- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-740-555/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00354-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Dalė Burdulienė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- A. V. K.
- Kategorijos
- 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. V. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-461-297/2012 pagal ieškovo advokato dr. J. L. ieškinį atsakovei A. V. K. dėl atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 42 315 Lt už teisines paslaugas, suteiktas 2009-10-29 sutarties dėl teisinės pagalbos pagrindu, 5 procentų metines palūkanas už laiku sutartimi numatytos piniginės prievolės neįvykdymą, įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-3). Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė sudarė 2009-10-29 teisinių paslaugų teikimo sutartį (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas, nurodytą Sutarties 3 str., t. y. teismui patenkinus ieškinį, sumokėti ieškovui 7 procentus nuo priteistos sumos. Sutartyje šalys numatė, kad ji įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki bus atliekami Sutartyje numatyti veiksmai. Sutarties 4 str. buvo numatytos Sutarties nutraukimo sąlygos, tame tarpe buvo numatyta, kad atsakovė turi teisę nutraukti Sutartį bet kuriuo metu, jei yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, informuodama apie tai raštu prieš 14 dienų (Sutarties 4 str. 4 d.). Ieškovas atstovavo atsakovę Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-39-560/2010, kurioje Lietuvos apeliacinio teismo 2011-07-01 nutartimi galutinai priteista atsakovei 604 500 Lt kompensacija. Kai vykdant teismo sprendimą atsakovei buvo pilnai išmokėta jai priteista kompensacija, ieškovas 2011-12-15 raštu kreipėsi į atsakovę dėl atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas, tačiau atsakovė rašytiniu pranešimu informavo, kad ji atsisako sumokėti sutartą atlyginimą. 2011-10-08 atsakovė raštu pranešė ieškovui, kad ji vienašališkai nutraukia Sutartį. Tačiau Sutarties nutraukimas nepanaikina iš Sutarties šalims kilusių prievolių. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį ji turi sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurių suma nuo 2011-10-08 (Sutarties nutraukimo dienos) iki 2012-04-03 (ieškinio pateikimo teismui dienos) sudaro 1031,79 Lt, o taip pat ir procesines įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 37 074,89 Lt, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 1091,72 Lt žyminio mokesčio, kitoje dalyje ieškinį atmetė, taip pat iš šalių priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad jis, atstovaudamas atsakovės interesus teisme, pilnai ir tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, teisminis civilinės bylos Nr. 2-39-560/2010 nagrinėjimas yra baigtas, pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2010-10-25 sprendimą atsakovei išmokėta 604 500 Lt dydžio kompensacija už neteisėtai konfiskuotas meno vertybes, todėl ieškovas turi teisę į šalių Sutartimi sulygtą atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas, o atsakovė ginčija šią ieškovo teisę, motyvuodama, kad ieškovas Sutarties neįvykdė, nes vykdė ją netinkamai (CK 6.205 straipsnis) ir ne iki galo - tik pirmosios instancijos teisme, be to, Sutarties 3 str. 1 d. ir 4 str. 4 d. sąlygos, nustatančios advokato atlyginimo dydį ir kliento teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, prieštarauja įstatymui. Dėl šalių 2009-10-29 Sutarties kvalifikavimo. Tarp šalių sudaryta Sutartimi atsakovė pavedė ieškovui atlikti teisinius veiksmus bei įsipareigojo už atliktą darbą sumokėti Sutartyje nurodytą atlygį (CK 6.756, 6.758 str., CPK 56 str. 1 d. 1 p., 57 str. 3 d.), todėl Sutartį teismas kvalifikavo kaip atlygintinę