Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ir atsakovo R. M. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui R. M., trečiajam asmeniui I. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas, visų pirma, turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Dėl išaugusių nepilnamečio vaiko poreikių

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai po to, kai jam buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė, ir tai teikia pagrindą, vadovaujantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jį padidinant. Tačiau tiek ieškovė V. R., tiek atsakovas R. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį (ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą iki 350 Eur sumos, o atsakovas sutinka mokėti 140 Eur sumą per mėnesį) ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vaiko poreikius, jų turinį ir nenustatė nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atmeta šiuos apeliacinių skundų argumentus kaip nepagrįstus.

16. Visų pirma, pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

18. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, jam tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad priteistas išlaikymo dydis (400 Lt) nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir yra pakitęs.

19. Šalių nepilnamečiam sūnui šiuo metu jau yra 9 metai, jis paaugo, lanko mokyklą, baseiną, dziudo užsiėmimus, anglų kalbos pamokas, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, lavinimu, naujų rūbų ir avalynės įsigijimu ir pan. Iš ieškovės pateiktų duomenų taip pat matyti, kad šalių nepilnametis sūnus turi sveikatos problemų (vaikas yra alergiškas, turi dėmesio ir elgesio sutrikimų, diagnozuotas atopinis dermatitas, piodermija), o tai savaime reiškia ne tik didesnį žmogiškąjį rūpestį tokiu vaiku, bet ir didesnes išlaidas. Dėl vaiko ligų, jam diagnozuotų sveikatos sutrikimų neabejotinai yra patiriamos papildomos išlaidos maistui, higienos priemonėms, vaistams, vitaminams, be to, ieškovė vaiką turi vežioti į gydymo įstaigas, todėl yra patiriamos ir transporto išlaidos.

20. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, vaiko sveikatos priežiūrai, vaiko lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl vaikui būtinos išlaikymo apimties pripažintinos pagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatytas šalių nepilnamečio vaiko poreikių dydis (bendra 400 Eur per mėnesį suma) yra pakankamas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

21. Nors ieškovė V. R. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 705 Eur suma (tam pagrįsti ieškovė pateikė detalius vaiko poreikių paskaičiavimus (lentelę), įrodymus apie specialius vaiko poreikius, pirkimo kvitus), tačiau visos minėtos sumos reikalingumo būtinų vaiko poreikių patenkinimui ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovės byloje pateikti pirkimo kvitai (sąskaitos) gali būti vertintini kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar vaistai, maisto ir pramoninės prekės ir būtent kurios buvo pirktos šalių nepilnamečiam vaikui ir kas už šias prekes atsiskaitė. Be to, neracionalu būtų manyti, jog apskaičiavus per mėnesį ar du sukauptus kvitus bus nustatyti tikrieji vaiko poreikiai, kadangi tai būtų tik momentinis vertinimas (pvz., kai kurios pirktos prekės yra vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos kas mėnesį). Nors ieškovė teigia, kad išlaidos sūnaus maistui per mėnesį sudaro 155 Eur (speciali mityba namuose), tačiau nepateikė teismui jokių duomenų, kad sūnui perkamas specialus maistas, kuris yra brangesnis nei įprastai. Išlaidos komunaliniams mokesčiams (61,75 Eur) taip pat nurodytos per didelės. Ieškovės šeimą sudaro 4 asmenys, kurie gyvena 1 kambario bute, todėl abejotina, kad tiek žiemos, tiek vasaros sezonu šeima per mėnesį sumoka 247 Eur komunalinių mokesčių. Akivaizdu, kad šiltuoju metų sezonu komunaliniai mokesčiai mažesni, kadangi nėra išlaidų šildymui, sumažėja elektros suvartojimas. Objektyvių įrodymų, kiek konkrečiai sumoka mokesčių per mėnesį, ieškovė nepateikė. Nurodytos išlaidos drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, patalynei, pagalvėms, čiužiniams, antklodėms taip pat laikytinos per didelėmis, abejotina, ar būtina vaikui pirkti 5 patalynės komplektus, 2 pagalves, naują antklodę ir čiužinį kas metus. Ieškovė pagal finansines galimybes gal ir pajėgi skirti tokią sumą ir ji turi tokią teisę, tačiau sprendžiant dėl išlaikymo turi būti vertinami protingi vaiko poreikiai, kadangi abiejų tėvų galimybės prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo gali būti nevienodos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kai kurios iš ieškovės nurodomų išlaidų vaiko išlaikymui poreikių lentelėje kartojasi/nurodomos po keletą kartų skirtingose eilutėse, taip nepagrįstai padidinant per mėnesį vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų dydį (pvz., žaislai, lavinimo priemonės, išvykos, išlaidos atostogoms, išlaidos laisvalaikiui ir pan.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog vaikui būtinas 705 Eur išlaikymas per mėnesį, ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šalių sūnui pakanka 400 Eur per mėnesį. Tokia suma, kolegijos nuomone, yra teisinga, atitinka bylos duomenis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

