Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Ieškovo VšĮ „Marijampolės ligoninė“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (b.l. 69-76), kuriuo prašė pakeisti UAB „If draudimas“ bendrosios profesinės civilinės atsakomybės taisyklių 7 punkto 1 dalį Draudimo įstatymo 91 str. pateiktu draudiminio įvykio apibrėžimu: “draudiminis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai“ (CK 6.992 str. 1 d., 6.186 str. 3 d.), pripažinti ieškovui VšĮ „Marijampolės ligoninė“ teisę į draudimo išmoką, kilus civilinei atsakomybei dėl M. P. 2004 m. lapkričio12-13d. teiktų medicininių paslaugų pagal 2004-03-09 bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį su atsakovu UAB „If draudimas“ (CK 1.138 str. 1 d. 1 p.), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2004-11-12 ligoninėje buvo operuotas pacientas M. P. , dėl patirtų sunkių traumų autoįvykyje, jam buvo amputuota koja. 2005-08-27 pacientas per advokatą raštu pareikalavo atlyginti žalą dėl netinkamai suteiktos medicininės pagalbos. Kadangi tuo metu vyko ikiteisminis tyrimas, nebuvo aišku, ar kils gydytojų atsakomybė, todėl į paciento raštišką reikalavimą ieškovas atsakė, kad kol kas žalos atlyginimo klausimo nesvarsto. 2006-02-14 ieškovas sužinojo, kad pacientas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, apie tai ieškovas informavo atsakovą, pas kurį ieškovas buvo apdraudęs profesinę civilinę atsakomybę 2004-03-09 sutartimi laikotarpiu nuo 2004-03-10 iki 2005-03-09. Atsakovas 2006-03-29 raštu informavo, kad draudimo išmoka nebus mokama. Atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, pažeidė ieškovo teises ir interesus, nes Kauno apygardos teismui patenkinus M. P. ieškinį iš dalies ir priteisus iš VšĮ „Marijampolės ligoninės“ 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, matyti, kad dėl patirtos paciento žalos, ligoninei kyla civilinė atsakomybė. Atsakovas, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, vadovavosi dviem argumentais - reikalavimas atlyginti žalą nėra draudiminis įvykis pagal UAB „If draudimas“ bendrosios profesinės civilinės atsakomybės taisyklių - toliau Taisyklės, 7 punkto 1 dalį, o be to ieškovas apie galimą reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepranešė draudimo bendrovei per 30 dienų terminą po draudimo sutarties pasibaigimo, kaip numatyta Taisyklių 56 punkte. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.992 str.1 d., 6.186 str. 3 d., manė, kad Taisyklių 7 punkto 1 dalis, apibrėžianti draudiminį įvykį, keistina, kadangi ji atima iš draudėjo paprastai draudimo sutarčių suteikiamas teises ar galimybes, apriboja draudiko civilinę atsakomybę bei prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams. Ieškovas nurodė, kad draudiminio įvykio apibrėžimas atsakovo taisyklėse - nelogiškas ir neprotingas, nes draudiko prievolės mokėti draudimo išmokas ir apdraustojo teisės šias išmokas gauti pasibaigimas susiejamas su trečiųjų asmenų, ne sutarties šalių veiksmais, t.y. nukentėjusiųjų asmenų reikalavimų pateikimu ar nepateikimu sutarties galiojimo laiku. Ir tai yra neteisinga, nes be pagrindo - ne dėl draudėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo - yra apribojama draudėjo teisė gauti draudimo išmokas. Ginčijama Taisyklių nuostata yra nesąžininga ne tik draudėjo atžvilgiu, kadangi dėl šios nuostatos, net ir tinkamai vykdęs visus savo įsipareigojimus, draudėjas gali neturėti galimybės pasinaudoti savo teise į draudimo išmoką tik dėl to, kad nukentėjusysis delsė pareikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo, arba dėl to, kad žala atsirado daug vėliau. Ši nuostata nesąžininga ir nukentėjusio asmens atžvilgiu, kadangi tuo atveju, jei draudėjas neišgalėtų atlyginti žalos, pagal ginčijamą Taisyklių nuostatą, nukentėjusysis neturėtų papildomos garantijos, kad žalą jam atlygins draudimo įmonė. Ši taisyklių nuostata prieštarauja ne tik Draudimo įstatymo 91 str., kuriame apibrėžtas draudiminis įvykis, bet ir Draudimo įstatymo 2 str. 11 p., apibrėžiančiam draudiminį įvykį, kaip draudimo sutartyje nurodytą atsitikimą, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Draudiminiu įvykiu profesinės civilinės atsakomybės draudimo srityje pagal savo esmę laikytinas ne reikalavimo atlyginti žalą pateikimas, bet civilinės atsakomybės už tam tikrų veiksmų pasekmes, atsiradimas. Ieškovas CK 6.992 str. 1 d. ir 6.186 str. 3 d. pagrindu prašo pakeisti UAB „If draudimas“ bendrosios profesinės civilinė atsakomybės taisyklių 7 punkto 1 dalį, kurioje apibrėžiamas draudiminis įvykis, Draudimo Įstatymo 91 str. pateiktu draudiminio įvykio apibrėžimu: „draudiminis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai“.