pavedimo sutartį. Dėl šalių 2009-10-29 Sutarties galiojimo ir nutraukimo. Teismas pripažino, kad Sutartį šalys pasirašė ne 2009-10-29, kaip nurodyta Sutartyje, o 2010-04-20, Sutartis sudaryta jų laisva valia, šalys siekė sukurti pavedimo teisinius santykius ir nustatė tarpusavio teises ir pareigas, Sutartis nebuvo ginčijama, ji buvo vykdoma. Atsakovė 2011-04-19 elektroniniu laišku ir 2011-05-21 bei 2011-06-06 registruotais laiškais ieškovą informavo, kad ji nemato galimybių bendram darbui, taip pat ji teiravosi, kokiomis sąlygomis turi atsiskaityti su ieškovu, užtikrino, kad bent vieną bylą laimėjusi, ji grąžins skolą ieškovui, atsilygindama sąžiningai ir dosniai (drausmės bylos 44-47 l.). Teismas sprendė, kad šie laiškai nelaikytini tinkamu ir oficialiu pranešimu apie vienašališką Sutarties nutraukimą, tačiau ieškovas, būdamas profesionaliu teisininku, privalėjo imtis priemonių, kad išvengti galimo savo asmeninių ir atsakovės interesų konflikto (CK 6.760 str. 1 d.). 2011-10-08 atsakovė raštu oficialiai pranešė ieškovui apie vienašališką Sutarties nutraukimą, šį pranešimą ieškovas gavo 2011-10-10 (t. 1, b. l. 19). Atsižvelgiant į tai, jog Sutartyje buvo numatyta apie sutarties nutraukimą pranešti prieš keturiolika dienų, teismas laikė, jog Sutartis nutrūko 2011-10-24. Dėl ieškovo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas. Teismas nurodė, kad sudarant Sutartį atsakovei susitarimo sąlygos buvo priimtinos, duomenų apie tai, kad šalių Sutartis prieštarautų bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.), nėra. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad Sutarties sąlygos dėl advokato atlyginimo ir Sutarties vienašališko nutraukimo yra nesąžiningos ir todėl negalioja, nes tokioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė įrodymų nepateikė. Teismas konstatavo, jog Sutartis tarp ieškovo ir atsakovės visa apimtimi nebuvo įvykdyta - ieškinio reikalavimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams nusavintą A. C. paveikslą „Trys Marijos prie Kristaus kapo“ buvo išskirtas iš civilinės bylos Nr. 2-39-560/2010 į atskirą civilinę bylą, kurios nagrinėjimas sustabdytas, todėl ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės viso pagal Sutartį numatyto atlyginimo dydžio (CK 6.38 str., 6.200 str. 1 d., 6.760 str. 1 d., 6.758 str. 1 d., 2 d.). Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas atsakovės pareikštus reikalavimus dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams nusavintą paveikslų kolekciją tenkino ne pilnai, o tik iš dalies, t. y. patenkinta 81 proc. ieškinio turtinių reikalavimų. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principais (CK 1.2 str. 1 d.), taip pat CPK 3 str. 1 d. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas pagal Sutartį sutartą atlyginimą mažino 1 proc., priteisiant ieškovui iš atsakovės 6 proc. nuo teismo priteistos 604500 Lt sumos, kas sudaro 36 270,00 Lt. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta Sutartis nutraukta 2011-10-24, todėl palūkanos už termino praleidimą iki ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2011-10-24 iki 2012-04-04 (162 pradelstos dienos) sudaro 804,89 Lt (36270 Lt x 5 proc. x 162 d./365 d.). Teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 36 270,00 Lt atlyginimą už suteiktas paslaugas ir 804,89 Lt palūkanas, iš viso 37 074,89 Lt, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, t.y., priteista iš atsakovės ieškovui 37 074, 89 Lt ir 5 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei 1 091, 72 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteista valstybės naudai 18 Lt pašto išlaidų ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškinį visiškai, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, bei pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Dėl šalių 2009-10-29 Sutarties kvalifikavimo ir vertinimo. Nurodo, kad teismas netinkamai teisiškai įvertino Sutartį. Teigia, kad klientė pasirašiusi Sutartį negali ją vienašališkai nutraukti, nepažeisdama Sutarties 4 str. 4 d. reikalavimų, todėl šalims tokią Sutartį pasirašius, Advokato atsakomybė, susijusi su Sutarties vykdymu, tuo labiau su tinkamu vykdymu, sunaikinama. „Sutarties sąlygos, kurios ...leidžia ją vykdyti tokiu būdu, kuris iš esmės skiriasi nuo to, kurio protingai tikėjosi kita šalis, negalioja, jeigu tokios sąlygos atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes yra nesąžiningos" (CK 6.211 straipsnis). Sutartis su nesąžiningomis atsakomybę naikinančiomis sąlygomis prieštarauja gerai moralei ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Teigia, kad pasiūlęs Sutarties tekstą ieškovas, turėjo žinoti, kad Sutartis prieštarauja gerai moralei ir imperatyvioms įstatymo normoms. Jei Sutartis yra niekinė ir negaliojanti, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ir gerai moralei, atsakovė, kaip bet kuris suinteresuotas asmuo, turi teisę pareikšti dėl niekinės Sutarties teisinių pasekmių taikymo, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas turėjo konstatuoti ex officio. Dėl Sutarties vienašališko nutraukimo datos, dėl vienašališko sutarčių nutraukimo įstatyminių pagrindų pavedimo sutartims dėl atstovavimo. Nurodo, kad Sutartis priklauso prie atlygintinų pavedimo sutarčių dėl atstovavimo, todėl atsakovė turėjo absoliučią teisę Sutartį panaikinti „bet kada" (CK 2.146 straipsnis, 6.764 straipsnio l dalis). Tai konstatavo ir Advokatų garbės teismas 2012-03-15 sprendime: „kad klientas turi besąlyginę teisę vienasmeniškai nutraukti teisinių paslaugų sutartį su advokatu... bet kokia forma...". Teismas netinkamai nustatė Sutarties vienašalio nutraukimo datą, nes neatsižvelgė kada atsakovė pareiškė valią nutraukti Sutartį. Be to, teismas rėmėsi netinkamomis CK normomis dėl Sutarties nutraukimo – CK 6.217 straipsnio 1 dalis ir CK 6.217 straipsnio 5 dalis, kurios taikytinos, jei ginčo Sutartis nebūtų priskirta atlygintinėms pavedimo sutartims dėl atstovavimo. Dėl Sutarties vienašališko nutraukimo aplinkybių. Nurodo, kad ji – atsakovė, 2011-04-19 elektroniniu laišku ir 2011-05-21 bei 2011-06-06 registruotais laiškais ieškovui laisva forma išreiškė savo valią Sutartį nutraukti (teisės aktai pavedimo sutarčių nutraukimui privalomos formos nenurodo), tačiau teismas konstatavo, kad apie Sutarties nutraukimą atsakovė oficialiai pranešė ieškovui savo 2011-10-08 laišku, kurį ieškovas gavo 2011-10-08, t. y. teismas netinkamai įvertino šių laiškų turinį, juose išreikštą atsakovės valią dėl Sutarties nutraukimo. Be to, neatsižvelgė į Advokatų tarybos 2011-09-08 sprendimą (t. l, b. 1.31,32) ir Advokatų garbės teismo 2012-03-15 sprendimą (t. l, b.1.22-24), jų išvadas, jog ieškovas elgėsi netinkamai. Apeliantės nuomone, teismo nustatyta 2011-10-24 Sutarties nutraukimo data yra nepagrįsta. Dėl sprendime nenustatytu aplinkybių (ignoruojant atitinkamus įrodymus), kurios sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Nurodo, kad atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas klausimas turėtu būti sprendžiamas tik po to, kai išaiškinta ar Sutartis tikrai buvo ieškovo vykdoma tinkamai, kaip pripažinta teismo sprendime, ar netinkamai, kaip įrodinėjo atsakovė, be to, atsakovė nurodė teismui visą eilę požymių (esant nedideliam kiekiui ieškovo atliktų darbų), jog ieškovas atsakovės civilinėse bylose pastoviai ir kiek tik įmanoma kenkė atsakovės teisėtiems interesams. Sprendime konstatuota, jog šalims neginčijant pripažintina, kad Sutartį šalys pasirašė ne 2009-10-29, kaip nurodyta Sutartyje, o 2010-04-20 prieš prasidedant teismo posėdžiui civilinėje byloje Nr.2-39-560/2010 Vilniaus apygardos teisme. Nurodo, kad ir iki Sutarties pasirašymo momento 2010-04-20 ieškovas kenkė atsakovės teisėtiems interesams raštu arba netinkamu betarpišku atstovavimu teismo posėdyje, tačiau tik tokiais atvejais, jei atsakovė dėl tam tikrų aplinkybių sužinoti apie tai negalėjo, ieškovas tinkamai surašė tik vieną trumpą raštą (t. l, b. l. 125,126), kuriuo, numanoma, siekė prisistatyti atsakovei, kaip geras specialistas teisės srityje. Apeliantės nuomone, ieškovas pažeidė įgaliotinio pareigą pavedimus vykdyti sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus (CK 6.760 straipsnio l dalis). Dėl visiškai netinkamo ieškovo Sutarties vykdymo po jos pasirašymo 2010-04-20. Nurodo, kad ieškovas užbaigtoje civilinėje byloje Nr.2-39-560/2010 nuo Sutarties pasirašymo momento visiškai netinkamai surašė visus tris raštus, įskaitant rašytines jo kalbas pagarsintas dviejuose teismo posėdžiuose. Visas šias aplinkybes atsakovė yra gana išsamiai išdėsčiusi teismui anksčiau. Pažymi, kad 2010-05-18 patikslintą ieškinį atsakovė parengė be ieškovo pagalbos, nes ieškovo 2010-04-20 patikslintame ieškinyje buvo nurodyta netiksli ieškinio suma bei ne visi reikalavimai. Dėl nepagrįstų ir atsakovės teisėtiems interesams kenksmingų ieškovo teiginių, iki apeliacinio teismo 2011-06-21 posėdžio dienos atsakovė raštu pareiškė atsisakanti ieškovo teiginių, prieštaraujančių atsakovės teiginiams teismui (t. l, b. l. 111). Apeliantė teigia, kad abiem laikotarpiais ieškovas jam duotą pavedimą vykdė nesąžiningai ir nerūpestingai bei nesuderinamai su įstatymo reikalavimu „kad Įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus" (CK 6.760 straipsnio 1 dalis, 6.217 straipsnio 1 dalis). Nurodo, kad teismas, priimdamas 2012-12-21 sprendimą nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas netinkamai vykdė 2009-10-29 Sutartį dėl teisinės pagalbos, nenustatė, kad atsakovė privalėjo Sutartį vienašališkai nutraukti dėl neabejotinos ieškovo kaltės - netinkamo Sutarties vykdymo, neįvertino Sutarties sąlygų, kurias pasiūlė ieškovas, ydingumo, bei ieškovo netinkamo elgesio su atsakove – kliente, jo nesąžiningumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai ištyrė ir įvertino šalių pateiktus įrodymus byloje ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantė 2011 m. balandžio 19 d. ir 2011 m. gegužės 21 d. bei 2011 m. birželio 6 d. laiškais tik informavo ieškovą, kad ji nemato galimybių bendram darbui, nes šiuose laiškuose nebuvo išreikštos valios nutraukti Sutartį. Apeliantė plačiai pasisakė dėl netinkamo Sutarties vykdymo, tačiau nepateikė ir nenurodė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantė dėsto tik savo subjektyvius vertinimus ir teiginius. Sutarties tikslas - kompensacijos už nusavintą turtą priteisimas, dalykas - ieškovo teisiniai veiksmai numatytam tikslui pasiekti, t.y. vykdyti Sutarties 1 straipsnyje numatytus įsipareigojimus. Apeliantė neginčijo fakto, jog teismas jai priteisė kompensaciją už visuomenės poreikiams nusavintą turtą, šią kompensaciją apeliantė yra gavusi, taigi Sutarties tikslas yra pasiektas. Šis tikslas yra pasiektas ieškovo teiktų teisinių paslaugų dėka, kadangi yra nustatyta, kad ieškovas vykdė Sutarties 1 straipsnyje nustatytas pareigas, tiek kiek to reikalavo išnagrinėtoje byloje susiklosčiusi situacija. Taigi teismo išvada, kad Sutarties tikslas yra pasiektas ieškovui teikiant teisines paslaugas, ir ieškovas įvykdė jam duotą pavedimą, yra pagrįstas ir teisėtas. Mano, kad apeliaciniame skunde nuorodos į svarstymus Advokatų taryboje ar advokatų garbės teismo sprendimą, jų kvestionavimas yra nereikšmingi šiai bylai, nes priimtų sprendimų šiose institucijose apeliantė neskundė ir su šiais sprendimais sutiko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės A. V. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Dailės muziejui, dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams nusavintą paveikslų kolekciją priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, buvo pateikta šios bylos dalyvių t.y. ieškovo advokato J. L. ir atsakovės A. V. K. 2009-10-29 sutartis dėl teisinės pagalbos (t. 1, b. l. 6), kuri faktiškai buvo sudaryta 2010-04-20 ir pagal kurią ieškovas įsipareigojo veikti kaip atsakovės patarėjas ir atstovas teisiniais klausimais ir atlikti sutartyje numatytas funkcijas, tame tarpe teikti teisines konsultacijas, rengti teisinių dokumentų projektus, atlikti dokumentų teisinį vertinimą, atstovauti atsakovę visose teisminėse instancijose nagrinėjant civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už nusavintą turtą (Sutarties 1 straipsnis), o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui atlyginimą už teikiamas teisines paslaugas, t. y. teismui patenkinus ieškinį, sumokėti ieškovui 7 procentus nuo priteistos sumos (Sutarties 2 straipsnio 1.2 punktai, 3 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti teismų procesiniai sprendimai, iš kurių matyti, kad 2010-05-04 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškinio reikalavimas dalyje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams nusavintą A. C. paveikslą „Trys Marijos prie Kristaus kapo“ išskirtas iš civilinės bylos Nr. 2-39-560/2010 į atskirą civilinę bylą Nr. 2-5618-560/10, kurios nagrinėjimas sustabdytas (civilinė byla Nr. 2-39-560/2010, t. 2, b. l. 77-78), Vilniaus apygardos teismas 2010-10-25 sprendimu iš dalies tenkino A. V. K. ieškinį Lietuvos valstybei dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams nusavintą paveikslų kolekciją ir priteisė atsakovei 635 775 Lt dydžio kompensaciją (t. 1, b. l. 7-12), šį teismo sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas 2011-07-01 nutartimi paliko nepakeistą, tik ištaisė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą klaidą, priteistiną kompensacijos sumą nurodant 604 500 Lt (t. 1, b.l. 13-17).
Nagrinėjamojoje byloje šalių ginčas kilo dėl 2009-10-29 teisinės sutarties kvalifikavimo, jos galiojimo (atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms) bei dėl atlyginimo už pagal sutartį suteiktas teisines paslaugas.
Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje ir 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį, o atlikdamas pavedimus pagal sutartį advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar jos išrašą. Šios teisės normos įtvirtina advokato atstovavimo kliento interesams du aspektus: vidinį, t. y. kliento ir atstovo (advokato) tarpusavio santykius, bei išorinį – advokato atstovavimą kliento interesams prieš trečiuosius asmenis. Atlikdamas procesinius veiksmus byloje atstovaujamo kliento vardu teisme advokatas yra atstovas pagal pavedimą, kurio teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 57 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra nurodyta, kad atstovo ir kliento sutarčiai dėl atstovo įsipareigojimo atlikti teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis taikytinos CK Šeštosios knygos XXXVI skyriaus pavedimo sutartį bei CK Antrosios knygos III dalies sutartinį atstovavimą reglamentuojančios normos. Esant ginčui dėl teisinės pagalbos sutarties CK XXXV skyriaus normos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimą, netaikytinos, nes į atlygintinų paslaugų reguliavimo sferą patenka paslaugų teikėjo teikiamos nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos, tuo tarpu šalių susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo reiškia pavedimo sutarties sudarymą CK 6.716 straipsnio 1 dalies ir 6.756 straipsnio 1 dalies prasme.
Atsakovė, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo šalių sudarytos sutarties kvalifikavimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ar tai būtų sudaryta vartojimo sutartis, ar pavedimo sutartis, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti šalių sudarytą sutartį niekine, kadangi sutarties nuostatos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą prieštarauja gerai moralei ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes atsakovei, kaip ieškovo klientei, buvo apribota teisė bet kada nutraukti sutartį, šis ribojimas buvo įtvirtintas sutarties 4 straipsnyje.
Šalių sudarytos sutarties dėl teisinės pagalbos 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad klientas turi teisę nutraukti šią sutartį bet kuriuo metu, jei yra visiškai atsiskaitęs su advokatu, informuodamas apie tai raštu advokatą prieš 14 dienų. Pagal CK 6.760 straipsnio 1 dalį įgaliotinis privalo vykdyti pavedimą taip, kad tai geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus ir vengti asmeninių ir įgaliotojo interesų konflikto. Įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą ir nutraukti pavedimo sutartį (CK 2.146 straipsnio 1 dalis, 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išskyrus atvejus, kai išduodamas neatšaukiamas įgaliojimas. Tuo tarpu sutarties nutraukimo siejimas su atsiskaitymo momentu, kolegijos vertinimu, prieštarauja nurodytoms įstatymo normoms, tai reiškia, kad advokatas negali teikti teisinių paslaugų, atstovauti prieš kliento valią, kitaip tariant negali riboti klientės apsisprendimo nutraukti teisnių paslaugų sutartį motyvuodamas tuo, jog klientas nėra atsiskaitęs už suteiktas paslaugas, nes atstovavimas prieš kliento valią pažeistų įgaliotojo (kliento) interesų prioriteto principą pavedimo sutartyje (CK 6.760 straipsnio 1 dalis). Tačiau tokios nuostatos nurodymas šalių sudarytoje sutartyje, nesudaro pagrindo pripažinti visa apimti teisinių paslaugų sutartį niekine ar negaliojančia. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė, apeliaciniame skunde nurodydama, kad ieškovo paslaugos buvo nekokybiškos, iš esmės pripažįsta, kad sudaryta teisinių paslaugų sutartis buvo vykdoma, ieškovas atsakovės vardu teismams rengė procesinius dokumentus, ją atstovavo teismuose. Kadangi kliento pareiga atsiskaityti su advokatu išlieka ir nutraukus teisinių paslaugų sutartį, sprendžiant ginčą tarp advokato ir kliento dėl atsiskaitymo už suteiktas teisines paslaugas dydžio, nagrinėjamos bylos atveju svarbus atsakovės valios nutraukti teisinių paslaugų sutartį išreiškimo momentas, kadangi advokatas, klientui išreikus valią nutraukti sutartį, negali atstovauti kliento, taip pat ir reikalauti už šį laikotarpį honoraro.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių sutartis dėl teisinių paslaugų nutrūko 2011-10-08, t. y. praėjus 14 dienų nuo atsakovės pranešimo apie sutarties nutraukimą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija neturi pagrindo sutikti. Advokato profesijai taikomi papildomi reiklesni elgesio standartai. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė valią, kad ieškovas jos neatstovautų pagal teisinių paslaugų sutartį, išreiškė 2011 m. gegužės 21 d. (b. l. 132, 1 t.). Šiame rašte atsakovė išreikusi nepasitenkinimą ieškovo darbo kokybe, ieškovui išreiškė prašymą jos, kaip klientės, neatstovauti būsimuose teismo posėdžiuose, taip pat nurodė, jog mano, kad bendradarbiavimas nutrūko ir ateityje nėra įmanomas. Kaip jau minėta, įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą ir nutraukti pavedimo sutartį. Lietuvos advokatūros įstatymas įpareigoja advokatą laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai (Advokatūros įstatymo 39 straipsnis), teisinių ir moralinių įsipareigojimų advokatą įpareigoja laikytis Lietuvos advokatų etikos kodeksas (Kodekso 1.2 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad advokatas, atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties specifiką, klientui išreiškus valią dėl teisinių paslaugų nutraukimo, kuri gali būti išreiškiama ne tik griežtai laikantis sutarties ar bendrųjų civilinės teisės normų nuostatų, bet ir klientui išreikus pageidavimą, jog advokatas nevykdytų jokių pavedimų tiek su trečiaisiais asmenimis, tiek ir nenorą bendradarbiauti tarpusavyje, privalėjo, kaip stipresnioji sutarties šalis, turtinti teisines žinias, besąlygiškai nutraukti teisinių paslaugų sutartį, informuoti apie sutarties nutraukimą trečiuosius asmenis, neatlikinėti jokių veiksmų atstovaujamosios vardu, nesiejant šios sutarties nutraukimo su apmokėjimu už suteiktas paslaugas. Kaip matyti iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo (prijungtos advokatų drausmės bylos medžiagos l. 76,79-80), atsakovei nurodžius, jog ieškovo, kaip advokato paslaugos jos netenkina, bei nepageidaujant, jog ieškovas jai kaip klientei teiktų paslaugas, ieškovas nenutraukė teisinių paslaugų sutarties bei neinformavo teismų apie klientės valią, šios sutarties nutraukimą siejo su atsiskaitymu už suteiktas paslaugas, kas akivaizdžiai prieštarauja absoliučiai atsakovės teisei nutraukti teisinių paslaugų sutartį. Tačiau besąlyginės atsakovės valios nutraukti teisinių paslaugų sutartį pažeidimas, kolegijos vertinimu, kaip jau minėta anksčiau, nesudaro pagrindo pripažinti visą teisinių paslaugų sutartį niekine ir spręsti, kad ieškovas - advokatas, suteikęs teisines paslaugas sutarties galiojimo metu, neturi teisės reikalauti iš kliento atlygio, tačiau atlygio reikalavimas už laikotarpį, nuo kurio klientas buvo išreiškęs valią dėl sutarties nutraukimo, akivaizdžiai yra nepagrįstas.
Advokato užmokesčio už teisines paslaugas klausimas yra reglamentuojamas Advokatūros įstatyme. Klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Advokatūros 44 straipsnis). Pagal nusistovėjusią advokatų honorarų praktiką advokato atlyginimas gali būti apskaičiuojamas trimis metodais: visų pirma, nuo bylos baigties nepriklausantis atlyginimas, skaičiuojamas pagal atliktus darbus arba sugaištą laiką; antra, atlyginimas, priklausantis nuo bylos baigties ir ieškinio sumos, skaičiuojamas tam tikru procentu nuo ginčo sumos ir mokamas tik sėkmingos bylos atveju; trečia, premijinis atlyginimas, kuris gali priklausyti nuo ginčijamos sumos ir sudėtingumo bei nuo advokato sugaišto laiko. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti, kad civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams. Advokatų atlyginimas, priklausantis nuo bylos baigties, vadinamas sėkmės mokesčiu, šiuo atveju advokatas tampa tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Nagrinėjamojoje byloje reikšmingas sutarties laisvės principo įgyvendinimas, kadangi šalys turi teisę laisvai susitarti dėl sutarties sąlygų. Byloje atsakovė neginčijo teisinių paslaugų sutarties, kuria grindžiamas ieškinys, teisėtumo, nustatyta, kad sutartis sudaryta laisva valia. Atsakovė apeliaciniame skunde patvirtino, kad pagal šalių sudarytos teisinių paslaugų sutarties sąlygas, ji realizavo savo teisę kreiptis į teismą pasisamdydama norimą advokatą, nemokėdama jam jokio atlygio už atliekamas teisines paslaugas ir atsiskaitymą su advokatu siejo tik sėkmingos bylos atveju, nekeldama jokių kokybės reikalavimų ieškovo paruoštiems dokumentams ar išsakytoms kalboms teisme. Kolegijos vertinimu, sudarius tokį susitarimą, kai atlyginimas mokamas tik sėkmingos bylos atveju, iš vienos pusės, sudaromos prielaidos klientui gauti norimą advokatą ir nemokėti jokio atlygio, tuo pačiu byloje dalyvaujantis advokatas, bylos pralaimėjimo atveju, rizikuoja savo atlyginimu.