Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Algio Markevičiaus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo ir turto arešto akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Skunde nurodoma, kad Kauno teritorinė muitinė iki šiol nėra apskaičiavusi mokėtinų sumų ir neturėdama jokio realaus pagrindo areštavo pareiškėjo turtą, todėl apribojo pareiškėjo teises į jam priklausantį turtą, tiksliai nežinant, kokio dydžio prievolę jis turi įvykdyti. Skunde teigiama, kad pareiškėjas nesutinka, kad yra skolingas mokėti kokias nors sumas muitinei, todėl laikytina, kad areštas jo turtui uždėtas neteisėtai ir nepagrįstai.

Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 27 d. sprendime Nr. 8PM190067 nurodyta, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-594/2015 nustatė, jog M. N., T. R. ir V. Š., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent M. N. ir T. R. 2014 m. sausio 23 d. iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos sieną (duomenys neskelbtini), kelyje A4, krovininiu vilkiku Volvo FUI2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje G. T. TX34, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovininiu vilkiku DAF FT 95 XF480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje Schvvarzmuller SPA 3/E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno iki (duomenys neskelbtini), esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos akcizais apmokestinamas prekes: 12454 pakelius cigarečių „Fest“, 14417 pakelių cigarečių „5 Minsk Supcr Slim“, 950 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ ir 1250 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, nepažymėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis. Dalį jų - 2860 pakelių cigarečių „Fest“, M. N. ir T. R. perdavė V. Š., kuris automobiliu Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išgabeno jas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos. M. N. ir T. R. nebaigė savo nusikalstamos veikos, nes buvo sulaikyti VSAT Lazdijų rinktinės pareigūnų, o V. Š. sulaikytas (duomenys neskelbtini). Minėtu baudžiamuoju įsakymu M. N. ir T. R. pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, o V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 199² straipsnio 1 dalyje. Minėtu Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 8PM190067 M. N., T. R. ir V. Š. pripažinti solidariais skolininkais muitinei, apskaičiuota M. N., T. R. ir V. Š. mokestinė prievolė: muitas (įmokos kodas A00) - 320 Eur, akcizas (įmokos kodas 100) - 4154 Eur, PVM (įmokos kodas B00) - 1056 Eur, muito delspinigiai (įmokos kodas 812) - 16 Eur, akcizo delspinigiai (įmokos kodas 846) - 2051 Eur ir PVM delspinigiai (įmokos kodas - 860) - 521 Eur, skolos atsiradimo data 2014 m. sausio 23 d.

Pabrėžė, kad Kauno teritorinė muitinė nesutinka su skunde nurodomu trejų metų senaties terminu. Pažymėjo, kad skolos atsiradimo metu (2014-01-23) galiojusio 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, kuriuo nustatomas Bendrijos muitinės kodeksas (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas) 221 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pranešimas skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog jeigu priežastis, dėl kurios atsirado muitinės skola, buvo veiksmas, dėl kurio galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, pranešimas apie skolos sumą skolininkui gali būti pateikiamas ir pasibaigus 3 dalyje nurodytam trejų metų laikotarpiui, laikantis galiojančių nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju skolos muitinei atsiradimą lėmė pareiškėjo veiksmai, dėl kurių jam buvo iškelta baudžiamoji byla, taikytina Bendrijos muitinei kodekso 221 straipsnio 4 dalis, kuri senaties taikymą nukreipia į galiojančias nuostatas, t. y. nagrinėjamu atveju į Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktą, 202 straipsnio 3 dalį ir Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Taigi, šiuo atveju taikytinas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas penkerių ir einamųjų metų senaties terminas, kurio šiuo atveju buvo laikytasi.

Pažymėjo ir tai, kad mokestinis pažeidimas (be nustatyto pavyzdžio specialių ženklų - banderolių gabentos akcizais apmokestinamos prekės - 2860 pakelių cigarečių, neturint muitų ir mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų) buvo padarytas ir tai nustatyta baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-594/2015 Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl Kauno teritorinei muitinei buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, šiuo atveju areštą. Kauno teritorinės muitinės nuomone, buvo pagrįsta rizika, kad netaikius turto arešto, mokestinės prievolės išieškojimas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas (mokesčio mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų), nes pareiškėjas neteisėtai įsigydamas ir gabendamas cigaretes, už kurias mokesčiai nebuvo sumokėti, turėjo tikslą gauti mokestinę naudą, todėl yra pagrįsta rizika, kad minėtas asmuo gali siekti išvengti ir tikėtinos mokestinės prievolės vykdymo, parduodamas ar kitokiu būdu netekdamas savo turto, į kurį būtų galima nukreipti mokestinės nepriemokos išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-594/2015 V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1506,40 Eur dydžio bauda. Paminėtoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog V. Š., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1 punktą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje iš Lenkijos Respublikos piliečių įsigijo ir automobiliu „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno akcizais apmokestinamas prekes - 2860 pakelių cigarečių „Fest“, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis. Minėtos cigaretės buvo atgabentos iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną kontrabandos būdu, išvengiant muitinės kontrolės (iš viso buvo atgabenta: 12454 pakeliai cigarečių „Fest“, 14417 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“, 950 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ ir 1250 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, cigaretės buvo paženklintos su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais - banderolėmis). Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina ir tai, kad V. Š. veikė kaip bendrininkas, todėl atsako už bendrininkų įvykdytą nusikalstamą veiką.

Kauno teritorinė muitinė, gavusi iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 28 d. raštą Nr. 14VAR-1167, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodeksas 22 straipsnio 6 dalimi, Mokesčių administravimo įstatymo 126 straipsnio 3 dalimi, 133¹ straipsnio 6 dalimi, 2018 m. birželio 20 d. raštu Nr. (9.6)-lB-6008 pateikė pranešimą tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą, nes M. N., T. R. ir V. Š. laikytini solidariais skolininkais muitinei.

Kauno teritorinė muitinė Skundžiamu sprendimu nusprendė areštuoti pareiškėjo turtą tikėtinos 6000 Eur mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti ir su jos išieškojimu susijusioms išlaidoms padengti, o Turto arešto aktu areštavo keleivinį automobilį Audi 8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 6540 Eur.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Kauno teritorinės muitinės sprendimo, kuriuo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam automobiliui pritaikytas turto areštas.

Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinta, jog minėtas įstatymas nustato taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Minėtas įstatymas taip pat skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą (1 str.).

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsniu, mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai yra: 1) delspinigiai; 2) turto areštas; 3) nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 4) hipoteka ar įkeitimas; 5) laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas. Taigi mokesčių mokėtojo turto areštas yra viena iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 1 dalį turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.

Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokestinio ginčo metu priėmus sprendimą panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, turto areštas lieka galioti.

Šiuo aspektu pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalį, savo nuosekliai formuojamoje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-249/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-711/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1397/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-710-556/2017). Sąlyga „turto areštui yra pagrįsta rizika, kad mokestinė prievolė gali būti neįvykdyta, nes turtas gali būti paslėptas, parduotas ar kitokiu būdu galima jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti priteisto mokesčio ir su juo susijusių sumų“ išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką.

Akcentuotina, kad pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti tenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus (2011-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011). Vertinant pirmąją iš numatytų sąlygų, aišku, jog įstatymų leidėjas suteikė mokesčių administratoriui teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Ši išvada nuosekliai patvirtinama teismų praktikoje (2011-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, 2011-03-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-592/2011, 2012-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-424/2012).

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies nuostatas skolininkais laikomi asmenys: neteisėtai įvežę tokias prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas; ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.

Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje nustatyta, kad keli asmenys, turintys sumokėti vieną skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl solidariosios muitinės skolininkų pareigos yra išaiškinęs, jog Kodekso 213 straipsnis būtent ir numato, kad jei vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą. Solidariąją atsakomybę muitinei yra pripažinęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, nustatydamas, jog Kodekso 202 straipsnio 3 dalimi norima plačiai apibrėžti skolininko sąvoką, atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytą to paties Kodekso 213 straipsnyje, pagal kurią keli asmenys, turintys sumokėti skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimą byloje Spedition Ulustrans, U. N. ve. Tic. A.S. Istanbul prieš Finanzlandesdirektion für Oberösterreich, C-414/02, ECLI:EU:C:2004:551, 31 punktas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-840/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-594/2015 V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1506,40 EUR dydžio bauda, o 2018 m. birželio 20 d. raštu Nr. (9.6)-lB-6008 buvo informuotas apie solidarią atsakomybę ir priskaičiuotiną mokestinę prievolę ir ginčo dėl to, kad pareiškėjas nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių nėra, pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas skolininku muitinei, todėl jo atsakomybė su kitais bendrininkais nedalijama, neindividualizuojama ir laikoma solidaria.

Nurodytų aplinkybių kontekste vertintina, kad egzistavo pirmoji sąlyga, kuriai esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turėjo teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą.

Vertinant antrosios sąlygos taikyti turto areštą egzistavimą, paminėta, kad pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, gali būti nustatomas remiantis tikėtino pobūdžio aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į apskaičiuotos mokestinės prievolės dydį. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių dėl padarytos nusikalstamos veikos, kelia abejonių dėl pareiškėjo tolimesnių mokestinių pareigų vykdymo, todėl mokesčių administratorius pagrįstai šiuo atveju įžvelgė riziką dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitiems asmenims, siekiant išvengti mokestinės prievolės mokėjimo. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, atsakovė pagrįstai pasinaudojo savo diskrecijos teise areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą ir taip užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, nes pareiškėjas nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių faktinių duomenų, kad, pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, jis turės galimybę padengti skolą ir tokia jo galimybė nesumažės.

Šiame kontekste pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė, priimdama Skundžiamą sprendimą ir Turto arešto aktą, tik panaudojo Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nustatytą mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą. Tuo tarpu mokestinės prievolės atsiranda kitais pagrindais, o ne iš mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais yra taikomi mokestinės nepriemokos išieškojimo būdai, todėl, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas būtent dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto, kaip vieno iš mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdų, taikymo pareiškėjo atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl jo mokestinės nepriemokos pagrįstumo ir praleisto trejų metų termino skolai apskaičiuoti nėra reikšmingi. Pažymėtina, kad tik Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 27 d. sprendime Nr. 8PM190067 yra išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai, kuriais remiantis M. N., T. R. ir V. Š. pripažinti solidariais skolininkais muitinei ir apskaičiuota M. N., T. R. ir V. Š. mokestinė prievolė, tačiau paminėtas sprendimas, kuriam privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad pagrindo panaikinti Kauno teritorinės muitinės Skundžiamą sprendimą ir Turto arešto aktą, nėra. Šie aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jie yra pakankamai pagrįsti faktiniais duomenis ir teisės aktų normomis bei iš skundžiamų aktų turinio galima suvokti remiantis kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu yra priimtas sprendimas areštuoti pareiškėjo turtą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.