- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-21
- Bylos Nr.
- e2YT-18296-1094/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13635-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, V. M., notarė D
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, V. M. (V. M.), notarė D. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina N. M. po savo sutuoktinio P. M. mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti prašo siekdamas įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Šalies argumentai
2. Savo pareiškime pareiškėjas nurodo šias faktines aplinkybes:
2.1. Pareiškėjo tėvai N. M. ir P. M. susituokė (duomenys neskelbtini).
2.2. Pareiškėjo tėvas P. M. mirė (duomenys neskelbtini).
2.3. Pareiškėjo motina N. M. mirė (duomenys neskelbtini).
2.4. P. M. ir jo sutuoktinė N. M. pagal 1992 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
2.5. (Duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui N. M. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau atliko aktyvius veiksmus priimant palikimą – po sutuoktinio mirties valdė jai priklausiusį turtą, mokėjo už jį mokesčius.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo P. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių apie jo faktinį valdymą. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, taip pat nurodo, kad teismui įsitikinus, jog N. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
4. Vilniaus m. 11-ojo notarų biuro notarė D. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad mirus P. M. į jos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. 2006 m. gegužės 29 d. P. M. sutuoktinė N. M. Vilniaus miesto 11-ajam notarų biurui parašė pareiškimą, prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą į pusę santuokos metu įgyto turto, kurį sudaro butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), tačiau gauti nuosavybės teisės lliudijimo į notarų biurą neatvyko. Notarė pažymėjo, kad P. M. buvo sudaręs testamentą, kuriuo butą lygiomis dalimis paliko vaikams A. M. ir V. M., tačiau pastarieji notarų biurui parašė pareiškimą, jog mirus tėvui P. M. palikimo nepriėmė ir jokių pretenzijų į jį neturi. Notarė pažymėjo, kad su pareiškimu sutinka ir prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuotas asmenuo V. M. atsiliepimo į A. M. pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmenims įteikti tinkamai –asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina N. M., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo vyro P. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
8. Byloje nustatyta, kad P. M. mirė (duomenys neskelbtini). Ištyrus pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad N. M. kreipėsi į notarą dėl nuosavybės teisės liuydijimo į pusę santuokos metu įgyto turto išdavimo, tačiau gauti nuosavybės teisės liudijimo neatvyko ir nesikreipė į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo.
9. P. M. 2006 m. birželio 8 d. testamentu butą (duomenys neskelbtini), paliko sūnums A. ir V. M., tačiau jie notarų biurui parašė pareiškimą, jog mirus tėvui palikimo nepriėmė ir jokių pretenzijų į jį neturi.
10. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014).
11. Byloje pateiktas P. M. ir N. M. santuokos liudijimas, iš kurio nustatyta, kad jie susituokė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), registruotas P. M. vardu pagal 1992 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Iš byloje pateikto Vilniaus m. 11-ojo notarų biuro 2022 m. birželio 9 d. rašto bei notarės D. M. atsiliepimo į pareiškimą nustatyta, kad A. ir V. M. notarei nurodė, jog tėvo palikimo nepriėmė ir pretenzijų į jį neturi. Taigi, darytina išvada, kad jie palikimo atsisakė.
13. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 23 straipsnis nustatė santuokos metu įgyto turto padalijimo tvarką. Pagal SŠK 23 straipsnio 1 dalį, padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas (butas (duomenys neskelbtini)) buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
14. N. M. po sutuoktinio mirties kreipėsi į notarų biurą dėl nuosavybės teisės į santuokoje įgytą turtą išdavimo, tačiau nuosaybės teisės liudijimo neatsiėmė, o dėl sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė, nes galvojo, kad mirus vyrui santuokos metu įgytas turtas atitenka jai.
15. Kaip minėta šio sprendimo 10 punkte, vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, konstatuojamas tais atvejais, kai įpėdinis pradeda valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą.
16. Iš pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad P. M. ir N. M. buvo susituokę (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgyjo butą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo brolis V. M. nepateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, neprieštaravo prašomo juridinę reikšmę turnčio fakto, kad N. M. priėmė P. M. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, nustatymui. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina N. M. po vyro mirties rūpinosi nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Iš patektų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos deklaruota ir paskutinė gyvenamoj vieta yra būtent bute (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, jog ji faktiškai pradėjo valdyti P. M. nuosavybės teise priklausiusį turtą, juo naudojosi kaip savu, mokėjo su turto išlaikymu susijusius mokesčius, t. y. priėmė sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
17. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. M. priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjo P. M. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
18. Vadovaujantis VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenimis, N. M. buvo sudariusi testamentą, pagal kurį palikimą priėmė pareiškėjas A. M..
19. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui, kaip N. M. testamentiniam paveldėtojui, A. M. reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.