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad teismų procesiniai sprendimai, kuriuose atsakovės interesus atstovavo ieškovas, buvo palankūs šios bylos atsakovei, teismų sprendimuose nėra akcentuota, jog advokatas, kaip atsakovės atstovas veikė priešingais atsakovei interesais ar dėl ieškovo, kaip advokato veiksmų, buvo priteista mažesnė nei ieškiniu reikalaujama suma, todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais analizuojama ieškovo parengtų procesinių dokumentų kokybė, trūkumai, advokato kvalifikacija, nagrinėjamos bylos atveju nėra reikšmingi ir neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo.
Kolegija spręsdama, kad sutarties šalys, iš vienos pusės, advokatas, o, iš kitos pusės, klientas, turi teisę laisvai susitarti dėl sutarties sąlygų, sprendžia, kad advokato užmokestis už paslaugas turi būti protingas. Nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove teisinių paslaugų sutartį faktiškai sudarė 2010 m. balandžio 20 d., t.y. atsakovės interesus ieškovas pradėjo atstovauti jau prasidėjus teisminiam procesui. Atsakovei palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2010 m. spalio 25 d., tačiau iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, atsakovė 2011 m. gegužės 21 d. išreiškė valią nutraukti su ieškovu teisinių paslaugų sutartį. Atsižvelgiant į ieškovo, kaip atsakovės atstovo, įstojimo į bylos nagrinėjimą momentą, advokato darbo bei laiko sąnaudas - dalyvavimas dviejuose teismo posėdžiuose, iš kurių pirmame bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, suteikiant galimybę tikslinti ieškinio reikalavimus, ieškovo elgesį, kaip stipresniosios sutarties šalies, atsakovei išreiškus valią nutraukti, spręstina, kad prašomas priteisti atlygis už suteiktas teisines paslaugas yra neprotingai didelis, pažeidžia bendruosius protingumo standartus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista suma mažintina 50 procentų.
Vadovaudamasi aukščiau nurodytu, kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykiams reglamentuoti taikytinas materialiosios teisės normas, tačiau neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą mažinti prašomos priteisti sumos dydį, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, teismo sprendimas keistinas, skundžiamu teismo sprendimu priteista suma mažintina iki 18 357,45 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Tenkinus apeliacinį skundą ½ dalimi, teismo sprendimą pakeitus - sumažinus priteistą iš atsakovės sumą, iš naujo perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos. Priteistina ieškovui iš atsakovės 545,86 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, atsakovei iš ieškovo priteistina 556,13 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, atlikus priteistinų sumų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 10,27 Lt žyminio mokesčio, taip pat valstybei priteistina iš ieškovo 11,14 Lt ir iš atsakovės 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti, sumažinti iš atsakovės A. V. K.priteistą ieškovui J. L. 37 074,89 Lt sumą iki 18 357,45 Lt.
Priteisti atsakovei A. V. K. iš ieškovo J. L. 10,27 Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo J. L. 11,14 Lt ir iš atsakovės A. V. K. 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.