Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys –Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra vienintelė J. K., gim. (duomenys neskelbtini), dukra, ką patvirtina su pareiškimu pateikta Gyventojų registro pažyma. J. K. sutuoktinis yra miręs dar (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis po pareiškėjos mamos J. K. mirties (duomenys neskelbtini), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla po J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis (duomenys neskelbtini) testamentų registro išrašas. Palikėjai J. K. nuosavybės teise priklausė buto, adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis (Nekilnojamojo turto registro išrašas). Palikėja (duomenys neskelbtini) yra sudariusi testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo turtą paliko pareiškėjai I. K..

6. Mirus palikėjai, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

7. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

8. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

9. Reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, kad mirus motinai J. K., pareiškėja toliau rūpinosi visu likusiu nekilnojamuoju turtu - butu, darytina išvada, jog egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdinei pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą atsiradusį po mamos mirties. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės pareiškime, kad (duomenys neskelbtini) mirus mamai, pareiškėja I. K. ir toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklausė mirusiai motinai; šiame bute gyvena bei butu rūpinasi, moka mokesčius už butui suteiktas komunalines paslaugas (elektrą, vandenį, šildymą, administravimo paslaugas); naudojasi turto dalimi kaip sava iki šiol; leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po mamos mirties likusį palikimą, t. y. jai priklausiusią buto ½ dalį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ją, kaip įpėdinę, priėmusią turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą.

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusios mamos J. K. turtą pagal testamentą, kadangi ji yra laikoma įpėdine pagal testamentą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja I. K. po J. K. mirties priėmė mamos J. K. palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą mamos jai paliktą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip testamentinei įpėdinei po mamos J. K. mirties.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po mamos J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama atsiradusį palikimą valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jį Valstybės įmonei Registrų centras.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.