Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, atstovo advokato Nerijaus Strazdo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 58-67, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 157 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams 9 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. birželio 8 d.

Nuteistajam V. Š. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. birželio 21 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. kovo 19 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės V. Š. atliko 2022 m. gegužės 4 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. kovo 10 d. – 4 metai 9 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 58-67 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam V. Š.“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. Š., rekomenduojant nuteistajam vykdyti Komisijos rekomendacijas – vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones ir dirbti nemokamus darbus.

Komisija, priimdama šį Nutarimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. V. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą. Kaltę pripažįsta. Nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu bei veikdamas bendrininkų grupėje. Teigiama, kad dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. V. Š. nusikalstama veikia tiesiogiai susijusi su siekiu praturtėti nelegaliais būdais. Šiuo metu V. Š. turi finansinių įsipareigojimų, kurie yra dengiami artimųjų pagalba. Nusikaltimai sunkėjantys. Teistas 8 kartus. Buvo paleistas lygtinai, tačiau nevykdė nustatytų įpareigojimų ir buvo sugrąžintas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės į pataisos namus, buvo ieškomas pagal Europos arešto orderį. Nuteistajam teismo ne kartą buvo skirtos švelnesnės bausmės: bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tačiau teismo taikytos priemonės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Pažymima, kad V. Š. neturi įgijęs profesinės kvalifikacijos, oficialios darbo patirties, struktūrizuotoje aplinkoje nuostata į darbinę veiklą taip pat neigiama. Nuteistasis pateikė formaliai patvirtintus dokumentus apie galimą įsidarbinimą laisvėje. Bausmės atlikimo metu tęsia mokslus 12 klasėje. Nurodoma, kad nuteistasis orientuotas į pirminių poreikių patenkinimą, turi neatsakingo elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istoriją, polinkį rizikuoti, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes ir tai siejasi su jo nusikalstamumu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vieną kartą skatintas (2021 m. birželio 9 d.) ir šešis kartus baustas drausmine tvarka, išskirtinai Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, perkeltas tęsti bausmės atlikimo į Vilniaus pataisos namus (nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d.), režimo reikalavimų nėra pažeidęs. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Daroma išvada, kad nuteistajam būdingi tokie doroviniai požymiai kaip vartotojiška orientacija, perdėtas materialinių vertybių sureikšminimas, negatyvus požiūris į visuomenės ir jos atskirų individų poreikius, silpna socialinė adaptacija. V. Š. anksti pakliuvo tiek į teisėsaugos akiratį, tiek į asmenų, pažeidinėjančių įstatymus, įtakos sferą. Tokiu būdu anksti sukaupė antisocialaus elgesio patirtį, formavosi požiūris ir aplinkos suvokimas, polinkis antisocialaus gyvenimo būdui bei įprotis gyvenimiškus konfliktus spręsti neteisėtomis priemonėmis. Pabrėžiama, jog remiantis įvertinimų rezultatais, V. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta (a. b., 1 d., b. l. 91–92).

Skundas grindžiamas tuo, jog nuteistasis sutinka ir prašo, kad patvirtinus lygtinį paleidimą jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Komisija, vertindama aplinkybes, visiškai neatsižvelgė, kad dar 2021 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius išdavė pažymą, jog nuteistajam V. Š. yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju tokiu būdu Komisija pažeidė nuteistojo teisę į nešališką sprendimų priėmimą. Į Nutarime išvardintus faktus, kad nuteistasis kaltę pripažįsta, pateikė patvirtintus dokumentus apie galimą įdarbinimą laisvėje, bausmės atlikimo metu tęsia mokslus, visiškai neatsižvelgta, nors jie vienareikšmiškai charakterizuojantys nuteistąjį, kaip asmenį, kuris linkęs keistis. Pabrėžiama, kad vien faktas, jog asmuo pripažįsta savo kaltę teismų praktikoje paprastai laikomas lengvinančia aplinkybe, o šiuo atveju nuteistasis dar ir siekia baigti 12-ka klasių, tikėdamasis lygtinio paleidimo laisvėje susirado darbo vietą. Advokato vertinimu, nagrinėjamu atveju Komisija tendencingai vertino nuteistąjį charakterizuodama tik iš blogosios pusės ir visiškai neatsižvelgdama į faktus, kurie leidžia daryti išvadas, jog nuteistasis gailisi savo poelgių, stengiasi pasikeisti ir laisvėje gebės socialiai bei tinkamai integruotis į visuomenę. Galiausiai, nurodoma, kad Komisija neteisingai Nutarime nurodo, jog nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu bei veikdamas bendrininkų grupe. Anot atstovo, nuteistasis nėra pripažintas recidyvistu. Recidyvistu asmenį pripažįsta teismas nuosprendžiu (BK 27 str.), tačiau nagrinėjamu atveju nuteistasis jokiame įsiteisėjusiajame nuosprendyje nėra pripažintas recidyvistu. Daroma išvada, kad Komisija ne tik neteisingai interpretavo faktus, tačiau nepagrįstai teigdama, jog nuteistasis yra recidyvistas, pažeidė jo garbę ir orumą. Pabrėžiama, kad Komisija, atmesdama teikimą dėl lygtinio paleidimo, tik deklaratyviai išdėstė Nutarimui priimti palankius faktus ir visiškai ignoravo Nuteistojo neigiamą požiūrį į padarytą nusikaltimą bei tvirtą nuostatą laisvėje savo elgesiu įrodyti, kad yra pasitaisęs ir bausmės paskirtis tiek nubausti, tiek perauklėti, tuo pasiekiant teisingumo principą, yra pasiekta. Teigiama, kad skunde nurodyti argumentai bei teikime surinkta charakterizuojanti medžiaga, nuteistojo V. Š. elgesys bausmės atlikimo metu leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu jau egzistuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 4 dalyje ir 1 dalies 2 punkte numatytos lygtinio paleidimo sąlygos ir V. Š. galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės (b. l. 9–10).

Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos Nutarimo nepateikė.

Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Taigi, minėtoje BVK nuostatoje įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).

Taigi, iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Taigi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos specifiškumas pasireiškia tuo, kad šiuo atveju prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo V. Š. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad V. Š. šiuo metu atlieka Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu už tyčinius nusikaltimus paskirtą 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu nuteistasis faktiškai yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (ją atliko 2022 m. gegužės 4 d.).

Vertinant nuteistojo V. Š. nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, jog 2022 m. kovo 4 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-60 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, jog Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo atliktas pirminis V. Š. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į V. Š. elgesio bei mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, Vilniaus pataisos namuose atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, 2022 m. kovo 3 d. taip pat buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Įvertinus dinaminius nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, nustatyti kriminogeniniai poreikiai, susiję su išsilavinimo ir įsidarbinimo, lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir motyvacijos nutraukti, mąstymo ir elgesio, nuostatų sritimis.

Taigi, nors nuteistasis šiuo atveju iš dalies ir atitinka BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas (atlikęs nustatytą bausmės dalį), ypač minėtos aplinkybės, susijusios su aukštu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog V. Š. padarė akivaizdžią bei įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Susipažinus su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuotina, jog nuteistasis V. Š. bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo ir sėkmingai baigė „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą“; bausmės atlikimo metu mokosi 12 klasėje, planuoja įgyti profesinę kvalifikaciją; nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. liepos 8 d. dalyvavo ir baigė individualią intervencinę priemonę „Smurto prevencija“; 2021 m. spalio 11 d. Integracijos į visuomenę programos metu su nuteistuoju kalbėtasi apie alkoholio vartojimo pasekmes, apie iškylančias problemas piktnaudžiaujantiems alkoholiu.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018 m. birželio 21 d. Į Vilniaus pataisos namus atvyko 2019 m. rugpjūčio 24 d. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d., atvykęs tęsti bausmės atlikimo į Vilniaus pataisos namus, nei karto nebaustas, vieną kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį (2021 m. birželio 9 d.). Jis nėra socialinėje atskirtyje, adaptacija įkalinimo įstaigoje be išskirtinių sunkumų, su kitais asmenimis bendrauja pagal poreikį ir interesus.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai V. Š. teikiamas pirmą kartą. Jis sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Pagal 2021 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pažymą adresu: (duomenys neskelbtini), nuteistajam V. Š. yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą bei V. Š. mama sutinka, kad po paleidimo iš įkalinimo įstaigos sūnus gyventų kartu su ja. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat daroma išvada, kad V. Š. nusikalstamumas nesusijęs su jo gyvenamosios vietos pastovumu, o nurodytu adresu V. Š. taikyti intensyvią priežiūrą sąlygos yra tinkamos.

Taip pat nustatyta, jog V. Š. teigimu, ji laisvėje baigė 9 klases, bausmės atlikimo metu tęsia mokslus 12 klasėje. Planuoja įgyti profesinę kvalifikaciją, kad turėtų galimybę dirbti laisvėje. Nuteistasis pateikė 2021 m. lapkričio 29 d. MB „A“ direktoriaus V. B. pažymą, kurioje nurodyta, kad V. Š. bus įdarbintas įmonėje, (duomenys neskelbtini), pagalbinio darbininko – sandėlininko pareigoms. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu jam solidariai buvo priteista 1 431,41 Eur įmonei „Coop Gjesdal SA Coop Extra Byyg“ turtinei žalai atlyginti bei iš kiekvieno nuteistojo po 83,35 Eur proceso išlaidų. V. Š. pateikė banko pavedimų išrašus, patvirtinančius, kad jo sesuo R. Š. antstoliui K. K. kiekvieną mėnesį jo vardu daro pinigines perlaidas (iš viso yra pervesta 560 Eur). Interviu metu nenustatyta, kad nuteistajam yra būdingos finansinės problemos, susijusios su kompulsyviu elgesiu (pvz., lošimu, įsiskolinimais ir pan.). Pagal 2022 m. kovo 4 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymą, V. Š. neturi vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog V. Š. socialinius ryšius palaiko su mama V. Š., seserimis R. Š., A. Š., broliais D. Š. ir T. Š. skambindamas telefonu, yra lankomas pasimatymų metu. Nuteistojo santykiai su artimaisiais palaikantys, kupini rūpesčio. V. Š. gali papasakoti apie artimųjų gyvenimą, pomėgius ir pan. Teigiama, kad V. Š. šiuo metu sulaukia palaikymo bei pagalbos iš savo artimųjų – tai gali būti vertinama kaip svarbus, nuteistojo tolesnę integraciją į visuomenę palengvinantis veiksnys.

Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo V. Š. elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o dalyvavimas įvairiose programose, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.

Pabrėžtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. V. Š. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka jau penktą kartą, anksčiau teistas net 7 kartus. Išanalizavus V. Š. kriminalinę istoriją, pastebima, kad jo elgesys, palaikantis nusikalstamą gyvenimo būdą, polinkis rizikingam elgesiui pasireiškė nuo 15 metų, kuomet pirmą kartą susidūrė su teisėsauga ir buvo nuteistas. Anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas, padarytas kartu su kitais asmenimis. Šiuo atveju nuteistas pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (vaiko pirkimas arba pardavimas), BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė) 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nors nuteistojo atstovas skunde teigia, kad V. Š. nepagrįstai skundžiamame Nutarime apibūdinamas kaip recidyvistas, kad jokiais įsiteisėjusiais nuosprendžiais jis tokiu nepripažintas, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendyje pripažinta, kad nuteistasis su kitu asmeniu veikė bendrininkų grupėje, labai sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimą įvykdė veikdami tiesiogine tyčia ir turėdami savanaudiškų paskatų, teismas atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad veikas padarė būdami recidyvistai bei veikdami bendrininkų grupe, taip pat nurodoma, kad kaltinamasis V. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino, apeliaciniu skundu taip pat neigė savo kaltę dėl vaiko pardavimo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nors asmuo šiuo metu prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, tačiau menkina savo atsakomybę, perkeldamas ją išoriniams veiksniams. Pažymėtina, kad ankstesnių teistumų metu nuteistasis nesilaikė jam skirtų įpareigojimų: teismo ne kartą buvo skirtos švelnesnės bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tačiau teismo taikytos priemonės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas, taip pat buvo ieškomas pagal Europos arešto orderį. Taigi pabrėžiama, kad dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Nusikaltimai sunkėjantys. Nors išvardytos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog aplinkos įtaka, kontaktai su asmenimis, turinčiais kriminalines nuostatas, jau anksčiau buvo V. Š. socializacijos problema, turinti sąsajų su jo kriminaliniu gyvenimo stiliumi, perimant ne tik atitinkamus elgesio būdus, bet ir atitinkamas nuostatas, kurios yra esminės, darant nusikalstamas veikas. Apibendrinant teigiama, kad V. Š. atsiduria situacijose, kurios padidina pakartotinę riziką nusikalsti, o gyvenimo stiliaus ypatumai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis yra tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Tai pasakytina ir apie jo socialinius ryšius. Nors jo ryšiai su artimaisiais ir glaudūs, palaikantys, tačiau turima informacijos, kad pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. baudžiamąjį įsakymą V. Š. būdamas kontrabandos gabenimui suburtos organizuotos grupės nariu, kurios vienas iš narių buvo brolis D. Š., gabeno cigarečių kontrabandą, interviu metu to, kad nusikalstamoje veikoje dalyvavo su broliu, neneigė ir pats, todėl atsižvelgiant į tai, iš dalies ryšių palaikymo ypatumai gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška.

Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu Vilniaus pataisos namuose V. Š. tik skatintas, tačiau Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pasireiškęs nuteistojo nepakankamai disciplinuotas elgesys – 6 kartus baustas drausmine tvarka (už tai, kad lankėsi kito būrio patalpose, neturėdamas tam leidimo, už tai, kad nevykdė nurodymo sutvarkyti bendro naudojimo patalpas pagal direktoriaus nustatytą grafiką (4 kartus), bei už tai, kad sąmoningai, bendru susitarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kameroje esančias duris ir kitą inventorių). 2021 m. liepos 26 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo nagrinėtas teikimas dėl V. Š. nubaudimo, nes buvo suplėšytas jo antklodės užvalkalas, tačiau buvo priimtas sprendimas jam nuobaudos neskirti.

Svarbu pažymėti ir tai, kad kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio, iki šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo V. Š. legaliai per visą savo gyvenimą nebuvo dirbęs, tik trumpą laiko tarpą buvo registruotas darbo biržoje. Dėl to padaryta išvada, kad V. Š. nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o lėšos, gautos iš nusikaltimų darymo, buvo vienas iš pagrindinių jo pragyvenimo šaltinių. Interviu metu V. Š. taip pat teigia, kad oficialios darbinės patirties neturi. Yra dirbęs neoficialiai Norvegijoje statybose su vidaus apdaila, tikslaus laiko tarpo negali nurodyti, teigia, kad nuo 2010 m. iki 2013 m. bei nuo 2014 m. iki 2016 m. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, bet negali nurodyti laikotarpio, nes jo neatsimena. 2007 m. vasario 10 d. pakliuvo į rimtą avariją, turi problemų su stuburu – būtent dėl sveikatos problemų nesiruošia savęs eikvoti mažai apmokamam darbui. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad ir dabartinės bausmės atlikimo metu jis nedirba, interviu metu nurodo, kad nėra dirbęs ir ankstesnių laisvės atėmimo bausmių atlikimo metu. Teigia, kad neatsisakytų dirbti pataisos įstaigoje tik tokiu atveju, jeigu būtų sudarytos geresnės darbo sąlygos, pvz.: didesnis darbo užmokestis. Paties V. Š. teigimu, laisvėje gyveno iš savo neoficialiai uždirbamo atlyginimo (dirbdamas Norvegijoje) bei iš nusikalstamų veikų gaunamų išteklių. Be to, nors šiuo metu V. Š. turi finansinių įsipareigojimų, tačiau jie yra dengiami tik artimųjų pagalba, pats savanoriškai iš įkalinimo įstaigoje gaunamų pinigų turimų skolų nemoka. Taigi galima daryti išvadą, kad V. Š. neturi įgijęs profesinės kvalifikacijos, oficialios darbo patirties, struktūrizuotoje aplinkoje nuostata į darbinę veiklą taip pat neigiama, jo nusikalstama veikia tiesiogiai susijusi su siekiu praturtėti nelegaliais būdais, o pastangos užsidirbti ir pragyventi iš legalių pajamų šaltinių net ir bausmės atlikimo metu menkos.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad interviu metu V. Š. nurodo bandęs narkotinių medžiagų (kokaino). Anksčiau teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (Tauragės r. apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. baudžiamasis įsakymas). Problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, nuteistasis neigia, tačiau yra duomenų, kad V. Š. 2009 m. liepos 2 d. teistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nors bausmės atlikimo metu V. Š. už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą nebaustas, dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėje, nukreiptoje į alkoholio vartojimo prevenciją, tačiau psichiką veikiančių medžiagų vartojimas anksčiau siejosi su V. Š. nusikalstamomis veikomis.

Vertinant V. Š. emocinę gerovę nustatyta, kad 2018 m. liepos 4 d. pirminio pokalbio su Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos psichologu išraše minima, jog nuteistasis bendrauja ne itin noriai, kaltės jausmas negilus, neprisiima atsakomybės, ją perkeldamas aplinkybėms, draugams, jaunam amžiui. Stebimos nusikalstamą elgesį pateisinančios nuostatos, nusikalstamas veikas linkęs pateisinti. Psichologinio pobūdžio problemų teigia neturintis, suicidines mintis ir/ar ketinimus neigia. Praeityje yra save žalojęs manipuliatyviais tikslais. Vertinimo metu pastebėta, kad nuteistasis nepateikia savęs išskirtinai tik iš teigiamos pusės, dalinai suvokia savo neigiamas savybes, susijusias su nusikalstamu elgesiu, tačiau dėl pastarojo nusikaltimo menkina savo atsakomybę, perkeldamas ją išoriniams veiksniams. O pasikartojantis nusikalstamumas rodo nuteistojo polinkį pervertinti savo galimybes, įsitraukiant į rizikingas neteisėtas veikas, nenumatant savo elgesio pasekmių. Daroma išvada, kad nors nuteistojo emocinė būklė nesietina su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu, tačiau jam būdingi tam tikri savivaizdžio adekvatumo sunkumai.

Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, Socialinio tyrimo išvadoje atkreipiamas dėmesys, kad analizuojant V. Š. kriminalinę istoriją pastebima, jog teisės pažeidimai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų, siekiant praturtėti nelegaliais būdais. Įsitraukęs į nusikalstamą veiką, net ir sąmoningai veikdamas, jis neįvertino rizikos ir neigiamų pasekmių tikimybės. Teigiama, kad su socialinėmis problemomis susiję mąstymo aspektai, polinkis elgtis rizikingai, siekis asmeninės sėkmės, neįvertinant pasekmių, turėjo neigiamos įtakos nuteistojo gyvenimo kokybei bei siejosi su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis nesugebėjo tinkamai identifikuoti ryšio tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasties. Tai rodo jo neatsakingumą, polinkį įsivelti į pavojingas veikas, nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių bei peržengti ribas. Už smurtinius nusikaltimus V. Š. teistas sąlyginai seniai (2001 ir 2002 m.), vėliau jo padaryti teisės pažeidimai susiję su siekiu gauti finansinės naudos. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nepilnamečio verbavimą daryti nusikalstamas veikas, tačiau pats nuteistasis kategoriškai neigia tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, teigia, kad nepilnametis buvo jo kaimynas ir žinojo kokiu tikslu vyksta į užsienio valstybę. Pasikartojančios nusikalstamos veikos rodo nuteistojo negebėjimą adekvačiai vertinti savo galimybių, suvokti savo poreikių bei tenkinti jų priimtinais visuomenėje būdais, sąmoningai įžvelgti probleminio elgesio priežastis, jas analizuoti, numatyti savo sprendimų pasekmių. Vertinimo metu nuteistasis užpildė savęs vertinimo anketą, kuri pateikia palyginamąjį paties teisės pažeidėjo požiūrį į savo poreikius bei rodo tam tikrus V. Š. sunkumus atpažinti savo problemas. Galima teigti, kad nuteistasis nelinkęs apsvarstyti, planuoti ar atsižvelgti į savo elgesio pasekmes. Būdingi kitų asmenų pozicijų suvokimo, kūrybinio ir abstraktaus mąstymo sunkumai. Tai lėmė problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžių stoką ir siejosi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Apibendrinama, kad nuteistasis orientuotas į pirminių poreikių patenkinimą, turi neatsakingo elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istoriją, polinkį rizikuoti, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes ir tai siejasi su jo nusikalstamumu.

Analizuojant V. Š. vertybines nuostatas bei įsitikinimus, daroma išvada, kad nuteistajam būdingi tokie doroviniai požymiai kaip vartotojiška orientacija, perdėtas materialinių vertybių sureikšminimas, negatyvus požiūris į visuomenės ir jos atskirų individų poreikius, silpna socialinė adaptacija. V. Š. anksti pakliuvo tiek į teisėsaugos akiratį, tiek į asmenų, pažeidinėjančių įstatymus, įtakos sferą – tokiu būdu anksti sukaupė antisocialaus elgesio patirtį, formavosi požiūris ir aplinkos suvokimas, polinkis antisocialaus gyvenimo būdui bei įprotis gyvenimiškus konfliktus spręsti neteisėtomis priemonėmis.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo dinaminiams kriminogeniniams nusikalstamo elgesio rizikos veiksniams priskirti išsilavinimo stoka, darbinės patirties stoka, neigiamos nuostatos į darbą, finansinio stabilumo trūkumas, lėšų įgijimo ir paskirstymo kompetencijos stoka, nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžių, empatijos, kritinio mąstymo stoka, kriminalinės nuostatos, neigiamos nuostatos apribojimų ir priežiūros atžvilgiu, negatyvus požiūris į visuomenės ir jos atskirų individų poreikius, ką nuteistasis iš esmės pats gali ir turi koreguoti. Todėl nuteistajam rekomenduojamos tęstinės socialinės reabilitacijos prevencinės bei intervencinės priemonės, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ypač tai, kad V. Š. nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta, bei į padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, kuris nebuvo nepriekaištingas, neigiamas nuostatas į darbą pataisos įstaigoje, tai, kad pats neprisiima finansinės atsakomybės atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, be to, anksčiau nepateisino teismo pasitikėjimo ir nesilaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, taip pat kitas išvardytas aplinkybes, susijusias su ryšiais, gyvenimo stiliumi, nuostatomis, mąstymu, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, jo elgesio pokyčiai negali būti vertinami kaip reikšmingi, ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip aukšta, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, net ir su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. Š. atstovo advokato Nerijaus Strazdo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 58-67 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam V. Š.“ atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.