Kauno apygardos teismo sprendimas

2024-11-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-285-634/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2024-11-08
Bylos Nr.
AN2-285-634/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01026-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Pažeidėjas
G. N.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-285-634/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01026-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. N. (toliau – ir apeliantė) atstovo advokato D. V. (toliau – ir apeliantės atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria G. N. atstovo advokato D. V. skundas netenkintas ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2023 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. N. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta už tai, kad ji 2022 m. rugpjūčio 11 d. 20:15 val. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto sav., (duomenys neskelbtini), vairuodama elektrinį paspirtuką, nevažiavo kuo arčiau dešinio dviračių tako krašto, pasuko kairiau ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu dviratininku. Eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta dviratininko sveikata ir sugadintas dviratis. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 57 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalyje, 428 straipsnio 4 dalyje ir jai už ANK 428 straipsnio 3 dalies pažeidimą skirta 50 Eur bauda, už ANK 428 straipsnio 4 dalies pažeidimą – 115 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, G. N. paskirta galutinė nuobauda – 115 Eur dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutinkant su priimtu nutarimu, G. N. atstovas advokatas D. V. pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi skundas netenkintas ir nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad byloje nustatyta ir įrodyta, jog G. N., nutarime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodama elektrinį paspirtuką, nevažiavo kuo arčiau dešinio dviračių tako krašto, pasuko jį kairiau ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu dviratininku, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta dviratininko sveikata ir sugadintas dviratis. Jos padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 428 straipsnio 3 dalyje, 428 straipsnio 4 dalyje, kvalifikuoti teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teikia apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną G. N. atžvilgiu nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Skunde nurodoma, kad apeliantų teiktais duomenimis yra pagrįsta ir įrodyta, jog įvykio vietoje įrengtame vos 2,35 metrų pločio dviračių take, važiuodamas itin dideliu 28,8 km/h greičiu ir nuleidęs galvą bei neprilėtindamas, esant tokiai sudėtingai situacijai, t. y. esant tiek pėsčiajam, tiek paspirtukininkams bei už 5-10 metrų esant tako susikirtimui su įvažiavimu į automobilių stovėjimo aikštelę, dviratininkas T. A. pažeidė KET 9, 57 ir 59 punktuose nustatytus reikalavimus. Taip pat jis nesilaikė KET 62 punkto reikalavimų, kadangi kaip matyti iš GPS sistemos duomenų ir apeliantės bei liudytojo M. V. paaiškinimų, dviratininkas važiavo ne arčiau, o toliausiai nuo savo judėjimo krypties kelio dešiniojo krašto, ties viso dviračių kelio viduriu. Aplinkybę, kad T. A. važiavo nuleidęs galvą patvirtino ne tik šio įvykio tiesioginis liudytojas M. V. su apeliante, bet ir teisme apklausti M. V. tėvai, netrukus po įvykio atvažiavę į įvykio vietą ir girdėję, kaip abu minėti asmenys aiškina, jog dviratininkas važiavo nuleidęs galvą ir jų nematė, bei kiti byloje surinkti įrodymai. Skunde nurodoma, kad atvažiuodamas 28,8 km/h greičiu, T. A. turėjo suprasti, kad elgiasi visiškai neapdairiai ir neatsargiai, t. y. nesiima būtinų atsargumo priemonių, nepasirenka saugaus greičio. Atidžiai žiūrėdamas priekin į savo kelią, dviratininkas T. A. būtų nesunkiai apvažiavęs bet kokią staiga ar ne staiga jo kelyje atsiradusią kliūtį per gretimai patogiai įrengtą pėsčiųjų taką, kuris yra tinkamas tokiam išprovokuotam ar neišprovokuotam manevravimui.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į byloje esantį Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. kovo 10 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ekspertizės aktas) , kuriame nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nepakanka duomenų nustatyti transporto priemonių susidūrimo mechanizmui, taip pat, kad nėra duomenų tiksliai nustatyti susidūrimo vietą. Ekspertas atsakė, kad tikėtina, jog šio eismo įvykio kilimą sąlygojo G. N. veiksmai, kas rodo, jog ekspertas nebuvo kategoriškas dėl apeliantės lemiamų veiksmų ir teikdamas atsakymą rėmėsi prielaidomis. Ekspertas nei vertino kodėl apeliantė pasuko kairiau, nei atsakė į klausimą ar dviratininkas važiavo arčiau dešiniojo krašto, ar arčiau įsivaizduojamos vidurio linijos, nors byloje yra paties dviratininko pateikta kelionės maršruto skaitmeninė schema iš dviračio kompiuterio su palydoviniu GSM ryšiu. Pažymima, kad ekspertizės akto 5 paveikslėlyje yra aiškiai ir neabejotinai matyti, jog dviratininkas judėjo arčiau kairiojo, o ne dešiniojo krašto. Visų šių išvardytų aplinkybių neįvertino ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.

3.3. Skunde teigiama, jog iš byloje esančios GPS pagalba gautos dviračio judėjimo schemos matyti, kad iš pradžių dviratis juda tiesiai, 29 km/h greičiu. Tokio greičio išvystymą pasiekti gali tik sportinis dviratis, skirtas greitai važiuoti plentu. Šis sportinis dviratis skirtas važiuoti pasilenkus į priekį, dėl ko apeliantai pagrįstai nurodė, kad nukentėjusysis važiavo pasilenkęs į priekį bei nuleidęs galvą, t. y. nestebėjo kelio. Iš T. A. maršruto analizės duomenų matyti, kad ir vidutinis jo greitis (įskaitant sustojimus ir pristabdymus sankryžose ir pan.) sudarė net 21 km/h, kas patvirtina, jog miesto centre jis važinėjosi dideliu greičiu, nepaisant šalia esančių stabilių bei judančių objektų ir pėsčiųjų. Šios aplinkybės patvirtina, kad T. A. pažeidinėjo KET 57 punkto normas. Visi byloje esantys duomenys patvirtina, jog eismo įvykio vienintelė ir tiesioginė priežastis buvo ne apeliantės, o T. A. padaryti akivaizdūs teisės aktų pažeidimai ir elementaraus atsargumo nebuvimas. Tiek Institucija, tiek apylinkės teismas nepagrįstai nevertino duomenų apie minėtus grubius nukentėjusiojo KET pažeidimus.

Šalies argumentai

3.4. Apeliantės atstovas skunde prašo paskirti specialistui atlikti papildomą eismo įvykių aplinkybių techninį tyrimą ir užduoti klausimus, kurie byloje liko neatsakyti, kadangi šių duomenų trūkumas neleido teismui tinkamai, teisingai ir objektyviai išnagrinėti visą byloje esančią medžiagą ir nustatyti įvykio aplinkybes. Nurodo, kad byloje buvo neišsiaiškinta ar T. A. pasirinktas važiavimo greitis buvo saugus, vertinant jį įvykio aplinkybių kontekste, ar jis prieš susidūrimą pasuko dviračio vairą į dešinę bei, ar jam prilėtinus ir pasukus vairą būtų buvę galima įvykio išvengti. Taip pat ekspertizės akte neatsakyta į keliamą klausimą – kuris įvykio dalyvis buvo labiau nutolęs nuo dešiniojo dviračių tako krašto.

3.5. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai skyrė itin daug dėmesio paspirtuko draudimo ir apeliantės elgesio po eismo įvykio analizei, o didžiausią dėmesį skyrė įvykio dalyvių pokalbių ir susitikimų po eismo įvykio analizei, kuri nedavė ir negalėjo duoti jokių apčiuopiamų rezultatų. Apeliantė niekada nepripažino savo kaltės ir to už ją nei padarė, nei galėjo padaryti kokie nors jai artimi asmenys. Teismas vadovavosi T. A. paaiškinimais bei jo pakviesto liudytojo, kuris atvyko į įvykio vietą paskutinis, parodymais, neva apeliantės artimieji (ne pati apeliantė) žadėjo jam atlyginti žalą, pripažino kaltę. Teismas net nenustatė, kieno kaltę šie asmenys pripažino ir ar jie teisiškai galėjo ką nors pripažinti apeliantės vardu. Teismas rėmėsi vien neginčijama aplinkybe, kad apeliantė prieš pat susidūrimą pasuko vairą į kairę ir taip užirto kelią dviratininkui, tačiau visiškai nesigilino, dėl kokių priežasčių ji tai padarė. Fakto, kad susidūrimas kaktomuša buvo neišvengiamas, teismas įtikinamai nepaneigė, o apklausdamas apeliantę savo išsireiškimu „kas jums sušviečia, kas jums taip atrodė, vat kad jūs susidursit, kodėl jums taip atrodė?“ parodė nepagrįstą ir netgi neteisėtą savo išankstinį nusistatymą apeliantės veiksmų atžvilgiu, kuri jau 10 minučių iki šio momento nuosekliai aiškino, kodėl ji pasuko į kairę prieš pat įvykį. Apeliantė aiškiai paneigė, kad ji tiesiog nesuvaldė paspirtuko. Toks paspirtukininko elgesys neįmanomas, jei jis tik pradeda važiuoti ir jo greitis dar yra visiškai minimalus.

