą, todėl Muitinės departamentas nepagrįstai ir neteisingai skundžiamame Sprendime nurodė, jog „laikytina, kad pareiškėjas sprendimą gavo“. Pareiškėjas aiškino, kad buvo pažeista dokumentų įteikimo tvarka bei jo teisė gauti priimtus sprendimus ir teisė skųsti mokesčių administratoriaus veiksmus.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus TM 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo neįteikimo faktas yra objektyvi, nuo jo valios nepriklausiusi aplinkybė, dėl kurios buvo praleistas 20 dienų terminas skundui paduoti. Muitinės departamentas visiškai nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, skundą laikė nepaduotu. Taip nebuvo garantuota reali galimybė ginti teises, nebuvo užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp valstybės ir mokesčių mokėtojo interesų. Skundžiamas Sprendimas prieštarauja MAĮ 6 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir visuotinio privalomumo, apmokestinimo aiškumo ir turinio viršenybės prieš formą principams.

6. Pareiškėjas pabrėžė, kad dokumentų įteikimas viešo skelbimo būdu laikytinas ir naudotinas tik įsitikinus, kad nėra protingų galimybių kitais nurodytais būdais su dokumentais supažindinti mokėtoją, kuriam jie skirti. Šiuo atveju buvo visos protingos galimybės įteikti jam Vilniaus TM 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir kitais būdais.

7. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad atsakovas netinkamai taikė MAĮ 152 straipsnį, 164 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 5 dalį, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą, todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas.

Atsiliepimas

8. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus TM 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui registruotu laišku jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau įteiktas nebuvo ir grįžo su „Lietuvos pašto“ prierašu „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Nepavykus įteikti sprendimo registruotu laišku, vadovavosi MAĮ nuostatomis ir 2017 m. lapkričio 8 d. VMI interneto svetainės skiltyje „Pranešimai mokesčių mokėtojams“ paskelbė pranešimą pareiškėjui atvykti į Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrių iki 2017 m. lapkričio 18 d. bei atsiimti Vilniaus TM sprendimą ir pranešimą. Pareiškėjas į Kauno teritorinę muitinę atsiimti dokumentų neatvyko. Tokiu būdu laikyta, kad skundžiamas Vilniaus TM sprendimas buvo įteiktas 2017 m. lapkričio 8 d. Atsižvelgus į tai, kad skundas dėl Vilniaus TM 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo pateiktas tik 2017 m. gruodžio 22 d., buvo praleistas MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytas 20 dienų terminas.

10. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad vietos mokesčių administratorius ėmėsi visų galimų priemonių, siekdamas įteikti mokesčių mokėtojui jo atžvilgiu priimtą sprendimą. Skundžiamą sprendimą siuntė pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Šis adresas taip pat yra nurodytas ir pareiškėjo paduotuose skunde bei prašyme Muitinės departamentui, todėl laikė, kad tai yra ne tik deklaruotoji, bet ir faktinė pareiškėjo gyvenamoji vieta. Teisės aktai nenumato pareigos mokesčių administratoriui, neįteikus pašto siuntos pirmą kartą, siųsti ją pakartotinai.

Atsiliepimas

11. Atsakovas, pasisakydamas dėl prašyme nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežasties – sprendimo neįteikimo, pažymėjo, kad pats sprendimo neįteikimo faktas nėra ir negali būti laikomas svarbia priežastimi, nes vietos mokesčių administratorius atliko visus privalomus veiksmus sprendimui įteikti, todėl laikytina, kad pareiškėjas sprendimą gavo.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

13. Vilniaus TM nurodė, kad, vadovaudamasi MAĮ 164 straipsnio 5 dalies nuostatomis, po to, kai pareiškėjui nepavyko įteikti sprendimo registruotu paštu, 2017 m. lapkričio 8 d. VMI interneto svetainėje paskelbė pranešimą iki 2017 m. lapkričio 18 d. jį atsiimti, tačiau pareiškėjas jo neatsiėmė. Akcentavo, kad laikoma, jog sprendimas pareiškėjui įteiktas 2017 m. lapkričio 18 d. Palaikė Muitinės departamento poziciją neatnaujini termino pareiškėjui. Pažymėjo, kad nėra nustatytų aplinkybių, dėl kurių terminas gali būti atnaujinamas.

II.

14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad Vilniaus TM 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0026/10000385222 pripažino S. Č., V. K., O. K., Č. K. (Č. K.), Ž. R., A. S. ir V. K. (V. K.) muitinei atsakingais solidariai bei įregistravo mokestinę prievolę muitinei: 25 731,87 Eur muito, 338 297,61 Eur akcizo, 85 827,44 Eur PVM, 44 985,81 Eur baudą, kartu su apskaičiuotomis delspinigių sumomis: 123 715,25 Eur akcizo delspinigių, 31 386,99 Eur PVM delspinigių, už 2009 m. gruodžio 28 d. per Medininkų kelio postą vilkiku su puspriekabe, sustabdytu kelyje Medininkai-Vilnius, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtus 280 450 vnt. pakelių cigarečių „Jin Ling“, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis. Pareiškėjas su nurodytu trečiojo suinteresuotojo asmens sprendimu nesutiko ir pateikė skundą Muitinės departamentui. Pareiškėjas tvirtino, kad skundžiamas sprendimas jam nebuvo įteiktas, todėl per įstatyme nustatytą terminą negalėjo jo apskųsti Muitinės departamentui. Atsakovas su skundo argumentais nesutiko, argumentuodamas, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui registruotu laišku jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau įteiktas nebuvo ir grįžo su „Lietuvos pašto“ prierašu „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Nepavykus įteikti sprendimo registruotu laišku, 2017 m. lapkričio 8 d. VMI interneto svetainės skiltyje „Pranešimai mokesčių mokėtojams“ buvo paskelbtas pranešimas pareiškėjui atvykti į Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrių iki 2017 m. lapkričio 18 d. bei atsiimti Vilniaus TM sprendimą ir pranešimą.

16. Teismas, įvertinęs MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose, 164 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2017 m. rugsėjo 22 d. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įteiktas nebuvo. Vilniaus TM atsiliepime nurodė, jog nepavykus pareiškėjui įteikti skundžiamo sprendimo, 2017 m. lapkričio 8 d. VMI interneto svetainėje www.vmi.lt paskelbė pranešimą, kuriame pareiškėjui buvo nurodyta iki 2017 m. lapkričio 18 d. atvykti į Kauno teritorinės muitinės skyrių atsiimti skundžiamą sprendimą. Teismas pažymėjo, jog trečiasis suinteresuotasis asmuo įrodymų, patvirtinančių šių aplinkybių tikrumą, teismui nepateikė. Vadovaudamasis MAĮ 164 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsakovas skundžiamą sprendimą laikė įteiktu 2017 m. lapkričio 18 d.

17. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į taikytinas teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjui skundžiamas sprendimas buvo išsiųstas nepažeidžiant MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teismas pažymėjo, kad MAĮ įtvirtinta, kad registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Šiuo atveju, skundžiamas sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl buvo išsiųstas tinkamai.

18. Teismas, akcentuodamas MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, vertino, jog buvo išsiųstas tinkamai, o viešo paskelbimo būdas buvo taikytas pagrįstai.

19. Teismas, vadovaudamasis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjas pagrindine termino praleidimo priežastimi nurodo tai, kad apie Vilniaus TM sprendimo priėmimą sužinojo tik 2017 m. lapkričio 27 d. iš sąskaitos kredito įstaigoje. Teismas vertino, kad ši aplinkybė negali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi šiuo atveju buvo išpildyti skundžiamo sprendimo išsiuntimo reikalavimai, nustatyti MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje.

20. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas apie Vilniaus TM sprendimo priėmimą sužinojo 2017 m. lapkričio 27 d., o šį sprendimą apskundė tik 2017 m. gruodžio 22 d., konstatavo, jog pareiškėjas į Muitinės departamentą nesikreipė per ilgai, todėl nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

21. Teismas sprendė, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą.

III.

22. Pareiškėjas S. Č. apeliaciniame skunde prašo pridėti prie bylos papildomus įrodymus ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

23. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas teismo sprendimas priimtas formaliai taikant teisės aktus, vykdant formalų, o ne realų teisingumą, pažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

24. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo nurodytas Vilniaus TM 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo įteikimas viešo paskelbimo būdu 2017 m. lapkričio 18 d. yra fikcinis. Akcentuodamas MAĮ nuostatas, pažymi, kad ginčo dėl to, jog Vilniaus TM 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimas jam įteiktas nebuvo, nėra, tačiau realiai apie šio sprendimo egzistavimą jam tapo žinoma 2017 m. lapkričio 27 d., gavus Kauno teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto. Su skundu dėl nurodyto sprendimo ir su prašymu atnaujinti skundo padavimą terminą į atsakovą kreipėsi 2017 m. gruodžio 21 d., t. y. kiek įmanoma greičiau. Atsakovas ir teismas nevertino pareiškėjo nurodytų skundo padavimo praleidimo priežasčių ir skundo turinio. Teismas neatliko situacijos vertinimo protingumo ir teisingumo kriterijų aspektu, neatsižvelgė į ginčo pobūdį ir kokias pasekmes pareiškėjui gali sukelti formalus teisės aktų taikymas.

25. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tarp jo ir atsakovo (bei jo teritorinių padalinių) yra susiklostę specifiniai santykiai. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-13-574/2018, kurioje pareiškėjas yra kaltinamasis, ši baudžiamoji byla dar neišnagrinėta, pareiškėjas nėra pripažintas kaltu. Atsakovas šioje baudžiamojoje byloje pripažintas civiliniu ieškovu. Nepaisant to, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys, lygiagrečiai dėl tų pačių, civiliniame ieškinyje nurodytų veikų, pareiškėjo atžvilgiu atsakovo ir jo teritorinių padalinių iniciatyva vykdomos kitos procedūros – pareiškėjas skirtingais sprendimais dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo pripažįstamas skolininku muitinei ir šių sprendimų pagrindu pradedamas priverstinis skolos išieškojimas.

Šalies argumentai

26. Pareiškėjo teigimu, jis santykyje su atsakovu ir jo teritoriniais padaliniais yra aktyvus, rūpestingas, nesislapsto, priiminėja korespondenciją, gavęs sprendimus, juos tinkamai ir laiku skundžia įstatymuose nustatyta tvarka. Tai patvirtina tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys, tiek su apeliaciniu skundu teikiami dokumentai. Tai, jog pareiškėjo skunduose nurodomi argumentai yra pagrįsti, patvirtina pats atsakovas, priimdamas sprendimą netaikyti priverstinio išieškojimo priemonių, kol bus išspręstas mokestinis ginčas. Pareiškėjo vertinimu, teismas šį konkretų ginčą turėjo spręsti kompleksiškai, įvertinant išdėstytų aplinkybių visumą.

Atsiliepimas

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28. Vilniaus TM, iš esmės pakartodamas pirmosios instancijos teismui nurodytus nesutikimo su skundu argumentus, pritardamas Muitinės departamento pirmosios instancijos teismui išdėstytai pozicijai, pažymi, kad ginčo dėl to, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą nėra. Įstatymų nustatyta tvarka nustatyti skundų padavimo terminai nustato protingą ir pagrįstą laiko tarpą, per kurį asmenys, manantys, kad jų teisės yra pažeistos, turėtų teisę jas ginti. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties. Pareiškėjas nenurodė termino skundui paduoti praleidimo objektyvių priežasčių, o jo nurodytos aplinkybės (2017 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus TM sprendimas nebuvo jam įteiktas) negali būti laikomos svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis MAĮ 152 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.

29. Vilniaus TM vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas, priimtas išnagrinėjus ir įvertinus visas tiek pareiškėjo, tiek muitinės institucijų nurodytas aplinkybes ir įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl naikinti jo ir tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

30. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Muitinės departamento 2018 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 1A-11 „Dėl S. Č. prašymo“, kuriuo atsakovas atsisakė atnaujinti pareiškėjo skundo dėl Vilniaus TM 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0026/10000385222 padavimo terminą.

31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog Vilniaus TM tinkamai įteikė pareiškėjui Vilniaus TM 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0026, kuriuo pareiškėjui konstatuota mokestinė prievolė, pareiškėjas praleido skundo Muitinės departamentui padavimo terminą ir nėra svarbių priežasčių, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas.

32. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo prie bylos pridėti papildomus įrodymus: Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 18 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto Nr. 10000410928 ir Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 11 d. sprendimą dėl Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 8KM19/46-0309S (2018 m. gegužės 31 d.) S. Č. įregistruotos mokestinės prievolės priverstinio išieškojimo nepradėjimo Nr. 10000410249. Teismo nuomone šie su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo prie bylos pridėti papildomus įrodymus.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis, vertina, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjo skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34. Skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminą reglamentuoja MAĮ 152 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.

35. Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai yra nustatyti MAĮ 164 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti; tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą); dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Iš MAĮ 164 straipsnio 3 dalies matyti, kad jau pats dokumentų registruotu laišku išsiuntimo gyventojų registre nurodytu adresu faktas paprastai suponuoja, kad dokumentas gali būti laikomas mokesčių mokėtojui įteiktu tinkamai (įteikimo diena laikoma penkta darbo diena po siuntos perdavimo paštui). Tačiau MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas numato, kad tuo atveju, jei mokesčių mokėtojui yra siunčiamas vietos mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas, dokumentų išsiuntimo registruotu laišku fakto nepakanka laikyti, kad dokumentas mokesčių mokėtojui įteiktas, ir turi būti laikomasi MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje nurodytų procedūrų, t. y. tinkamam dokumento įteikimui pagrįsti turi būti atliekami papildomi veiksmai: mokesčių administratorius VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną.

36. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, kokia data laikytina dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo diena, pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. Kitaip tariant, MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, t. y. bus užtikrinta mokesčių mokėtojo interesų apsauga, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostata (2011 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575‑367/11).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad Vilniaus TM 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 2TR-19-0026 jam faktiškai nebuvo įteiktas, apie jo priėmimą jis sužinojo 2017 m. lapkričio 27 d., kai jam buvo įteiktas Kauno teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš sąskaitos kredito įstaigoje. Tuomet jis 2017 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Muitinės departamentą su skundu panaikinti Vilniaus TM 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0026 ir atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti. Iš pareiškėjo paaiškinimų nėra aišku, kada jam buvo įteiktas Vilniaus TM 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimas, ar jis susipažino su šio dokumento turiniu. Esant tokioms aplinkybėms – kai pareiškėjas nepiktnaudžiauja savo teisėmis, kai yra duomenų, kad ginčijamas sprendimas buvo įteiktas, bet neaiški įteikimo data, teismas privalėjo būti aktyvus ir siūlyti proceso šalims pateikti reikiamus dokumentus, ar paaiškinimus.

38. Byloje taip pat nėra aišku, ar aktyvus buvo pareiškėjas, sužinojęs apie priimtą sprendimą dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš sąskaitos kredito įstaigoje, kokių ir kada veiksmų jis ėmėsi siekdamas sužinoti sprendimo dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš sąskaitos kredito įstaigoje teisinius ir faktinius pagrindus.

39. Byloje nenustačius faktinio įteikimo datos nėra galimybės tinkamai skaičiuoti skundo centriniam mokesčių administratoriui padavimo terminų, nėra galimybės nustatyti ar skundo padavimo terminas aplamai buvo praleistas.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo susižinojimą apie Vilniaus TM 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0026 iš kito jam įteikto dokumento neturi lemiamos reikšmės, nes, vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 1 dalimi, skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo sprendimo įteikimo, o ne susižinojimo iš kito dokumento, momento.

41. Be to, nagrinėjamu atveju Vilniaus TM nurodė, kad, vadovaudamasis MAĮ 164 straipsnio 5 dalimi, po to, kai pareiškėjui nepavyko įteikti sprendimo registruotu paštu, 2017 m. lapkričio 8 d. VMI interneto svetainėje paskelbė pranešimą iki 2017 m. lapkričio 18 d. jį atsiimti, tačiau pareiškėjas sprendimo neatsiėmė. Byloje įrodymų, pagrindžiančių Vilniaus TM nurodytą aplinkybę, nėra pateikta. Todėl yra reikalinga išreikalauti į bylą ir vertinti įrodymus, patvirtinančius nurodyto pranešimo paskelbimą VMI interneto svetainėje.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo kontekste yra reikšminga pareiškėjo kreipimosi į Muitinės departamentą su skundu dėl Vilniaus TM 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0026 data. Pareiškėjo ir atsakovo Muitinės departamento paaiškinimai dėl pareiškėjo kreipimosi į Muitinės departamentą prieštaringi. Pareiškėjas nurodo, kad į Muitinės departamentą kreipėsi 2017 m. gruodžio 21 d., Muitinės departamento teigimu, pareiškėjas kreipėsi 2017 m. gruodžio 22 d. Todėl yra reikalinga išreikalauti į bylą ir vertinti skundo išsiuntimą ar pateikimą Muitinės departamentui pagrindžiančius įrodymus.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo pagrįstumą, nesant bylos įrodymų pakankamumui, neišsamiai išnagrinėjo kilusį ginčą. Neišreikalavęs bylai išspręsti reikšmingų įrodymų ir nepašalinęs prieštaravimų tarp byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjo skundo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir yra naikinamas.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso normų pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, nes būtina nustatyti bei visapusiškai įvertinti aplinkybes, susijusias su Vilniaus TM 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0026 pareiškėjui įteikimu bei termino skundui paduoti dėl nurodyto sprendimo praleidimo priežastys, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius