Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo R. M. atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, atsakovui D. M. ir atsakovo atstovui advokatui Jonui Pliekaičiui,

nedalyvaujant ieškovui R. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, K. A. B. ir I. L. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. M. patikslintą ieškinį atsakovui D. M. dėl avanso ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. A. B. ir I. L. E..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdžio metu atsakovas ir atsakovo atstovas prašė ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti tik dalyje dėl avanso priteisimo iš esmės patikslintame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais bei perskirstant bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas pas jį atvažiavo sudaryti sutarties. Atsakovas pripažino, kad rašė jis, jam diktavo, įskaitant ir žemės sklypų kadastrinius numerius. Pažymėjo, jog 10000,00 Lt gavo, minimų žemės sklypų (nuosavybe) neturėjo. Teigė, jog pusseserės (tretieji asmenys) žinojo apie ketinimą parduoti žemės sklypus, nes vyko derybos dėl kainos. Įvykus žemės sklypų pardavimo sandoriui tie 10000,00 Lt (avansas) iš mamos pusės būtų išminusuoti, nes dalis žemės buvo mamos, avansas buvo atiduotas jai. Atsakovas ne viską jau pamena, tikisi (paveldėtą) žemę parduoti ir avansą (ieškovui) grąžinti.

8. Ieškovas R. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. A. B. ir I. L. E. teismo posėdyje nedalyvavo. I. L. E. teismą informavo, kad ji (su sese – K. A. B.), kaip žemės bendrasavininkės nebuvo informuotos apie jokius sandorius, susijusius su žeme. Jų nebuvo prašoma sutikimo (vykdyti bet kokius sandorius) ir jo nebuvo suteikusios. Apie teismo posėdžio datą ir vietą bylos šalims buvo pranešta tinkamai, todėl nesant prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, byla išnagrinėta teismo posėdyje ieškovui ir tretiesiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis, 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Bylos duomenimis ir dalyvaujančių byloje asmenų parodymais nustatyta, kad 2014 m. liepos mėnesį R. M. ir D. M. susitarė, kad R. M. nupirks iš D. M. žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą miškų ūkio paskirties, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad už visus sklypus ieškovas sumokės 70000,00 Lt. R. M. D. M. sumokėjo 10000,00 Lt (2896,20 Eur) avansą už parduodamus žemės sklypus grynais pinigais. D. M. įsipareigojimą parduoti nurodytus žemės sklypus ir faktą, kad gavo avansą patvirtino raštu ir įsipareigojo avansą grąžinti dvigubai, jei neįvyktų sandoris. 2024 m. kovo 14 d. D. M. R. M. išsiuntė raginimą grąžinti avansą.

10. V. A. M. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu 2020 rugsėjo 16 d. priėmė sūnus D. M.. Pateikti ir teismo išreikalauti duomenys iš valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko apie minimus žemės sklypus (jų nuosavybę).

Dėl ginčo esmės.

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl 2896,20 Eur sumos dvigubo avanso priteisimo iš atsakovo ieškovui. Nėra ginčo, jog atsakovas iš ieškovo 10000,00 Lt (2896,20 Eur) gavo, tačiau minimų žemės sklypų (nuosavybe) neturėjo. Ieškovo vertinimu tikroji sutarties šalių valia buvo dėl netesybų – avanso dvigubo grąžinimo. Tuo tarpu atsakovo vertinimu, sudarant sutartį šalių valia buvo dėl netesybų – ne rankpinigių, o dvigubo avanso pagal įstatymą priteisti iš atsakovo negalima.

12. Vertindamas šalių ginčą teismas turėtų vertinti ir pasisakyti dėl delspinigių ir(ar) avanso, jų vertinimo ir taikymo. Tačiau teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą tinkamai kvalifikuoti šalių ginčo santykius ir pritaikyti tinkamas teisės normas. Kadangi byloje ginčo šalys yra sutuoktiniai, jų santuoka sprendimo priėmimo metu nėra nutraukta, teismas priimdamas sprendimą vadovaujasi šeimos bylų nagrinėjimo specifika ir taiko atitinkamas teisės normas.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita.

14. Teismo vertinimu, esant ieškovo reikalavimui iš esmės priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuodamas ginčo teisinį santykį turi: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 25 punktas). Teismas pagal šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus turi kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti, kokiu pagrindu gautas turtas ir ar kyla prievolė jį grąžinti. Pažymėtina, jog CK 6.237 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma tik tuomet, kai turto įgijimo negalima pateisinti konkrečius aktu ar sandoriu.

15. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktas; ir kt.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio į (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 28 punktas).

16. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti.

17. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pažymėjo, jog 10000,00 Lt (2896,20 Eur) gavo, minimų žemės sklypų (nuosavybe) neturėjo. Kad minimų žemės sklypų atsakovas nuosavybės teise neturėjo patvirtina ir duomenys iš valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko. Atsakovas nepateikė ir palikėjos V. A. M. įgaliojimo, kad būtų buvęs įgaliotas parduoti minimus žemės sklypus. Tretieji asmenys, K. A. B. ir I. L. E., kuriems nuosavybės dalimi priklauso žemės sklypai, kaip žemės bendrasavininkės atsakovo nebuvo informuotos apie jokius sandorius, susijusius su žeme.

18. Vertinant aukščiau išdėstytą, teismo vertinimu yra įrodytas atsakovo piniginių lėšų gavimo iš ieškovo faktas, kaip ir faktas, jog piniginių lėšų gavimo metu atsakovui žemės sklypai, kuriuos jis ketino parduoti, nuosavybės teise nepriklausė (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovui nepateikus įrodymų dėl teisinio pagrindo gauti pinigus už parduodamus žemės sklypus yra teisinis pagrindas ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo 2896,20 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

19. Teismui teisiškai kvalifikavus ginčo teisinį santykį ir jį įvertinus bei motyvavus sprendimą, nėra įstatymo pagrindo iš atsakovo ieškovui priteisti 2896,20 Eur dvigubo avanso. Tuo ieškovo patikslintas ieškinys dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

20. Kiti ieškovo ir atsakovo, jų atstovų argumentai dėl ginčo (dėl delspinigių ir(ar) avanso) nėra teisiškai reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas dar kartą akcentuoja, jog atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

21. Ieškovas yra sumokėjęs 131,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 500,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Viso ieškovas patyrė 631,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Atsakovė patyrė 73,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo).

23. Patikslintą ieškinį patenkinus 50 proc. (vienas reikalavimas tenkintas visiškai, kitas – atmestas), iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 315,50 Eur. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai atmestiems patikslinto ieškinio reikalavimams sudaro 36,50 Eur. Atlikus vienarūšių bylinėjimosi išlaidų sudengimą, 279,00 Eur skirtumą teismas nusprendžia priteisti iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

24. Teismas patyrė 39,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškovo patikslintą ieškinį atmetus 50 proc., iš ieškovo ir atsakovo priteistina po 19,83 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnio 1,6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2896,20 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus dvidešimt euro centų) be pagrindo įgytų piniginių lėšų ir 279,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 00 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,83 Eur (devyniolikos eurų aštuoniasdešimt trijų euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5662), valstybei.

Priteisti iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,83 Eur (devyniolikos eurų aštuoniasdešimt trijų euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5662), valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.