- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-340-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31742-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- G. I.
- Kategorijos
- 2.6.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui G. I. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - AAS “BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, R. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš atsakovo 144,81 Eur nuostolių regreso teise. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 3 d. Kaminkelio gatvėje, Vilniuje, dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi atsakovo vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, Seesam Insurance AS, veikiantis per Lietuvos filialą, veikdamas ieškovo vardu, nustatė žalos dydį ir atlygino nukentėjusiajam. Ieškovas kompensavo Seesam Insurance AS išmokėtą 144,81 Eur draudimo išmoką, todėl įgijo regreso teisę į atsakovą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad atsakovui priklausanti transporto priemonė VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta privalomuoju draudimu. Tai patvirtina draudimo sutarties liudijimas Nr. AJA 5932781, 2014 m. spalio 16 d. draudimo sutartis Nr. 12 5590210. Pagal atsakovui pateiktą 2014 m. spalio 17 d. mokėjimo sąskaitą Nr. BTA0582191 buvo sumokėta 280 Lt (81,09 Eur) draudimo įmoka, kurią priėmė ir savo parašu patvirtino draudimo brokerė R. P., dirbusi UAB „Vilnius Trade Center“. Po eismo įvykio susisiekus su R. P., ji išdavė dar vieną draudimo sutarties liudijimą, tačiau nieko plačiau nekomentavo. Gavus iš ieškovo ieškinį, atsakovas kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl galimų nusikalstamų R. P. veiksmų. UAB „Vilnius Trade Center“, kur dirbo R. P., iškelta bankroto byla. Vienas iš kreditorių yra „BTA Insurance Company“ fililas Lietuvoje. Atsakovo teigimu, tikėtina, jog draudimo brokerė sudarydavo sutartis su klientais, o pinigų ir duomenų apie sudarytas sutartis ir išduotus draudimo liudijimus nepranešdavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazei. Atsakovas, kaip vartotojas, negali būti atsakingas už draudiko, ar jo vardu veikiančio brokerio, veikimą arba neveikimą, perduodant vartotojo duomenis, informaciją apie sudarytas sutartis ir išduotus draudimo liudijimus duomenų bazei. Atsakovas šešerius metus bendradarbiavo su draudimo brokere R. P., jų santykiai buvo grįsti pasitikėjimu, todėl atsakovas nežinojo ir nesuvokė, jog jo turima draudimo sutartis yra negaliojanti. Prašė ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo AAS “BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis 2011 m. balandžio 29 d. buvo sudaręs tarpininkavimo sutartį Nr. PTS/2011-035 su UAB “Vilnius Trade Center”. Laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 15 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. R. P. buvo minėtos įmonės direktorė, vėliau dirbo šioje įmonėje. Draudikas 2014 m. liepos 8 d. pranešimu vienašališkai nutraukė tarpininkavimo sutartį su minėta įmone nuo 2014 m. liepos 18 d. Vėliau paaiškėjo, kad R. P., nebūdama nei draudiko darbuotoja, nei įgaliota atstovė, neteisėtai veikė bendrovės vardu ir sukčiaudama įvairiais būdais, naudodama trečiojo asmens patvirtintus šabloninius blankus, išduodavo tariamai galiojančius draudimo liudijimus tretiesiems asmenims. Dėl tokių veiksmų trečiasis asmuo yra kreipęsis į ikiteisminio tyrimo įstaigas. R. P. nuo tarpininkavimo sutarties nutraukimo negalėjo perduoti informacijos apie sudarytas draudimo sutartis, nes buvo užblokuotas prisijungimas prie AAS „Baltic Insurance Company“ duomenų bazės. Prašė pirmosios instancijos teismo išspręsti ginčą teismo nuožiūra.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų dokumentų originalų nustatė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bazės duomenimis atsakovui priklausanti transporto priemonė VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu, kuris įvyko dėl atsakovo kaltės, nebuvo apdrausta, kadangi draudimo sutartis Nr. 12 5590210 nutraukta nuo 2014-10-16. Seesam Insurance AS, veikiantis per filialą Lietuvoje, sureguliavęs ir atlyginęs žalą nukentėjusiajam, kreipėsi į ieškovą, kuris atlygino 2014-12-03 eismo įvykio metu padarytą žalą, 2014-12-22 sumokėdamas Seesam Insurance AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje, 144,81 Eur (500Lt). TPVCAPDĮ 23 str. 1d. suteikia teisę ieškovui reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal minėto įstatymo 17 str. 1d. 1p. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo ir BTA Insurance Company SE veikiančiam per filialą Lietuvoje buvo sudaryta transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurios galiojimas nuo 2014-10-17 iki 2015-10-16. Teismas įvertinęs trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company SE veikiančiam per filialą Lietuvoje atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, bei jas patvirtinančius įrodymus, jog R. P. nebūdama nei draudiko darbuotoja, nei draudiko įgaliota atstovė, kadangi tarpininkavimo sutartis tarp draudiko ir UAB „Vilnius Trade Center“, kur dirbo R. P., nutraukta nuo 2014-07-18, neteisėtai veikė draudiko vardu, išduodama tariamai galiojančius draudimo liudijimus , teismas sprendė, jog atsakovas imperatyvios pareigos nepažeidė ir tai sudarė pagrindą netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės, konstatavus, kad draudimo sutartis sudaryta per tarpininką, negaliojo, sudaryti per asmenį, neturėjusį įgaliojimų veikti draudiko vardu bei galimai piktnaudžiavus buvusiais įgaliojimais.
