- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-2609-661/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- UAB „Audriaus medžio studija“, UAB „Andriaus medžio studija“
- Ieškovas
- D. P.
- Išvadą teikia
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Audriaus medžio studija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui UAB „Andriaus medžio studija“ dėl įpareigojimo grąžinti už prekę sumokėtus pinigus ir neturtinės žalos atlyginimo, valstybinė institucija teikianti išvadą – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas pateikė ieškinį dėl 844,55 Lt turtinės, 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2009-10-09 atsakovo UAB „Audriaus medžio studija“ parduotuvėje OTTIMO Living, Konstitucijos pr. 16, Vilniuje pirko Missoni firmos chalatą „KYKO“, už kurį sumokėjo 844,55 Lt. Parsinešus chalatą namo, prieš jį naudojant jis buvo išskalbtas rankomis šaltame (30°C) vandenyje. Etiketėje prikabintoje prie chalato buvo nurodyta, jog skalbimas galimas ne didesnės nei 40°C temperatūros vandenyje. Ieškovas teigia, kad išskalbus chalatą, jis nusidažė. 2009-10-20 rašytiniu prašymu ieškovas pareikalavo iš atsakovo sugrąžinti už netinkamos kokybės prekę sumokėtus pinigus. Kartu su prašymu buvo pateiktas ir kasos kvitas. 2009-10-25 raštu atsakovas nurodė, jog atsisako grąžinti sumokėtus už prekę pinigus, nes chalatas nusidažė dėl neatsargaus elgesio su preke - išskalbus aukštesnėje nei 40°C temperatūroje. Vėliau paaiškėjo, kad ieškovui buvo parduotas ne „KYKO“ modelio, o „KATO“ modelio chalatas. Ieškovo teigimu atsakovo paaiškinimai, jog buvo apsirikta nurodant prekės pavadinimą kasos kvite ir kad buvo sumaišyti prekės įpakavimai, yra nepateisinami ir laikytini atsakovo nesąžiningumu bei neteisėtu vartotojų apgaudinėjimu dėl parduodamų prekių. Dėl netinkamos kokybės ir netinkamo asortimento prekės įsigytos iš atsakovo ieškovas ir jo žmona patyrė nepatogumų, nes iki šiol negali naudotis nusipirkta preke, atsakovas taipogi teigia patyręs dvasinių išgyvenimų, kadangi paaiškėjo, jog jo nupirkto žmonai dovanų chalato negalima naudoti. Atsižvelgtina ir į tai, jog atsakovas piktybiškai pažeidinėja ieškovo kaip vartotojo teises, nevykdo Vartotojų teisių gynimo įstatyme nustatytų prievolių bei atsisako sugrąžinti sumokėtus pinigus už prekę, ieškovas prašo ir neturtinės žalos atlyginimo(b.l. 1-5).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutinko, nurodo jog ieškinys nepagrįstas, todėl turi būti atmestinas remiantis tuo, kad ieškovas, pirkdamas chalatą savo sutuoktinei, įsitikino tuo, kad chalatas buvo nepažeistas kitų dažų ir išoriškai buvo tvarkingas bei tas daiktas, kurio pageidavo ieškovas, t.y. to dydžio, tos spalvos, kokybės ir pan. Priešingu atveju ieškovas šios prekės nebūtų įsigijęs. Atsakovas teigia, jog chalatas buvo suteptas neatplaunamais dažais, o vėliau bandyta jį išskalbti aukštesnėje temperatūroje. Atsakovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo teismo ir atstovavimo išlaidas(b.l. 48).