23. Nors atsakovas R. M. apeliaciniame skunde ginčija kai kuriuos ieškovės nurodytus vaiko išlaikymo išlaidų dydžius (pvz., sveikatos priežiūros išlaidas, išlaidas maistui, spausdintuvui, telefonui, drabužiams, kirpyklai, patalynei ir kt.), tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės V. R. ieškinį tenkino tik iš dalies ir, nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje konkrečiai nenurodė, kurias ieškinyje nurodytas išlaidas ar jų dydį laikė nepagrįstais, tačiau priteistino išlaikymo dydį sumažino iki 200 Eur per mėnesį sumos.

24. Pažymėtina, jog orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, kt.). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios.

25. Nagrinėjamu atveju minimali mėnesinė alga (MMA) skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo 380 Eur, o išlaikymas nepilnamečiam vaikui padidintas iki 200 Eur sumos, taigi tik nežymiai viršija nustatytą orientacinio kriterijaus ribą. Nors šis kriterijus taikytinas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju, išanalizavus vaiko poreikius ir pripažinus būtinumą juos tenkinti, MMA kriterijus tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaiko poreikių pagrįstumą. Be to, kaip jau nustatyta, vaikas turi papildomų poreikių dėl sveikatos būklės.

26. Aptariamame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti vaiko poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, lavinimo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą (padidintą) išlaikymo dydį nėra pagrindo sumažinti.

Dėl tėvų turtinės padėties

27. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo.

28. Nagrinėjamoje byloje šalys teikė įrodymus, patvirtinančius savo turtinę padėtį. Ieškovė pateikė duomenis, kad ji šiuo metu augina kūdikį. Iš VSDFV Alytaus skyriaus duomenų matyti, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo mokama motinystės pašalpa, kuri vidutiniškai per mėnesį sudaro 400 Eur. Trečiojo asmens I. R. (ieškovės sutuoktinio) gaunamos pajamos sudaro apie 852,51 Eur atlyginimas (atskaičius mokesčius). Taigi bendros ieškovės šeimos pajamos per mėnesį sudaro 1 253 Eur sumą. Ieškovė nuosavybės teise turi 2 transporto priemones, žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) ir 1 kambario butą Alytuje, kuriam taikoma hipoteka (šiam butui įsigyti paimta paskola). Taip pat turi skolinių įsipareigojimų UAB ,,Mokilizingas“ bei „Swedbank“, AB. Atsakovas kitų išlaikytinių, išskyrus šalių sūnų, neturi. Jo pajamas vidutiniškai per mėnesį sudaro 753,91 Eur dydžio atlyginimas (atskaičius mokesčius), jo sutuoktinės pajamos sudaro vidutiniškai apie 461,25 Eur. Taigi bendros atsakovo šeimos pajamos sudaro apie 1 215,16 Eur sumą. Atsakovas nuosavybės teise turi žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), 0,2997 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), transporto priemonę. Taip pat turi skolinių įsipareigojimų „Swedbank“, AB. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus duomenis, sprendžia, kad vaiko tėvai turi panašias galimybes teikti reikiamą išlaikymą sūnui, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek tėvo, tiek motinos pareigos vaikui yra lygios, pagrįstai priteisė iš atsakovo 200 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą sūnui iki jo pilnametystės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis) ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais.

29. Nors apeliantė V. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog jos turtinė padėtis yra iš esmės pablogėjusi, tačiau su tuo nesutiktina. Pažymėtina, kad priimant Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį, kuria atsakovas R. M. įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį po 400 Lt išlaikymą sūnui, nei vaiko poreikiai, nei šalių turtinė padėtis nebuvo nustatinėjami. Tačiau nepriklausomai nuo to, kad išlaikymo dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, patvirtintu teismo nutartimi (CK 3.53 straipsnio 3-4 dalys), teigtina, jog teismo nutartimi nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią tėvų turtinę padėtį. Tuo tarpu ieškovės nurodoma aplinkybė, kad jos pajamos šiuo metu yra sumažėjusios, kadangi ji augina kūdikį, kolegijos nuomone, nėra pagrindas tai vertinti kaip išlaikymo dydžio pakeitimą (padidinimą) lemiančią aplinkybę, kadangi tai yra laikinai egzistuojanti aplinkybė, o išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė ieškinį dėl priteisto išlaikymo padidinimo grindė ne iš esmės pasikeitusia savo turtine padėtimi, o padidėjusiais vaiko poreikiais, kuo remiantis teismas ir nagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės turtinės padėties pokyčių plačiau neanalizuoja.

30. Apeliantė V. R. taip pat nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog nepilnametis šalių sūnus gyvena su ieškove, kuriai tenka didesnė materialinė bei kasdieninės rūpybos našta. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nurodoma aplinkybe, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad ieškovės turtinė padėtis dėl to yra ženkliai blogesnė nei atsakovo ir kad priteisiant nepilnamečiam vaikui išlaikymą yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų įrengiant vaiko kambarį ir jų padalijimo tarp tėvų

31. Atsakovas R. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista vienkartine 300 Eur dydžio išlaidų suma, skirta vaiko kambario įrengimui, ir apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė nepateikė patalpų įrengimo projekto, sąmatos, todėl nėra jokių objektyvių galimybių įvertinti, ar kvituose nurodytas prekių kiekis ir pobūdis panaudotas ieškovės nurodytam tikslui – vaiko kambario įrengimui. Be to, pertvarkytos buto patalpos neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar tokio kambario įrengimas neprieštarauja vaiko interesams.

32. Vienas iš pagrindų spręsti apie vaiko poreikių pasikeitimą yra papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas. Papildomos vaiko priežiūros poreikis gali būti vienkartinio, laikino arba nuolatinio pobūdžio. Taigi pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis.

33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu.

34. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės V. R. šeima gyvena vieno kambario bute. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 618 Eur dydžio išlaidas atskiro kambario sūnui minėtame 1 kambario bute įrengimui ir paaiškino, kad atskiras kambarys buvo įrengtas viename kambario bute, sumažinus patalpos aukštį, įrengiant antrą aukštą ir jame du kambarius, į kuriuos patenkama laiptais. Byloje ginčo dėl to, kad šalių nepilnamečiam sūnui buvo įrengtas atskiras kambarys, nėra, o tokio kambario įrengimas neabejotinai laikytinas vaiko interesų tenkinimu, t. y. vaikas turi galimybę netrukdomai ilsėtis, ruošti pamokas, žaisti ir pan., juolab, kad šalių sūnus turi specialiųjų poreikių, o ieškovės šeimoje auga kūdikis.

35. Nors iš ieškovės V. R. pateiktų pirkimo kvitų nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio išlaidos buvo patirtos konkrečiai vaiko kambario įrengimui, kadangi buvo įrenginėjamos dvi atskiros patalpos (ne tik vaiko kambarys), tačiau ieškovė įrengdama atskirą vaikui kambarį neabejotinai parytė tokio kambario įrengimo išlaidas, o pirmosios instancijos teismo priteista 300 Eur suma tokio kambario įrengimui, įvertinus tai, kad ieškovė patyrė statybinių medžiagų, baldų vaiko kambariui (lovos, lovos, rašomojo stalo) įsigijimo, sieninės spintos įrengimo išlaidas, laikytina pagrįsta ir neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovas priešingų duomenų, t. y. kad išlaidos vaiko kambario įrengimui yra mažesnės, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

36. Nors atsakovas abejoja, ar tokio kambario įrengimas neprieštarauja vaiko interesams, kadangi kambarys yra be lango ar stoglangio, todėl neigiamai veikia vaiko būseną, sukelia jam baimes, nesaugumo jausmą, tačiau iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTAS 2016 m. rugsėjo 9 d. šeimos aplankymo akto matyti, kad VTAS atstovė apsilankė ieškovės šeimos bute ir nustatė, kad jame yra reikiami baldai, buitiniai prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. Butas tvarkingas, švarus, nepilnametis E. M. turi savo atskirą kambarį, namuose nepilnamečiui E. M. sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poilsiui, laisvalaikiui, žaidimams. Atsakovas duomenų, kad įrengtas kambarys pažeidžia vaiko interesus, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

37. Ta aplinkybė, kad pertvarkytos buto patalpos neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, neturi įtakos papildomų vaiko priežiūros išlaidų įrengiant vaiko kambarį priteisimui.

38. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos kontekste toks išlaikymo formų derinimas (kas mėnesį mokamos periodinės išlaidos ir konkreti pinigų suma) atitinka teisingumo ir racionalumo kriterijus bei geriausiai užtikrina vaiko interesus (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ir vienkartinę pinigų sumą, kuri padengtų išlaidas ypatingiems vaiko poreikiams tenkinti (vaiko kambario įrengimui).

Dėl pakeisto išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymo

39. Atsakovas R. M. apeliaciniame skunde prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. gruodžio 22 d., t. y. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

40. Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Sprendžiant klausimą dėl šios prievolės vykdymo pradžios momento, pažymėtina, kad, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle.

41. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, priėmimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą.

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą ir materialinio išlaikymo dydžio nustatymą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinių skundų argumentai neteikia pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi abiejų šalių apeliaciniai skundai atmesti, todėl šalims jų turėtos išlaidos viena kitai neatlygintinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.