Byloje neįrodytas faktas, kad atsakovas turėjo pagrindo abejoti tuo, kad R. P., atsakovui išduodama draudimo liudijimą, naudodama trečiojo asmens patvirtintus blankus, neteisėtai veikė draudiko vardu.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisinio reglamentavimo esmę, kad šiuo draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus bei ieškovo reiškiamo reikalavimo pagrindą – transporto priemonės savininko pareigos sudaryti draudimo sutartį pažeidimą, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais konstatavo, kad byloje nepaneigtas faktas, jog atsakovas tinkamai vykdė įstatyme įtvirtintą pareigą – sudaryti privalomojo draudimo sutartį ir tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė už padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kitoks byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių vertinimas reikštų atsakomybės už galimai suklastoto draudimo poliso, draudimo sutarties liudijimo ir žaliosios kortelės naudojimo perkėlimą atsakovui.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo už apeliacinį skundą sumokėtą 20 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Apeliantas atsakovui pareiškė reikalavimą kaip asmeniui, atsakingam už žalos padarymą ir kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, jog nebuvo pagrindo nesivadovauti įstatymų nuostatomis ir remtis teisės principais. Neigiamų pasekmių perkėlimas subjektui, kuris nėra draudimo sutarties, dėl kurios sudarymo aplinkybių kilo ginčas, kai ieškovas niekaip negalėjo įtakoti jos sudarymo proceso, neatitinka teismo nurodytų principų.Atsakovo, draudimo brokerio ir draudimo bendrovės tarpusavio santykiai, jų abipusių teisių ir pareigų apimtis bei pobūdis nėra reikšmingi ieškovui, kaip žalą atlyginusiam kreditoriui ir neriboja ir nepanaikina Biuro reikalavimo teisės. Tik grąžinęs apeliantui jo išmokėtą sumą atsakovas galėtų spręsti patirtų nuostolių atlyginimo klausimą su draudimo brokeriu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS “BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, prašo apeliacinį skundą tenkinti. Dėl žemiau nurodytų motyvų:
Kiekviena tiek valdoma, tiek naudojama transporto priemonė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 str. 1d.). To paties įstatymo straipsnio 2d. numato pareigą transporto priemonės savininkui drausti įregistruotą transporto priemonę.Nors sprendime konstatuota, kad atsakovas įvykdė jam, kaip transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą sudaryti privalomą transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tačiau teismas netinkamai išaiškino dėl draudimo sutarties negaliojimo kylančias pasekmes. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį (LR TPVCAPDĮ 23 str. 1d.). Atsakovas savo kaltės ir atsakomybės dėl 2014-12-03 įvykio byloje neginčijo. Ieškovo reikalavimo iš atsakovo tenkinimui pakanka vien šios aplinkybės.Sprendime konstatuota, jog duomenų bazėje registruotas faktas, kad draudimo sutartis Nr. 12 5590210 yra nutraukta nuo 2014-10-16, t.y. net neįsigaliojus. CK 2.136 str. 3d. numato, kad sandorį, kuri kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo, privalo atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius, jeigu trečiasis asmuo apie tas aplinkybes nežinojo ir neturėjo žinoti.
Atsiliepimas
Atsakovas G. I. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. P. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis suteikia teisę ieškovui reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-219/2015).
Šioje byloje konstatuota, kad atsakovas yra eismo įvykio kaltininkas. Kaltininkas laikomas atsakingu už atsiradusią žalą. Byloje nustatyta, kad atsakovo, vairavusio Lietuvoje registruotą transporto priemonę VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavusią 2014-12-03 eismo įvykyje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta. Autoįvykio metu buvo apgadinta kita eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė BMV 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) byloje nėra ginčo dėl ieškovo kompensuotos 144,81Eur draudimo išmokos nukentėjusiojo draudikui.
Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovo sudaryta įprastinė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 5590210, su trečiuoju asmeniu AAS “BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiu per filialą Lietuvoje buvo nutraukta 2014-10-16d. 23:59 val. Apie vienašališką sutarties nutraukimą trečiasis asmuo turėjo pareigą pranešti atsakovui. Nutraukus šią sutartį draudėjas privalo grąžinti draudikui paskutinį galiojantį draudimo liudijimą. Nutraukus sutartį išskaičiuojamas 35% administravimo mokestis nuo grąžintinos sumos.
Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, susiję su draudėjo ir draudiko sudarytos paminėtos draudimo sutarties nutraukimo faktu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Įprastinės TPVCAPD sutarties nutraukimo faktas (2014-10-16) nepanaikina ieškovo reikalavimo teisės dėl atsakovo kaltės 2014-12-03 Kaminkelio g., Vilniuje įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMV 325, valst Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėtos sumos grąžinimo iš atsakingo už žalą asmens.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo teisės norma, kuri taikytina byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes ir netinkamai taikė įstatymą, todėl sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą- tenkinti ieškovo pareikštą reikalavimą atsakovui.
Patenkinus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos žyminio mokesčio išlaidos patirtos pirmosios, apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo G. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (įmonės kodas 125709291) 144,81 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (144,81 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,00 EUR žyminio mokesčio išlaidas.