3.6. Apeliantės atstovo teigimu, nebuvo pašalintos jokios byloje iškeltos abejonės dėl apeliantės kaltės, dėl to turi būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu ir visos abejonės turi būti aiškinamos G. N. naudai.

Atsiliepimas

4. Institucija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo G. N. atstovo advokato D. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

4.1. Atsiliepime Institucija nesutinka su skunde nurodytais motyvais, jog susidūrimas įvyko dėl to, kad dviratininkas važiavo per greitai ir buvo nuleidęs galvą. Pažymi, kad G. N. nevažiavo kuo arčiau dešinio dviračio tako krašto, o važiavo kairiau maždaug ties menama ašine linija skiriančia priešpriešinį eismą, ir važiuodama pasuko vairą kairiau į priešpriešą ir susidūrė su iš priekio savo puse atvažiuojančiu dviratininku. Todėl skundo argumentai tvirtinant, kad dviratininkas važiavo per greitai, nuleidęs galvą ir kad nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų susidūrimo yra atmestini ir vertinami kritiškai. T. A. bandydamas išvengti susidūrimo suko vairą nuo apeliantės, t. y. dešinę pusę, kas tik patvirtina, o nepaneigia jog įvyko susidūrimas dėl G. N. kaltės, kuri vairą pasukus į kairę judėjo link dviratininko ir su juo susidūrė.

4.2. Atsiliepime pažymima, jog tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte, tiek G. N. paaiškinimuose, liudytojo M. V. paaiškinimuose ir nukentėjusiojo T. A. paaiškinime, proceso šalys nurodo tas pačias įvykio kilimo aplinkybes, pateikia analogiškas įvykio schemas patvirtintas parašais, kurie tik patvirtina, kad G. N. neįvertino situacijos pavojingumo, pasuko paspirtuko vairą kairiau ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu dviratininku, taip sukeldama eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas turtas ir sutrikdyta sveikata. Byloje yra išanalizuoti visi esantys įrodymai ir jų pagrindu pagrįstai spręsta apie G. N. kaltę dėl padarytų nusižengimų. Apeliantės veiksmuose yra visi nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 ir 4 dalyse sudėties požymiai.

4.3. Nurodoma, kad pripažįstant administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, Institucija tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus. Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų visiškai pakanka G. N. kaltei dėl jai inkriminuoto nusižengimo padarymo pagrįsti ir jokie papildomi veiksmai šiuo atveju nėra tikslingi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. N. atstovo advokato D. V. apeliacinis skundas atmetamas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas G. N. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 428 straipsnio3 ir 4 dalyse, padarymą pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo išvadų pagrįstumą, nurodo, kad dėl įvykio yra kaltas nukentėjusysis ir jo padaryti KET pažeidimai, todėl administracinio nusižengimo teisena G. N. atžvilgiu turi būti nutraukta.

6. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad G. N. pagrįstai nubausta pagal ANK 428 straipsnio 3 ir 4 dalį. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Vien tai, kad apeliantė ir jos atstovas kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su priimta nutartimi, nėra pagrindas ją naikinti.

8. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad G. N., pažeisdama KET 57 punkto reikalavimus, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 428 straipsnio 3 ir 4 dalyse, o būtent:

8.1. Apeliantė pažeidė KET 57 punkte įtvirtintą normą, jog važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus KET 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

8.2. ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pėsčiųjų judėjimą per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimą ja ten, kur draudžiama, dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymą, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą arba dviračių, motorinių dviračių vairuotojams ir (ar) keleiviams, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams reikalavimo naudoti šalmą nesilaikymą. ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytą KET pažeidimą, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytą KET pažeidimą, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata.

