Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (skolininko) D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio V. M. prašymą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, suinteresuoti asmenys D. K., Danske Bank A/S Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas leisti įeiti antstoliui, dalyvaujant turto vertintojai R. J., į skolininkui D. K. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad vykdydamas vykdomąjį dokumentą dėl 146 938,35 Eur ir 1 763,20 Lt skolos bei 11 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. K. hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai, 2014 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu skyrė vertinimą skolininko areštuoto turto vertei nustatyti, pavedant jį atlikti UAB „Finance Property“. Skolininkas nesudaro galimybės apžiūrėti jam priklausančią gyvenamąją patalpą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi leido antstoliui V. M., dalyvaujant turto vertintojui, įeiti į skolininkui D. K. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jį apžiūrėti, siekiant atlikti skolininko turto apžiūrą bei nustatyti nurodyto turto vertę. Įvertinęs vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/01810 esančius duomenis, teismas padarė išvadą, jog antstolis su turto vertintojais patekti į skolininkui priklausantį butą neturi galimybės, kadangi skolininkas, atvykus į vietą, buto apžiūrėti neleido. Teismas pripažino, kad išieškojimui vykdyti, išieškotojo ir skolininko teisėms vykdymo procese užtikrinti, siekiant nustatyti skolininkui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, būtina apžiūrėti šį butą, tačiau pareiškėjas į jį neturi galimybės patekti, todėl pareiškėjo pareiškimą tenkintino (CPK 615 str. 2 d.).

Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 22 d. gavęs antstolio 2014 m. lapkričio 18 d. pranešimą dėl ketinimo kreiptis į teismą, jis telefonu informavo V. M. kontorą, jog niekas iš UAB „Finance Property“ dėl turto vertinimo jam neskambino ir patvirtino, kad suderinus atvykimo laiką bus sudarytos sąlygos nekilnojamojo turto apžiūrai. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi Nr. 3P-2663/2014 sustabdė išieškojimo vykdymą. 2016 m. birželio 30 d. gavęs teismo nutartį apeliantas teigia paskambinęs turto vertintojai, kuri patvirtino, kad po išieškojimo veiksmų sustabdymo ji su skolininku susisiekti nebandė ir jokių nurodymų iš antstolio negavo. Antstolis apie atvykimo laiką 2014 . lapkričio 17 d. bei 2016 m. birželio 6 d., nebuvo pranešęs, todėl tuo metu bute nieko nebuvo. Suinteresuoti asmenys antstolis V. M. ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas antstolio prašymas dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, teisėtumas ir pagrįstumas.CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių priemonių yra teisė apžiūrėti ir įvertinti gyvenamąsias patalpas. Patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarka reglamentuota CPK 615 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį - jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas.Bylos bei prie jos pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0240/14/01810 duomenimis nustatyta, kad vykdydamas Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. DJ-1754 dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. K. hipotekos kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, antstolis 2014 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu nusprendė skirti ekspertizę skolininko turto rinkos vertei nustatyti, kurią pavedė atlikti UAB „Finance Property“ turto vertintojai. 2014-11-14 antstolio kontoroje gautas UAB „Finance Property“ pranešimas, kad patekti į vertinamą butą ir jį apžiūrėti nėra galimybės, todėl 2014-11-18 antstolis išsiuntė skolininkui pranešimą dėl ketinimo kreiptis į teismą. Šiame pranešime nurodyta, jog turto vertintojai su skolininku susisiekti nepavyko, į telefono skambučius jis neatsakė, o nuvykus į vietą, buto durų niekas neatidarė; 2014-11-17 antstoliui buto durų taip pat niekas neatidarė. 2014-12-22 antstolio patvarkymu vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo sustabdyti, iki bus išnagrinėtas pareiškėjo kasacinis skundas. 2016-05-06 patvarkymu vykdymo veiksmai atnaujinti. 2016-06-06 10:00 val. antstolis nuvyko į skolininko butą, siekdamas nustatyti, ar įmanoma sudaryti sąlygas apžiūrėti iš vidaus, tačiau durų niekas neatidarė. Antstolis V. M. kreipėsi į teismą dėl leidimo įeiti į skolininko būstą išdavimo. Pirmosios instancijos teismas antstolio prašymą tenkino. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) D. K. pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia tuo, kad su apeliantu turto vertintoja nesusisiekė, o antstolis apie savo atvykimo laiką nebuvo iš anksto pranešęs, todėl tuo metu bute nieko nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Visų pirma, iš apelianto pateiktos skambučių išklotinės nėra galimybės nustatyti pokalbio turinio. Kita vertus, 2014-12-31, kuomet apeliantas skambino į antstolio V. M. kontorą, vykdymo veiksmai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi, kuria patenkinus būtent D. K. prašymą, išieškojimas vykdymo procese jau buvo sustabdytas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog antstolis patvarkyme, kuriuo atnaujinti vykdymo veiksmai, pakartojo 2014-11-18 patvarkymo turinį, pabrėždamas, kad neįvykdžius antstolio reikalavimo sudaryti tinkamas sąlygas turto apžiūrai, bus kreipiamasi į teismą dėl leidimo antstoliui įeiti į gyvenamąsias patalpas priverstinai. Skolininkas, žinodamas faktą, kad išnyko vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas (Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi panaikino 2014-12-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones), taip pat duomenis apie paskirtą ekspertizę bei 2014-11-18 patvarkyme nurodytą skolininko pareigą kreiptis į antstolį dėl sąlygų turto apžiūrai sudarymo, jokių aktyvių veiksmų neatliko, o kaip minėta, antstoliui į skolininko būstą 2016-06-06 patekti nepavyko.CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga, tačiau paminėti apelianto veiksmai (neveikimas) leidžia daryti išvadą, kad skolininkas nesidomėjo vykdomojoje byloje atliekamais veiksmais, nėra suinteresuotas operatyviu ir sklandžiu jų atlikimu ir netinkamai vykdo minėtas pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkui žinant, jog būtina apžiūrėti jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, jis ir šiuo metu turi galimybę suderinti su antstoliu turto vertinimo atlikimo datą. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis skolininko teisių nepažeidžia; ji užtikrina sklandžią vykdymo proceso eigą ir vykdymo proceso šalių interesus.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.