Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį areštu šešiasdešimt parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. M. skirta galutinė bausmė – areštas keturiasdešimt parų.

Į bausmės laiką įskaitytas S. M. išbūtas laikas laikinajame sulaikyme – dvi paros.

Bausmė paskirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo S. M. sulaikymo dienos.

S. M. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nurodyta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti nuteistąjį sulaikius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. M. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. balandžio 21 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) savo gyvenamajame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine D. Ž. metu, tyčia suimdamas rankomis už kaklo ir išstumdamas savo sugyventinę D. Ž. į koridorių, trenkdamas ranka D. Ž. vieną kartą į veidą, tuo savo šeimos nariui, nukentėjusiajai – sugyventinei D. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Skundu neginčijama S. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, veikos kvalifikacija, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl nuteistojo kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę bausmę – viešuosius darbus.

7. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pagrindo S. M. skirti kitos rūšies bausmę negu paskyrė pirmosios instancijos teismas.

8. Įvertinus byloje esančius duomenis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam S. M. parinkdamas bausmės rūšį, nustatydamas jos trukmę, ją sumažindamas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

9. Skirdamas bausmę S. M., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą prieš savo artimą šeimos narį, į tai, kad S. M. teistas penkis kartus, nurodė, jog teistumas išnykęs, iki aptariamo nusikaltimo padarymo administracine tvarka baustas devynis kartus, praeityje baustas septyniolika kartų, įvykdęs tik penkias baudas, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad S. M. būtų registruotas psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ar psichinių lygų. Taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui).

10. Apylinkės teismas nuteistajam už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą skyrė arešto bausmę ir jos trukmę nustatė ilgesnę nei numatytas šios bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkis. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog S. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta arba neteisinga.

10.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog S. M. teistumas yra išnykęs, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tokia išvada yra neteisinga, nes S. M. teistumas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas nėra išnykęs. Kaip matyti, S. M. teistas Panevėžio apygardos teismo 2003 m. liepos 17 d. nuosprendžiu iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, pagal BK 104 straipsnį (1961 m. redakcija) už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą - tyčinį nužudymą - laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams. Bausmę atliko 2011 m. birželio 11 d. Turinčiais teistumą laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – po bausmės atlikimo aštuonerius metus, jeigu jie yra nuteisti už labai sunkų nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas). To paties įstatymo 8 dalyje nurodyta, jog jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią (BK 97 straipsnio 8 dalis). Nustatyta, jog S. M. Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 5 MGL dydžio bauda, kurią įvykdė 2012 m. balandžio 6 d., o Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme areštu 40 parų, kurią atliko 2014 m. kovo 3 d. Taigi, akivaizdu, jog teistumo išnykimo eiga nutrūko ir S. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė, būdamas teistu.

10. 2. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, S. M. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją keisti, kadangi apeliantas tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą ir būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ir nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikaltimą įvykdė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau pripažįstama, jog apeliantui skirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu atitinka jo padaryto nusikaltimo pavojingumą.

11. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad būdamas areštinėje apeliantas negalės dirbti, šeima liks be pajamų, taip pat nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę bei keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kaip jau buvo minėta, bylos duomenys nurodo, jog apeliantas sistemingai baudžiamas administracinėmis nuobaudomis, teistas už tyčinius nusikaltimus taip pat ir už analogiško nusikaltimo (BK 140 straipsnio 2 dalis) padarymą. Paminėtos aplinkybės rodo, kad S. M. vedė netinkamą gyvenimo būdą, nuteistojo atžvilgiu taikomos poveikio priemonės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ignoravo jam taikomas poveikio priemones ir jo nusikalstami poelgiai nėra atsitiktiniai, jis yra linkęs pažeisti įstatymus.

11.1. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BK 49 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad tuo atveju jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. S. M. nurodo, kad nuo rugsėjo 11 d. yra įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl esant nuteistojo S. M. prašymui, įvertinęs bylos duomenis, paskirtą arešto bausmę teismas gali nustatyti atlikti poilsio dienomis.

12. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.