8.3. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, aiškinant KET, matoma, kad dviratį (šioje byloje – elektrinę mikrojudumo priemonę - paspirtuką) vairuojantis asmuo, važiuodamas dviračių taku, privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo dviračių tako krašto. Šio reikalavimo nevykdymas laikytinas KET pažeidimu, kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 428 straipsnį, nurodant konkrečią šio straipsnio dalį, priklausomai nuo kilusių pasekmių pobūdžio.

8.4. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad KET 57 punkte numatyta pareiga eismo dalyviams važiuoti kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto bendrojo naudojimo keliuose. KET 62 punkte reglamentuojama, kad dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas (nagrinėjamu atveju – paspirtuko vairuotojas) privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Kadangi nagrinėjamas eismo įvykis įvyko būtent dviračių take, konstatuotina, jog G. N. pažeidė ne bendrąjį reglamentavimą nustatantį KET 57 punktą, o KET 62 punktą, šioje dalyje Institucijos nutarimas ir teismo nutartis tikslintini.

8.5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi ši nuostata leidžia teismui pačiam pašalinti trūkumą, susijusį su nusižengimo kvalifikavimu, jeigu tai nekeičia administracinio nusižengimo protokole nurodytos administracinio nusižengimo esmės. Nagrinėjamu atveju nuoroda į kitą KET punktą, kuris detaliau reglamentuoja eismą dviračių taku, nekeičia administracinio nusižengimo esmės ir nepažeidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-84-942/2022) .

9. ANK 428 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų sudėtis yra materiali, todėl pagal šias ANK normas atsako asmuo tuo atveju, kai jose numatyti padariniai yra susiję priežastiniu ryšiu su asmens padarytu KET pažeidimu. Byloje nėra ginčo, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d., 20:15 val., (duomenys neskelbtini), susidūrus G. N. valdomam paspirtukui ir T. A. vairuojamam dviračiui buvo nežymiai sutrikdyta T. A. sveikata bei apgadintas jo turtas. Apeliaciniame skunde ginčijamas priežastinis ryšys, t. y. ginčijant G. N. kaltę tvirtinama, kad būtent dviratininko (nukentėjusiojo) veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai ir tai lėmė susidūrimą.

10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: 1) būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą; 2) priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Be to, tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir įstatyme numatytų padarinių atsiradimo. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

11. Apygardos teismas, išanalizavęs visą byloje pateiktą medžiagą, pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems argumentams, kad būtent G. N. veikdama priešingai, nei nurodoma KET, ne tik, kad važiuodama dviračių taku nesilaikė dešinės pusės, tačiau priešais save pamačiusi atvažiuojantį dviratininką, vietoje to, kad pasuktų vairą į dešinę pusę, taip stengiantis išvengti susidūrimo su T. A., pasuko vairą į kairę pusę, taip užtverdama jam kelią ir su juo susidurdama, dėl ko šiuo atveju būtent ir įvyko eismo įvykis, kurio metu T. A. nežymiai sutrikdyta sveikata ir sugadintas jo dviratis. Priešingai nei nurodo apeliantės atstovas skunde, apylinkės teismas išsamiai analizavo eismo įvykio kilimą įtakojusias sąlygas, priežastinį ryšį, argumentuotai atmetė gynybos keliamą versiją dėl dviračio vairuotojo padarytų KET pažeidimų ir jo kaltės, su šiais argumentais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

12. Pažymėtina, kad pati G. N. duodama parodymus teisme nurodė, jog paskutinę sekundę ji priėmė sprendimą dviratininką apvažiuoti, o pasukdama vairą į kairę suprato, kad kerta dviratininkui kelią. Be to, tiek pačios apeliantės nubraižytose įvykio schemose, įskaitant jos pateiktą schemą „Bolt“ paspirtukų draudimo bendrovei (AN tyrimo medžiaga, b. l. 25) , tiek ir nukentėjusiojo T. A. bei liudytojo M. V. pateiktose schemose, aiškiai yra nurodyta, kad susidūrimas įvyko T. A. važiavimo trajektorijoje, t. y. G. N. išvažiavus į kairę dviračių tako pusę ir užkirtus kelią priešpriešais atvažiuojančiam dviratininkui. Todėl sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad net jei dviratininko greitis ir būtų buvęs mažesnis, priešpriešais atvažiuojančio paspirtuko vairuotojai pasukus į kairę ir užkirtus kelią – susidūrimo išvengti nebūtų pavykę, juolab įvertinus pačios apeliantės nurodytas aplinkybes, kad ji pasuko į kairę paskutinę sekundę. Šios aplinkybės paneigia ir skundo argumentus, kad važiuodamas lėtesniu greičiu ir išmanevruodamas į dešinę pusę T. A. galėjo išvengti susidūrimo. Be to, 2022 m. rugsėjo 6 d. teikdama paaiškinimą G. N. pažymėjo, kad prieš susidūrimą T. A. taip pat suko vairą į dešinę pusę, tačiau smūgio išvengti nepavyko (AN tyrimo medžiaga, b. l. 173). Kad dviračio vairuotojas siekdamas išvengti susidūrimo, pasuko ir važiavo į dešinę pusę (nuo į jį važiuojančios apeliantės), o G. N. nuo važiavimo pradžios važiavo visą laiką kairiau patvirtina ir į bylą pateikta dviratininko GPS prietaiso išklotinė bei „Bolt“ pateikti duomenys apie apeliantės valdyto paspirtuko judėjimo maršrutą.

