- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-28
- Bylos Nr.
- 2YT-936-1069/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00131-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. B., A. B., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Z. B., A. B. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo mamos Z. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ir valdo (b. l. 1-3). Pareiškėjas nurodė, kad jis yra gimęs (duomenys neskelbtini) A. ir Z. B. šeimoje. Suinteresuotais asmenimis patraukti Z. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo broliai. Pareiškėjo tėvas A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo mama Z. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos Z. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado palikimas, kadangi pareiškėjo mamos vardu viešajame registre nuo 2011-10-14 buvo įregistruotas butas, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį butą pareiškėjo mama, Z. B., įgijo jau po savo sutuoktinio mirties, todėl šis nekilnojamasis turtas buvo pareiškėjo mamos asmeninė nuosavybė. Ir nors po pareiškėjo mamos Z. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsirado palikimas, A. B. per įstatymais nustatytą terminą pas notarą nesikreipė, todėl jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Tačiau A. B. atsiradusį palikimą priėmė kitu būdu – faktiškai priėmė ir jį valdo kaip savo, butą prižiūri ir juo rūpinasi iki pat šiol.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime (b. l. 25-26) į A. B. pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos Z. B. palikimo perėjimą valstybei. Pažymėjo, kad neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Z. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad Z. B. palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti A. B. nurodytomis aplinkybėmis, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui.
Suinteresuoti asmenys Z. B. ir A. B. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai byloje jiems buvo įteikti tinkamai (b. l. 22, 23).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo mama mirė (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo niekur nesikreipė, nes nežinojo, kad terminas yra 3 mėnesiai palikimui priimti. Po mamos mirties tame bute niekas negyvena. Pareiškėjas moka mokesčius, išlaiko butą, jį apšildo, kūrena pečių. Taip su broliais sutarė, kad palikimą priims jis vienas, kadangi jis rūpinosi mamą. Pareiškėjo broliai dėl palikimo priėmimo pretenzijų dėl to neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Z. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo brolis, A. B., po mamos mirties palikimą priėmė. Į po mamos mirties likusį palikimą nei jis, nei kitas brolis – A. B. nepretenduoja, jie turi savo butus. Taigi jokių ginčų dėl mamos palikimo tarp brolių nekilo. A. B. prižiūrėdavo mamą, pirkdavo vaistus, veždavo pas gydytojus, taip pat A. B. butą prižiūri, kūrena malkas.
Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra mirusios Z. B. sesuo ir pareiškėjo teta. Paaiškino, kad Z. B. iki savo mirties gyveno bute (duomenys neskelbtini). Tiek prieš Z. B., tiek po jos mirties butą prižiūrėjo A. B., mokėjo mokesčius. Broliai vienas kitam pretenzijų dėl palikimo neturi.
Liudytojas P. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis gyveno su Z. B. prieš jos mirtį, jos bute. Testamento Z. B. nebuvo palikusi. Po jos mirties butu rūpinosi jos vaikai, už butą yra mokami mokesčiai.
Suinteresuoti asmenys A. B. ir VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko. VĮ Turto bankas prašė nagrinėti bylą teismo posėdyje jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 25-26).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 19 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir Z. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai – Zita ir A. B. (b.l. 5, 14, 15). Pareiškėjo tėvas, A. B., mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Iš Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Z. B. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nr. 4577 įgijo nuosavybės teisę į butą adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Z. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10).
Pareiškėjo A. B., suinteresuoto asmens Z. B. ir liudytojų E. K. ir P. B. parodymais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad mirus pareiškėjo mamai, Z. B., nors per įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė ir jį valdo. Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo Z. B. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas pradėjo mirusiosios turtą valdyti kaip savo, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl A. B. teisės paveldėti Z. B. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo (b. l. 32).
Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo taisyklių, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, taikymo, išaiškino, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 29 punktą).
Palikimo priėmimą faktiniu valdymu pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju įrodinėjo savo, o taip pat byloje suinteresuotu asmeniu dalyvaujančiu Z. B. bei liudytojų žodiniais paaiškinimais. Jais nėra pagrindo netikėti, kadangi šių asmenų paaiškinimai yra logiški, informatyvūs, nuoseklūs. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kaip nors atsisakė palikimo ar neketino palikimu naudotis kaip savo turtu. Pareiškėjo teisės paveldėti ar palikimo priėmimo fakto byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo, nepateikė palikimo priėmimo veiksmus paneigiančių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnis). Tokiu atveju teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų pakanka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo A. B. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė Z. B. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo mamos Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.