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kaip teikianti išvadą institucija nurodo, kad 2010 m. sausio 13 d. gavo Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio 8 d. raštu Nr. 3VS-35 persiųstą 2009 m. gruodžio 8 d. patikrinimo aktą N r. 7VS-09-629-116. Patikrinimo akte pateikta išvada, kad vartotojo iš UAB „Audriaus medžio studija“ įsigytas chalatas dėl atsiradusių rausvos spalvos dažų nutepimų yra praradęs prekinį vaizdą, yra nekokybiškas, chalate atsiradusių nutepimų pobūdis neturi požymių dėmių, kurios galėtų atsirasti po gaminio skalbimo. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2010 m. sausio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 10-38 „Dėl D. P. prašymo“, kuriuo nutarė patenkinti vartotojo D. P. prašymo reikalavimą, t. y. nutraukti chalato pirkimo - pardavimo sutartį ir grąžinti už chalatą sumokėtus pinigus (844,55 Lt), pasiūlė UAB „Audriaus medžio studija“ vykdyti vartotojo D. P. prašymo reikalavimą iki 2010 m. vasario 10 d. bei nurodė, jog chalatą pardavėjo reikalavimu vartotojas turi grąžinti pardavėjo sąskaita (b.l. 44-47).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 –asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti ieškovui iš atsakovo UAB ,,Audriaus medžio studija“ 844,55Lt už prekę sumokėtą kainą bei 200 Lt neturtinės žalos, viso 1 044,55 Lt bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1 044,55Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010 04 01 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė ieškovo kaltės, pasireiškiančios netinkamu daikto naudojimu jį skalbiant ar pan. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad atmesti ieškinį galima atliktos ekspertizės išvados pagrindu, pažymėjo, jog teismas negali remtis ekspertizės išvada, kaip neabejotinu ieškovo kaltės dėl netinkamo daikto naudojimo įrodymu, kadangi išvada yra nekategoriška, pagrįsta prielaidomis, be to, buvo tirtas ne ginčo chalatas, o kitas analogiškas gaminys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas UAB ,,Audriaus medžio studija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad pirkėjas matė ką perka ir jam šis daiktas tiko, nes jį nupirkus jis jau pradėjo juo naudotis. Todėl, apelianto manymu, ieškovo argumentai, kad jis nusipirko ne tą prekę, kurią norėjo turi būti atmestini. Taip pat apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinime klaidą dėl ko pats teismo sprendimas buvo neteisingas. Pažymi, kad prekę sugadino pirkėjas, pažeisdamas jos naudojimo taisykles, o už tai atsakovas nėra atsakingas.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su kuriuo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vartotojų teisių pažeidimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų. Ji įgyvendinama per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės.
Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, byla Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. UAB „Omnitel“, bylos Nr. 3K-3-480/2009).
Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį – perduoti pirkėjui tinkamą daiktą (prekę), t. y. tokį, kurio kokybė, kiekis ir kiti kriterijai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus ir kuris yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; pardavėjas atsako už neaptartus daiktų trūkumus, buvusius daikto perdavimo momentu arba po jo perdavimo dėl priežasčių, už kurias yra atsakingas pardavėjas (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 1 dalis). Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrosios nuostatos, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. atitikti pirkimo–pardavimo sutartyje ir techniniame reglamente (jei toks yra) nustatytas savybes, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pagal įstatymą vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė yra tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokiems gaminiams keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius: įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sąlygas, jeigu: 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės (CK 6.363 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovas iš atsakovo 2009 10 09 nusipirko Missoni firmos moterišką chalatą ,,Kyko“ už kurį sumokėjo 844,55Lt. Ieškovas prieš pradėdamas naudoti chalatą, jį rankomis išskalbė 30 laipsnių temperatūros vandenyje, kaip buvo nurodyta šio gaminio rekomendacijoje (etiketėje). Chalatas nusidažė. Ieškovas 2009 10 20 rašytiniu prašymu pareikalavo iš atsakovo grąžinti už netinkamos kokybės prekę sumokėtus pinigus, atsakovas atsisakė sugrąžinti pinigus, nurodė, jog chalatas nusidažė dėl neatsargaus elgesio su preke – išskalbus aukštesnėje nei 40 laipsnių temperatūroje. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba konstatavo, jog buvo pažeistos vartotojo teisės pardavus netinkamos kokybės prekę, ieškovo kaltės dėl chalato trūkumų nėra (b.l. 37-38).
Teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ekspertizės aktu iš esmės nebuvo paneigta CK 6.363 str. 4 d. nustatyta apelianto (pardavėjo) civilinės atsakomybės prezumpcija. Tokią išvadą suponuoja, visų pirma tai, kad ekspertizės metu buvo tirtas ne sugadintas, o analogiškas ieškovo pateiktam chalatui gaminys, o antra, ekspertas negalėjo vienareikšmiškai įvardyti spalvų pasikeitimo priežasties, bei padarė tikėtiną išvadą, kad atliekant pateikto chalato skalbimą pagal etiketėje nurodyto skalbimo simbolio reikalavimus tokio akivaizdaus spalvų pasikeitimo nebūtų (b.l. 114). Liko nepaneigta tikimybė, kad būtent ieškovo pirktas chalatas galėjo būti nekokybiškas.
Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrindė bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo šio teismo sprendimo naikinti ar keisti.
Ieškovas prašo priteisti iš apelianto 907,50 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apelianto skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. ieškovui iš apelianto priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti D. P. iš UAB „Audriaus medžio studija“ 907,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.