13. Apygardos teismo vertinimu, apeliantės ir jo atstovo nurodomos aplinkybės, kad neva dviračio vairuotojas važiavo nuleidęs galvą, dėl to jos nematė ir to pasekoje įvyko avarija yra nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, galimai susidariusios esant klaidingam įspūdžiui dėl dviračio modelio įtakotos vairuotojo sėdėjimo padėties (pasilenkus į priekį). Argumentas, kad dviratininkas važiavo nuleidęs galvą ir nematė kas vyksta priekyje, yra paneigtas ir paties T. A. duotais paaiškinimais, kurių metu jis nurodė matęs iš priekio atvažiuojančius paspirtukininkus, nurodė jų važiavimo krypties trajektoriją, elgesį važiavimo metu, ko būtų negalėjęs nurodyti, jei į kelią būtų nežiūrėjęs ir paspirtukininkų iki susidūrimo būtų nepastebėjęs. Be to, T. A. nurodomos aplinkybės iš esmės atitinka apeliantės ir M. V. nurodomas aplinkybes.

14. Atsakant į skundo argumentus, atkreiptinas apeliantės atstovo dėmesys, kad dviračių taku važiuojantiems dviratininkams nėra nustatytas greičio ribojimas, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas KET, pagal kurias dviratininkas turi įvertinti galimas kliūtis. Nagrinėjamu atveju T. A. nurodė, kad laikėsi KET reikalavimų, įvykio metu jis buvo atitinkamai prilėtinęs greitį prieš įvažiavimą į automobilių stovėjimo aikštelę, prieš tai įvertindamas gerą matomumą ir jo važiavimo kelio priekyje kliūčių nebuvimą. Pažymėtina, kad KET nenumato ir dviračio rūšies ar modelio apribojimų važiavimui mieste dviračių taku, todėl skunde analizuojamos aplinkybės apie T. A. dviračio modelį, apygardos teismo vertinimu, nepaisant to, ar jis būtų važiavęs miesto, ar sportiniu dviračiu – jokios įtakos bylos nagrinėjimui ir kaltės nustatymui neturi.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad į bylą pateiktame ekspertizės akte nėra atsakyta į esminius klausimus, daromos prielaidos dėl apeliantės kaltės, nurodoma, kad nepaskyrus papildomos ekspertizės ir neatsakius į keliamus klausimus yra priimta nepagrįsta nutartis. Apygardos teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Ekspertizės akte konstatuota, kad byloje esančių duomenų nepakanka nustatyti susidūrimo mechanizmo, taip pat negalima tiksliai nustatyti susidūrimo vietos. Šias išvadas ekspertas padarė atsižvelgdamas į tai, kad tiek dviračio GPS sistemoje rodomi duomenys, tiek ir „Bolt“ paspirtuko judėjimo trajektorijos yra pateiktos su galima paklaida, dėl ko negalima tiksliai nustatyti tikrosios jų judėjimo vietos, be to, iš karto po įvykio nebuvo užfiksuotos susidūrusios transporto priemonės, jų vieta ir padėtis po susidūrimo, likusios žymės ant dviračių tako, paspirtuko apgadinimo mastas. Apygardos teismo vertinimu, šie reikiami duomenys kategoriškoms išvadoms padaryti nebūtų gauti bei vertinami net ir paskyrus papildomą ekspertizę. Sutiktina su skundo argumentu, kad ekspertas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, savo išvadoje nurodė tik prielaidą apie G. N. kaltę, tačiau pažymėtina, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas savo sprendimą grindė ne tik rašytiniais bylos duomenimis, ekspertizės akto išvada, tačiau ir apklaustų įvykyje dalyvavusių asmenų, liudytojų parodymais, o šių duomenų visuma sudarė pagrindą neabejotinam vidiniam įsitikinimui dėl G. N. kaltės.

16. Skunde teigiama, kad nei ekspertas, nei teismas nesigilino dėl ko apeliantė pasuko vairą į kairę. Su šiuo skundo argumentu sutikti negalima, kadangi pati apeliantė yra nurodžiusi, kad siekdama išvengti susidūrimo su priepriešais atvažiuojančiu dviratininku, tačiau kartu vengdama susidūrimo tiek su draugu, tiek su žolės šlaitu, buvusiais jos dešinėje, pasuko vairą į kairę, nes tuo momentu manė, kad smūgio pavyks išvengti (AN tyrimo medžiaga, b. l. 173). Apklausiama teisme ji nurodė, kad manydama, kad jie su dviratininku susitrenks kaktomuša, paskutinę sekundę priėmė sprendimą bandyti dviratininką apvažiuoti. Vertinant šias apeliantės pateiktas versijas yra akivaizdu, jog asmenys, net ir važiuodami visiškai priešpriešai vienas kito atžvilgiu, siekdami išvengti susidūrimo ir laikydamiesi KET nustatyto reikalavimo laikytis dešinės pusės, tokio susidūrimo galėtų išvengti, ką, pasak apeliantės, nagrinėjamu atveju ir darė T. A. – prieš susidūrimą vairą suko dešiniau.

17. Apygardos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje analizuotos aplinkybės apie apeliantės elgesį po susidūrimo, jos susirašinėjimą su „Bolt“ bendrovės paspirtukų draudimo kompanija, policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą parodymų analizė gretinant juos su nukentėjusiojo duotais paaiškinimais ir pateiktais įrodymais (susirašinėjimais su M. V.), bei liudytojo M. Vi. duotais parodymais, apie įvykio metu buvusią situaciją ir avarijos kaltininko nustatymą, nebuvo prioretizuojamos nustatant G. N. kaltę, o buvo vertinamos visų byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių kontekste.

18. Nors pirmosios instancijos teismo teisėjos išsakytas žodis „sušvietė“ nagrinėjamoje situacijoje nėra itin tinkamas, tačiau aukštesnysis teismas nesutinka, kad tai įrodo teismo turėtą išankstinį nusistatymą apeliantės atžvilgiu. Apygardos teismas šioje byloje pirmosios instancijos teismo šališkumo (nusistatymo) nenustatė nei perklausęs teismo posėdžių garso įrašus, nei tikrindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi joje vertinti visi byloje esantys duomenys, analizuojamos ir argumentuotai atmestos pateiktos apeliantės gynybos versijos.

19. Apeliantės atstovo teigimu – iškeltos abejonės byloje nebuvo pašalintos ir turi būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu. Vis tik, kaip matyti ir iš skundžiamos nutarties, ir kam pritaria skundą nagrinėjantis teismas, apeliantės ir jo atstovo keliamos abejonės yra nepagrįstos jokiais įrodymais, paneigtos byloje nustatytais duomenimis, kurių pakako neabejotinai išvadai dėl G. N. kaltės sukėlus eismo įvykį dviračių take.

20. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju G. N. padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių – susidūrimo ir dėl to kilusių pasekmių – sąlyga, dėl ko šiuo atveju ji privalo prisiimti jai kylančias neigiamas pasekmes. Tai, kad apeliantė ir jos atstovas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl administracinių nusižengimų G. N. veiksmuose. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.

21. Apygardos teismo vertinimu G. N. veiksmuose pagrįstai nustatyti ANK 428 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymiai, dėl ko jos veiksmai pagal šiuos straipsnius kvalifikuoti tinkamai. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. G. N. už padarytus administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos individualizuotos tinkamai, laikantis ANK nuostatų ir yra proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Institucijos nutarimas ir apylinkės teismo skundžiama nutartis tikslintina konkretizuojant G. N. padarytą KET pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 3 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. N. atstovo advokato D. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti, nurodant, kad G. N. savo veiksmais pažeidė ne Kelių eismo taisyklių 57 punktą, o 62 punktą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis