- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-147-613/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- L. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui L. A. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkinto iš dalies ir be kitų reikalavimų, pakeitė ir padidino Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3211-733/2021 patvirtintos taikos sutarties 3 punktu susitartą išlaikymo dydį ir vietoje iš atsakovo L. A. priteisto išlaikymo po 150,00 Eur vaikams iki jų pilnametystės, iš atsakovo L. A., priteisė išlaikymą dukroms A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A., gim. (duomenys neskelbtini) po 220,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame nurodė, kad teismas neišsprendė klausimo dėl padidinto išlaikymo konkretaus termino pradžios priteisimo (nors ieškovė buvo prašiusi jį priteisti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. birželio 19 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
3.1. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jei kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas.
3.2. Pažymėjo, kad nors teismas nenurodė padidinto išlaikymo termino pradžios, tačiau šis klausimas yra išspręstas – nurodytas terminas prasideda įsiteisėjus teismo sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tol, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti papildomo sprendimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino – nenurodė padidinto išlaikymo termino pradžios, tačiau ir toliau ignoruodamas šią aplinkybę mėgina pasiteisinti tariamomis CK įtvirtintomis bendromis taisyklėmis ir galimybe reikšti apeliacinį skundą, kurį manytina reikšti nėra dėl ko, kadangi teismas absoliučiai nenurodė padidinto išlaikymo termino pradžios, ir taip iki šiol yra neaišku pagal teismo sprendimą nuo kada galima skaičiuoti ir išieškoti padidintą išlaikymą.
4.2. Pažymi, kad padidinto išlaikymo termino pradžia yra labai aiškiai ir konkrečiai apibrėžta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Nurodoma, kad išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą.
4.3. Nurodo, kad remiantis išdėstytais išaiškinimais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti papildomą sprendimą nurodant, kad padidintas išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
8. Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalis). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą ir be kita ko prašė padidinti išlaikymą priteisiant iš atsakovo L. A., nepilnametėms dukroms A. A. ir M. A. po 270,00 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.
10. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Minėtu sprendimu nuspręsta pakeisti ir padidinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3211-733/2021 patvirtintos taikos sutarties 3 punktu susitartą išlaikymo dydį ir vietoje iš atsakovo L. A. priteisto išlaikymo po 150,00 Eur vaikams iki jų pilnametystės, iš atsakovo L. A., priteisti išlaikymą dukroms A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. A., gim. (duomenys neskelbtini) po 220,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.
11. Ieškovė pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame nurodė, kad teismas neišsprendė klausimo dėl padidinto išlaikymo konkretaus termino pradžios priteisimo (nors ieškovė buvo prašiusi jį priteisti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. birželio 19 d.). Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė. Pažymėjo, kad nors teismas nenurodė padidinto išlaikymo termino pradžios, tačiau šis klausimas yra išspręstas – nurodytas terminas prasideda įsiteisėjus teismo sprendimui. Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir nurodo, kadangi teismas nenurodė padidinto išlaikymo termino pradžios, nėra aišku nuo kada galima skaičiuoti ir išieškoti padidintą išlaikymą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais.
12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, pakeičiama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Taigi vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia paprastai laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą. Kita vertus, kasacinis teismas nurodė, kad tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių, – tai, jog CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai). Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad CK 3.201 straipsnyje reglamentuojami visiškai priešingus teisinius padarinius turintys santykiai, t. y. vaiko išlaikymo prievolė gali būti pakeista tiek ją padidinant, tiek sumažinant, šios normos aiškinimas ir taikymas gali skirtis priklausomai nuo ginčo santykių pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
13. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, yra nurodęs, kad išlaikymo prievolės pradžios momentas CK nereglamentuojamas, todėl, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
14. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje Tauragės apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu pakeisdamas Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3211-733/2021 patvirtintos taikos sutarties 3 punktą, nusprendė padidinti šalių sulygtą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad turtinė vaiko teisė į didesnį išlaikymą atsirado nuo kreipimosi į teismą momento, o kitoks didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymas pažeistų vaiko interesus ir neatitiktų CK 3.200 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, dėl to turi būti tikslintinas išlaikymo priteisimo momentas, nurodant, kad iš atsakovo priteisiamas 220,00 Eur išlaikymas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. birželio 23 d.) (ieškinio priėmimo dienos) iki vaikų pilnametystės.
16. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – priimtinas papildomas sprendimas nustatant, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimu iš atsakovo L. A. priteistas išlaikymas dukroms A. A. ir M. A. po 220,00 Eur, turi būti mokamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. birželio 23 d.) iki vaikų pilnametystės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Priimti papildomą sprendimą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3857-733/2023 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui L. A. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Nustatyti, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimu iš atsakovo L. A. priteistas išlaikymas dukroms A. A. ir M. A. po 220,00 Eur, turi būti mokamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. birželio 23 d.) iki vaikų pilnametystės.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.