- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- I2-7011-644/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09444-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Daina Kukalienė, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- V.S.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D.J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V.S. (V.S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą kuriuo jai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Migracijos departamento 2023-10-18 sprendimas Nr. 23S186104) (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė (b. l. 73-76) ir nurodė, kad ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas panaikino jai išduotą Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėja ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Tačiau Migracijos departamentas nenagrinėjo jokių reikšmingų faktinių aplinkybių, o tik formaliai rėmėsi Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada. Pareiškėja negali apsiginti nuo Valstybės saugumo departamento išvados, nes įslaptinta informacija jai neteikiama. Sprendimas yra pagrįstas įslaptintais duomenimis, kas akivaizdžiai nedera su Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos sąjungos Teisingumo Teismo praktika bei Konstitucinio Teismo doktrina, susijusia su teise į gynybą. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia informacija.
Pareiškėja pažymėjo, kad įmonėje „Baltamožservis“ dirbo tik apie šešis mėnesius. Šioje įmonėje įsidarbino iš karto po mokslų užbaigimo, būdama labai jauna – 23 metų. Pareiškėja dėl savo amžiaus nieko nežinojo ir negalėjo žinoti apie šios įmonės kriminalines paslaptis. Pareiškėja turi vyrą, su kuriuo gyvena Lietuvoje, jam yra išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos vyras M. S. oficialiai dirba Lietuvoje ir yra išskirtinis savo darbo srities specialistas. Jos vyras nepalaiko A. L. režimo. Baltarusijoje jis buvo sulaikytas už dalyvavimą mitinge ir nukentėjo. M.S. turėjo emigruoti iš Baltarusijos, nes jam grėsė persekiojimas dėl politinių pažiūrų ir veiklos. Jeigu pareiškėjai būtų panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ji turėtų išvažiuoti ir jauna šeima būtų suskaldyta. Pareiškėja ir jos vyras nusprendė gyventi demokratinėje šalyje ir neplanuoja grįžti į Baltarusiją. Pareiškėja deda visas pastangas integruotis į Lietuvos Respublikos gyvenimą, studijuoja lietuvių kalbą, dirba, palaiko Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos politiką.
Atsiliepimas
Atsakovo Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą (b. l. 83-87) palaikė ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėja 2022-08-04 pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2022-10-19 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi. Pildydama klausimyną pareiškėja nurodė, kad 2014 - 2015 metais dirbo Baltarusijos Respublikos valstybės įmonėje „Beltamožservis“. VSD pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėja, dirbdama Baltarusijos valstybės įmonėje „Beltamožservis“, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkiems metams. Šiuo atveju pareiškėja nekelia ginčo dėl sprendimo uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkiems metams.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. „Beltamožservis“ yra valstybės valdoma bendrovė ir viena didžiausių logistikos bendrovių Baltarusijos Respublikoje. Ji glaudžiai susijusi su Baltarusijos valdžios institucijomis ir užsiima prekių kontrabanda ir reeksportu iš Baltarusijos į Rusiją. Bendrovė gauna naudos iš ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis ir užtikrina pajamas režimui. „Beltamožservis“ iš A. L. režimo gauna naudos ir jį remia. Nuo 2022 m. birželio „Beltamožservis“ taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės įmonėse. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti, taikyti poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams ir pan. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas atsiliepime (b. l. 145-149) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad sprendimas uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus. VSD pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. 2014–2015 m. pareiškėja dirbo Baltarusijos Respublikos valstybės įmonėje „Beltamožservis“, kuri yra valstybės valdoma bendrovė ir viena didžiausių logistikos bendrovių Baltarusijos Respublikoje. Ji glaudžiai susijusi su Baltarusijos valdžios institucijomis ir užsiima prekių kontrabanda ir reeksportu iš Baltarusijos į Rusiją. Bendrovė gauna naudos iš ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis ir užtikrina daug pajamų A. L. režimui. „Beltamožservis“ iš A. L. režimo gauna naudos ir jį remia. Nuo 2022 m. birželio „Beltamožservis“ taikomos ES sankcijos. Dirbdama „Beltamožservis“ pareiškėja privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiuose sektoriuose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jos su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Respublikos valstybine įmone. Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Skundas patenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023-10-18 sprendimo Nr. 23S186104, kuriuo nutarta pareiškėjai panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V.S. 2022-08-01 prašymu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 100-106). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Migracijos departamentas 2022-10-19 priėmė sprendimą Nr. 760196377 išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.
2023-07-13 pildydama klausimyną pareiškėja nurodė, kad 2014 - 2015 metais dirbo Baltarusijos Respublikos valstybės įmonėje „Beltamožservis“ (b. l. 107-111, 117).
VSD 2023-10-10 pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad V. S. kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymėjo, kad pareiškėja dirbdama Baltarusijos valstybės įmonėje „Beltamožservis“, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys (b. l. 151-152).
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2023-10-18 sprendimu Nr. 23S186104 panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 4-7, 90-94).
Migracijos departamento 2023-10-18 sprendimu Nr. 23S186486 pareiškėjai taip pat buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams (b. l. 95-98).
Byloje ginčijamas Migracijos departamento 2023-10-18 sprendimas Nr. 23S186104 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo motyvuojamas tuo, kad V. S. buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas sprendime pažymėjo, kad pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. V. S. neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie pareiškėjos šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. V. S. gali būti išnaudota Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojali ir patikima Baltarusijos valdžiai asmuo.
Nesutikimą su ginčijamu Sprendimu pareiškėja iš esmės motyvuoja tuo, kad Migracijos departamentas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes, ko pasėkoje buvo priimta nepagrįsta išvada dėl grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjos teigimu, Migracijos departamentas neatsižvelgė į tai, kad Baltarusijos valstybinėje įmonėje „Baltamožservis“ ji dirbo jauna, labai trumpai, tik pabaigusi mokslus, ir nežinojo apie įmonės kriminalines paslaptis. Be to, Lietuvoje ji gyvena su vyru, kuriam yra išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ir dėl savo veiklos ir pažiūrų jis negali grįžti į Baltarusijos Respubliką dėl gręsiančio persekiojimo.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) išaiškino, kad sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį byloje Nr. eA-3784-662/2016).
LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis, su pareiškėjo asmeniu susijusiomis, konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu).
LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, valstybės saugumui turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimą gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, tokiu būdu sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).
Nagrinėjamu atveju, priimdamas ginčijamą sprendimą, atsakovas iš esmės rėmėsi VSD išvada, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, kuri grindžiama tuo, jog pareiškėja dirbo Baltarusijos Respublikos valstybės įmonėje „Beltamožservis“. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėja neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja tiek kreipdamasi į teismą, tiek bylos nagrinėjimo metu į bylą teikė papildomus duomenis, kurių pareiškėjos teigimu, atsakovas nevertino, t. y.: duomenis apie santuoką (civilinės metrikacijos įstaigos liudijimas), duomenis apie savo ir sutuoktinio darbo santykius (charakteristika iš darbdavio, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai), duomenis apie gyvenamąją vietą (nuomos sutartį), taip pat Minsko teismo nutartį dėl pareiškėjos sutuoktiniui skirtos baudos už dalyvavimą protestuose (b. l. 12, 15, 16-17, 18, 19, 24-27).
Kaip minėta, sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas, atsižvelgiant į konkretaus užsieniečio individualią situaciją, grėsmės vertinimas turi būti paremtas nustatytais faktais.
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėja neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Tokia aplinkybė konstatuota remiantis tuo, kad tokių duomenų Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra ištekėjusi ir Lietuvoje gyvena kartu su savo vyru M. S., kuriam 2022-04-21 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantis iki 2025-04-21 (b. l. 12, 15). Pareiškėja savo 2022-08-01 prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi buvo nurodžiusi savo sutuoktinį – M. S., (duomenys neskelbtini) (b. l. 102), tačiau Migracijos departamentas šių aplinkybių netikrino ir sprendime nevertino.
Pareiškėja nurodė, kad jos vyras negali grįžti į Baltarusijos Respubliką, kadangi jam Baltarusijoje gręsia persekiojimas dėl savo veiklos ir pažiūrų prieš L. režimą. Pareiškėjos sutuoktinis M. S. teisme paliudijo, kad nepalaiko A. L., o už dalyvavimą protestuose buvo sulaikytas ir jam skirta bauda. Į bylą pateikta Minsko teismo nutartis patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjos sutuoktiniui M. S. buvo skirta sankcija už dalyvavimą mitinge 2020-09-13 dėl Baltarusijoje įvykusių rinkimų, t. y. jos sutuoktinis nepalaiko A. L. režimo ir grįžus į Baltarusiją jam grėstų persekiojimas (b. l. 24-27). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėja su sutuoktiniu nuo 2023-04-01 gyvena Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). Šį gyvenamosios vietos adresą pareiškėja taip pat nurodė savo 2022-08-01 prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi (b. l. 101). Iš bylos duomenų matyti, kad tiek pareiškėja, tiek jos vyras Lietuvoje dirba aukštos kvalifikacijos darbus, integruojasi į visuomenę, mokosi lietuvių kalbos, t. y. siekia šioje šalyje įsitvirtinti (b. l. 18, 19, 175-176). Tačiau Migracijos departamentas visiškai netikrino ir nevertino šių aplinkybių.
Teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad pareiškėja ką tik baigusi studijas Minske, būdama jauna (23 metų) šešis mėnesius dirbo įmonėje „Baltamožservis“, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Byloje nėra jokios informacijos apie konkrečius pareiškėjos veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad Baltarusijos Respublikoje nekilnojamojo turto neturi, o į Baltarusiją grįždavo tik aplankyti segantį tėvą, kuris mirė 2023-01-31 bei palaikyti mamą.
Teismas pažymi, kad išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, kuri turi ypač ženklias pasekmes tiek asmeniui, kurio atžvilgiu ji priimta, tiek ir jo šeimai, turėtų būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga bei adekvati, o ne formali. Šiuo atveju, nenustačius pareiškėjos konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, formali išvada apie pareiškėjos tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina akivaizdžiai formalia. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas vertina, jog atsakovas nepagrindė pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo pagrindo remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo.
Teismas pažymi, kad Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinė- je byloje Nr. A756-997/2014). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis o turi būti pagrįsti teisės normomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014). Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, būdamas viešojo administravimo subjektu, turi atsižvelgti į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik Valstybės saugumo departamento išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės bei atlikti išsamų savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turėjo visapusiškai įvertinti visas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeimyniniai ryšiai, gyvenimo trukmė Lietuvoje, darbiniai santykiai, integracija į visuomenę ir pan.), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, galėjo daryti išvadą apie pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui realumą.
Ginčo atveju teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas išsamaus faktinių aplinkybių vertinimo šiuo atveju neatliko. Šiuo atveju Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių apie pareiškėją, t. y. nenustačius jos šeimyninių ryšių, neatsižvelgus į tai, kad paraiškėja su vyru emigravo iš Baltarusijos dėl persekiojimo grėsmės, integruojasi į visuomenę, dirba kvalifikuotus darbus ir pan. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, aktualią teismų praktiką, teismas sprendžia, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti, neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų bei viešojo administravimo išsamumo, objektyvumo principų, todėl naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos V.S. (V.S.) skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023-10-18 sprendimą Nr. 23S186104, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.