Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-26-672/2015 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams N. M. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu ir valstybinės žemės nuomos teisinių santykių nutraukimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1. Teismas padarė procesinės teisės pažeidimus, vertindamas byloje surinktus įrodymus. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo, teismas padarė faktinių aplinkybių neatitinkančią, materialinėms teisės normoms, reglamentuojančioms žemėtvarkos projektų rengimą, valstybinės žemės nuomą, prieštaraujančią išvadą, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina atsakovo NŽT įrodinėtą poziciją.

2. Teismas pažeidė Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 12 punktą.

3. Teismas skundžiamame sprendime vertindamas situaciją tik po atsakovo NŽT 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, iš esmės pažeidė pareigą įrodymus vertinti objektyviai ir visapusiškai.

4. Teismo sprendimo motyvai apie sutarčių laisvės principą, pasikeitimą dokumentais ir pan., nagrinėjamoje situacijoje yra nepagrįsti.

5. Ieškovas išdėstė argumentus dėl neteisėtų atsakovo NŽT veiksmų, o tai buvo pagrindas spręsti dėl jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. 2012 m. liepos 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriuje buvo gautas atsakovės N. M. prašymas dėl valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties pratęsimo 5 metams. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės sklypo nuomotojas sąžiningai vykdė sutartinius nuomos įsipareigojimus, vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) (Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos)“ 12 punktu, valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pratęsta 5 metams, tomis pačiomis sąlygomis. Nuomos sutarties pratęsimas buvo registruotas VĮ Registrų centre. Apie nuomos sutarties pratęsimą buvo žinoma tiek nuomotojui, tiek nuomininkui ir šiuo atveju jokių trečiųjų suinteresuotų asmenų šiuose nuomos santykiuose nebuvo.

2. Pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutarti, patvirtintą notaro, ieškovas A. R. prisiėmė visus įsipareigojimus ir sutiko su visomis sutarties sąlygomis. Nuo sutarties pasirašymo momento, kuris yra laikomas ir žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktu, ieškovas A. R. tapo žemės sklypo savininku, taip pat nuomotoju.

3. Negalima sutikti ir su Apelianto pateiktu argumentu, kad 2007 m. gruodžio 14 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) terminas negalėjo būti tęsiamas dėl to, kad skundžiamo įsakymo priėmimo metu nebebuvo nuomos sutarties objekto.

4. Atliekant pardavimo procedūrą pas notarą apeliantas žinojo apie tai, kad sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis ir visos su ja susijusios teisės ir pareigos pereisi naujajam žemės sklypo savininkui, ir sutiko pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį. Iki kreipimosi į pirmos instancijos teismą nesikreipė dėl nuomos santykių nutraukimo į atsakovę N. M., o taikos sutartimi tai įvykdė tik teismo metu, t. y. pripažino teisėtus nuomos santykius, juos nutraukė 2015 m. birželio 16 nutartimi.

5. Nėra pagrindo nustatyti neteisėtus Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus, todėl nėra pagrindo priteisti žalą, nesant visų būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

Dėl administracinio akto, kuriuo buvo pratęstas valstybinės žemės nuomos terminas, pripažinimo negaliojančiu

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu prašė pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus vedėjos 2012-08-13 įsakymą (duomenys neskelbtini) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pratęsimo ir 10 punkto pakeitimo N. M. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) rajone‘‘ nuo jo priėmimo momento. Ieškovo teigimu, priimant šį įsakymą buvo pažeistas Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003m. vasario 18d. nutarimu Nr. 236, 12 punktas. Šių taisyklių 12 punkte yra numatyta, kad nepasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, bet ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki šios sutarties termino pabaigos, nuomininkas, tvarkingai vykdantis pagal šią sutartį prisiimtus įsipareigojimus, gali prašyti vieną kartą pratęsti ją ne ilgesniam negu sutartyje nustatytam terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus nuomojamo žemės sklypo nenumatyta panaudoti kitoms reikmėms. Ieškovas laikosi pozicijos, kad įsakymo pratęsti valstybinės žemės nuomą N. M. priėmimo momentu jai nuomojamas žemės sklypas jau buvo numatytas panaudoti kitoms reikmėms, todėl įsakymas dėl nuomos sutarties termino pratęsimo buvo priimtas neteisėtai. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokie ieškovo argumentai yra teisiškai nepagrįsti.

Iš byloje esančio 2012-08-31 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo matyti, kad šiuo įsakymu buvo patvirtintas 292,8757 ha laisvos valstybinės žemės, miško, vandenų plotas ir pretendentų, pageidaujančių juos gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iš valstybės sąrašas. Šiuo įsakymu buvo numatyta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo pradžia – 2012m. rugsėjo 30d. Įsakymo priede – laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštyje- nurodyti žemės plotai, jų vietovė, kiti duomenys apie žemę.

Apeliantas nurodo, kad šiame žiniaraštyje yra nurodyti laisvos žemės fondui priskirti anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginamuose žemės sklypų planuose suprojektuoti žemės sklypai, tarp kurių yra ir 6,53 ha žemės sklypas Narčių kaime, kurį jis pretendavo pirkti. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad šis žemės sklypas buvo įtrauktas į žiniaraštį ir suformuotas kaip laisvos žemės fondo žemei priskirtas 6,53 ha ploto žemės sklypas. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog įsakymo dėl žemės sklypo nuomos, kurį ieškovas ginčija, priėmimo metu egzistavo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nuomojamas žemės sklypas buvo numatytas panaudoti kitoms reikmėms.

Visų pirma faktas, jog teritorijų planavimo dokumentuose buvo suformuotas 6,53 ha valstybinės žemės sklypas, priskirtinas laisvos žemės fondui, neįrodo, kad jis buvo suformuotas parduoti konkrečiam pretendentui. Žemės reformą vykdantys specialistai bei žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys asmenys 2012 metais privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo. Šios Metodikos 31 punktas numato, kad apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas yra teisinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Todėl 2012-08-31 įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas pretendentų įsigyti valstybinės žemės sklypus sąrašas, buvo pradėtas rengti teritorinio planavimo dokumentas, kuriame ir turėjo būti numatyta suprojektuotų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis (Metodikos 51p.).

Antra, ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis buvo išreiškęs norą pirkti konkretų žemės sklypą – būtent 6,53 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Iš ieškovo 2010-11-08 pateikto prašymo suprojektuoti norimą pirkti žemės sklypą matyti, kad jis prašyme išvardijo pageidaujamus pirkti žemės sklypus. Iš ranka ieškovo padarytų prierašų tarp pageidaujamų įsigyti žemės sklypų nėra nurodytas 6,53 ha sklypas (duomenys neskelbtini) kaime. Nors apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad jis buvo išreiškęs norą pirkti būtent šį sklypą ir šią aplinkybę patvirtina bylos įrodymai, tačiau nenurodo, kokiais įrodymais grindžia tokią savo poziciją.

Ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus vedėjos 2012-08-13 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pratęsta valstybinės žemės nuoma N. M., savo apeliacinį skundą grindė jo neatitikimu Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003m. vasario 18d. nutarimu Nr. 236, 12 punkto reikalavimams. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2012-08-13 atsakovui priimant įsakymą dėl žemės nuomos pratęsimo, minėto nutarimo 12 punktas pažeistas nebuvo, nes nėra duomenų, jog įsakymo priėmimo momentu teritorijų planavimo dokumentuose nuomojamas žemės sklypas buvo numatytas panaudoti kitoms reikmėms. Pažymėtina, kad atsakovas pagrįstai nurodo, kad tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus vedėjo 2012m. gruodžio 27d. įsakymu (duomenys neskelbtini) ,,Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai žemėtvarkos projektui prilygintame žemės sklypų plane, sąrašų patvirtinimo‘‘ priedo 3 punktu ieškovui buvo suprojektuoti žemės sklypai pirkimui.

Dėl žemės nuomos sutarties pratęsimo formos

Apeliantas 2007m. gruodžio 14d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą ginčijo ir tuo pagrindu, kad nebuvo laikytasi privalomos žemės nuomos sutarties rašytinės formos. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad tiek CK 6.547str. 1d., tiek Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003m. vasario 18d. nutarimu Nr. 236, 12 punktas numato rašytinę žemės nuomos sutarties formą. Tačiau apeliantas neteisingai aiškina CK 1.93 straipsnio teisės normą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Valstybinės žemės nuomos sutarties su N. M. pratęsimo faktą šiuo atveju įrodo rašytiniai įrodymai - 2012-08-13 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo jai buvo pratęsta valstybinės žemės nuoma. Šį faktą pripažįsta ir pats ieškovas, nes šioje byloje yra pareiškęs ieškinio reikalavimą nutraukti valstybinės žemės nuomos teisinius santykius tarp valstybės ir N. M. nuo 2012 m. gruodžio 14d. Pažymėtina, kad teisės normos, reguliuojančios tiek žemės nuomos, tiek valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, įsakmiai nenumato, kad paprastos rašytinės formos nesilaikymas, sudarant žemės nuomos sutartį, daro sandorį negaliojančiu. Todėl apelianto argumentai, kad jo ginčijamas sandoris negalioja dėl įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymo, yra teisiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi ieškovo reikalavimas dėl administracinio akto, kuriuo buvo pratęstas valstybinės žemės nuomos terminas, pripažinimo negaliojančiu yra atmestas. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93str.). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.