- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- e2YT-9186-1071/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05541-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Turto fondas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. P., Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja V. P. prašo nustatyti juridine? reiks?me? turinti? fakta?, kad ji, po mirusio sutuoktinio A. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini), prie?me? palikima?, faktis?kai prade?dama valdyti paveldima? turta?.
Prašymą grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) ji susituokė su A. P. Santuokos metu susilaukė sūnaus A. P., gimusio (duomenys neskelbtini). Kitų vaikų nei pareiškėja, nei palikėjas A. P. neturi. A. P. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su pareiškėja. Sūnui A. P. jo tėvo mirties momentu buvo 12 metų. Santuokos metu jie buvo įgiję nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors VĮ Registrų centro registre nurodyta, kad minėto buto savininkas yra V. P., tačiau kaip matyti, turtas buvo įgytas jau sudarius santuoką, todėl minėtas butas laikytinas kaip įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Po palikėjo A. P. mirties į notarų biurą joks įpėdinis nesikreipė. A. P. testamento nebuvo sudaręs. Palikėjo A. P., palikimo atsiradimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini) jo sūnus A. P. buvo nepilnametis (dvylikos metų), todėl neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, taigi negalėjo suprasti apie tėvo palikimo priėmimo aplinkybes ir galimybes bei negalėjo jų pats įgyvendinti. Palikėjo sūnus iki tėvo mirties ir po jo gyveno šeimos bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo motina pareiškėja V. P. Pareiškėja yra neįgali ir darbinga tik 40 procentų, neįgalumas nustatytas iki jai sukaks pensijos amžius. Pareiškėja nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarą po palikėjo mirties dėl to, kad niekas jos neinformavo, kad ji turi atlikti kokius tai veiksmus, dėl teisinio neišprusimo, nes manė, jog santuokos metu įgytas turtas po sutuoktinio mirties automatiškai lieka gyvam sutuoktiniui. Palikėjos sūnus A. P. iki šiol gyvena kartu su pareiškėja. Pareiškėja kitų vaikų su palikėju nebuvo susilaukusi, taip pat neturėjo vaikų iš kitų santykių, kaip ir palikėjas. Pareiškėja palikimo atsiradimo metu aktyviais veiksmais priėmė sutuoktinio A. P. palikimą ir su turtu elgėsi kaip su savo, liko gyventi savo šeimos bute, jį toliau prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, darė kosmetinius remontus, t. y. pareiškėja priėmė sutuoktinio palikimą faktiniu valdymu. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro matyti, kad butui areštas nėra uždėtas, ir tai įrodo, kad jokių skolų susijusių su būsto mokesčiais nėra, vadinasi buvo tinkamai rūpinamasi ir prižiūrimas palikėjo turtas, t. y. jis buvo valdomas kaip pareiškėjos nuosavas. Įsiskolinimų paslaugų tiekėjams už nurodytą butą taip pat nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjos V. P. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Byloje esantys duomenys – santuokos liudijimas, mirties liudijimas, gimimo liudijimas, VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašai patvirtina, kad A. P., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos sutuoktinis, jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo A. P. yra pareiškėjos ir palikėjo vaikas.
2022 m. liepos 29 d. valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad duomenų apie palikėjo A. P. įregistruotus testamentus nėra, duomenų apie palikėjo A. P. palikimo priėmimo ir atsisakymo faktus, nėra.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis V. P. vardu nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas butas / patalpa - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
2022 m. liepos 29 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma Nr. GR.3A-6745 patvirtina, kad V. P. gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. P. moka buto, (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio A. P. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), valdė ir naudojo šį turtą, mokėjo mokesčius paslaugų teikėjams, t. y., mokėjo mokesčius už elektrą, dujas, vandenį, šildymą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name / bute, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja po sutuoktinio A. P. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po savo sutuoktinio A. P. mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos V. P. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas registruotinas turtas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.