Ieškovas VšĮ „Marijampolės ligoninė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-12-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas visiškai. Priteisti ieškovui apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog UAB „If draudimas“ bendrosios profesinės civilinės atsakomybės taisyklės - tai draudimo sutarties sąlygos, kurias vienašališkai rengia draudimo įmonė. Sutarties sąlygos, kurias vienašališkai rengia viena sutarties šalis ir kurios naudojamos nevienkartiniam sutarčių sudarymui su neapibrėžtu asmenų skaičiumi, yra standartinės sutarties sąlygos, ir sudarant draudimo sutartį, šalių derybos dėl tokių standartinių taisyklėse numatytų sąlygų praktiškai nevyksta. Todėl pripažintina, kad draudėjas turi tik dvi alternatyvas - sudaryti arba nesudaryti draudimo sutartį pagal draudiko parengtas draudimo sutarties sąlygas. Draudimo sutartims būdinga tai, kad jos sudaromos prisijungimo būdu, t.y. skirtingai nei kitų sutarčių atvejais, kai šalys derasi dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartyje daugumą sąlygų vienašališkai yra parengusi viena šalis - draudikas, o kita šalis draudėjas - neturi galimybės dėl jų derėtis (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2000-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000). Atitinkamai, darytina išvada, kad derybos su draudiku dėl draudimo sutarties sąlygų praktiškai nėra įmanomos. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, jog sudarant sutartį prisijungimo būdu, standartinės sutarties sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis tinkamai jas atskleidė, t.y. sudarė protingą galimybę kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Aplinkybę, kad kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2000-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000). Draudimo sutartį ir bendrosios profesinės civilinės atsakomybės taisykles vienašališkai parengė UAB „If draudimas“. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad aplinkybę, jog ieškovas nebuvo supažindintas su taisyklių nuostatomis, turėjo įrodyti pats ieškovas. Darytina išvada, kad įrodyti, jog VšĮ „Marijampolės ligoninė“ buvo tinkami supažindinta su standartinėmis taisyklių sąlygomis, privalėjo būtent pats draudikas - UAB „If draudimas“. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog draudimo polise yra įrašas „draudimo sutartį pasirašau ir patvirtinu, kad prieš sudarant šią sutartį su draudimo liudijime nurodytomis draudimo taisyklėmis bei jų pakeitimais ir papildymais buvau supažindintas ir jų kopijas gavau“, neesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad draudikas tinkamai supažindino draudėją su taisyklėmis, nėra pakankamas įrodymas, kad draudėjui tikrai buvo tinkamai atskleistas taisyklių turinys (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2000-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000). Vertinant, ar standartinės sutarties sąlygos yra sudėtinė sutarties dalis, būtina atsižvelgti ne tik į tai, ar jos buvo tinkamai atskleistos kitai šaliai, bet ir į pačių standartinių sąlygų pobūdį. Jeigu standartinėse sutarties sąlygose yra numatytos tokios aplinkybės, kurios, atsižvelgiant į sutarties esmę, pripažintinos esminėmis tos sutarties sąlygomis, tokios sąlygos šaliai, sudariusiai sutartį prisijungimo būdu, gali būti privalomos tik tuo atveju, jeigu šalis su jomis aiškiai sutiko (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2000-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000). Akivaizdu, jog draudžiamojo įvykio apibrėžimas yra esminė draudimo sutarties sąlygą, kadangi nuo to iš esmės priklauso draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Atitinkamai, darytina išvada, kad draudikas ne tik privalėjo įrodyti, jog jis tinkami supažindino ieškovą su standartinėmis taisyklių sąlygomis, bet ir aplinkybę, kad su tokiu draudžiamojo įvykio apibrėžimo ieškovas aiškiai sutiko. Tokių įrodymų atsakovas taipogi nepateikė. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.186 str. 1 ir 2 d. numatyta, kad negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t.y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Sprendžiant ar sąlyga yra netikėta (siurprizinė) ar ne, reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę bei išraiškos būdą. Draudimo įstatyme draudžiamasis įvykis yra apibrėžtas, kaip draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai. Toks draudžiamojo įvykio apibrėžimas savo turiniu iš esmės skiriasi nuo taisyklėse numatyto draudžiamojo įvykio apibrėžimo. Kadangi atsakovas neįrodė, kad jis tinkamai supažindino ieškovą su standartinėmis taisyklių sąlygomis, bei, kad su tokiu draudžiamojo įvykio apibrėžimo ieškovas aiškiai sutiko, darytina išvada, kad ieškovas negalėjo protingai tikėtis tokį draudžiamojo įvykio apibrėžimą būsiant sutartyje. Teismas netinkamai įvertino prievolių, atsirandančių pagal draudimo sutartį, pobūdį ir jų galiojimą. Draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką, atsižvelgiant į konkrečios draudimo sutarties sąlygas, išlieka net ir pasibaigus draudimo sutarties terminui. Atitinkamai, prašymas pakeisti draudžiamojo įvykio apibrėžimą, nuo kurio priklauso draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką, neatsižvelgiant į pačios draudimo sutarties galiojimo laiką, yra pagrįstas bei nagrinėtinas. Teismas iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 11 927 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šių išlaidų priteisimas tokia apimtimi yra nepagrįstas. Įvertinus byloje pateiktus procesinius dokumentus, maksimali atsakovui priteistina suma sudaro – 8 000 Lt. Rekomendacijose taip pat numatyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme priteisti 0,15 koeficientą nuo MMA, t.y. 120 Lt už valandą. Šioje byloje buvo 5 teismo posėdžiai, kuriuos susumavus susidaro apie 7 atstovavimo teisme valandos (9 p.). Vadinasi, atsakovui iš ieškovo negalėjo būti priteista daugiau kaip 840 Lt už atstovavimą teisme. Atitinkamai, bendroje sumoje ne daugiau kaip 8 840 Lt.