Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. P., atstovaujamos advokato Martyno Stankevičiaus, prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei Visagino m. 2-ojo notaro biuro notarei Astai Sipavičienei, tretieji asmenys nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: S. P., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024-05-08 teisme gautas ieškovės atstovo prašymas sprendimo vykdymą išdėstyti. Nurodyta kad dėl sunkios sveikatos būklės, ieškovė nusprendė neskųsti Teismo sprendimo, tačiau dėl sunkios finansinės būklės ir blogos sveikatos, negali įvykdyti teismo sprendimo, todėl prašo teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis 24 mėnesiams. Negalint įsiskolinimo sumokėti iš karto, išieškojimas iš jos priverstine tvarka būtų itin komplikuotas ir nebūtinai rezultatyvus, be to, brangesnis procesas dėl neabejotinai atsirasiančių vykdymo išlaidų ir dėl to atsiskaitymas su išieškotojais šioje byloje tik pasunkėtų.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. P. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o, skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1485-196/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018-08-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas (išdėstomas) tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba tada, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi akivaizdu, kad ne bet kokie atsakovo turtiniai, finansiniai ar kitokie atsakovui iškilę sunkumai yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 284 straipsnyje įtvirtintą sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutą, nes priešingas aiškinimas neatitiktų teismų praktikoje įvardyto šio instituto taikymo išimtinumo kriterijaus.

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl notarės neteisėtų veiksmų. Atsakovė, atstovaujama advokato, neabejotinai turėjo įvertinti aplinkybę, jog atsakovei gali būti priimtas palankus/iš dalies palankus teismo sprendimas ir tokiu atveju ieškovė privalės sprendimą įvykdyti.

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024-04-03 sprendimu V. P. ieškinys dėl žalos priteisimo atmestas. Iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos: ERGO Insurance SE Lietuvos filialui 2332,28 Eur, S. P. 1350 Eur. Byla teisme iškelta 2023-06-27, teismo sprendimas priimtas 2024-04-03, sprendimas yra įsiteisėjęs.

Ieškovė, prašydama išdėstyti sprendimo vykdymą, nurodo, kad dėl sunkios finansinės būklės ir blogos sveikatos negali įvykdyti teismo sprendimo. Prašymui pagrįsti ieškovė pateikė 2024-03-11 Medicininės onkologijos skyriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad nuo 2021-01-13 prižiūriu V. P., nes jai diagnozuotas sunkios formos kiaušidžių vėžys. Nuo 2023 m. lapkričio mėn. jai taikomas trečios eilės gydymas, kas savaitę vartojant paklitakselį. 2024-02-09 Mokesčių departamento Pajamų mokesčio deklaracija dėl mokesčių atskaitymo iš kurios matyti, kad ieškovės pajamos atskaičius mokesčius per metus sudarė 8460,00 Eur, t. y. apie 705,00 Eur per mėnesį.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, sutinka su trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo argumentais, jog ieškovė nuo 2021-01-13 gydosi sunkios formos kiaušidžių vėžį, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, kokias išlaidas patiria gydymui, dėl kurių galimai sumažėja jos pajamos bei atitinkamai mažėja galimybė įvykdyti teismo sprendimą. Ieškovė ieškinį teismui pateikė praėjus keliems metams po nurodytos ligos gydymosi, t. y. 2023-06-26, ir atstovaujama advokato galėjo numatyti, jog, ieškinio atmetimo atveju, teks atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog ji neturi jokių santaupų ar kito turto, iš kurių galėtų įvykdyti sprendimą. Ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl prašo tokio ilgo (24 mėn.) sprendimo įvykdymo išdėstymo termino.

Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad, ieškovei nepateikus visų įrodymų apie turimas santaupas ar jų nebuvimą, turimą nekilnojamąjį ar kitą turtą arba jo nebuvimą, patenkinus ieškovės prašymą, sprendimo vykdymas užsitęstų net dvejus metus, tokiu būdu neproporcingai būtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai ir teisėti lūkesčiai.

Išdėstyto pagrindu ieškovės prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 284 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovės V. P. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams.