- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- eI3-7412-386/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00071-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija, Palangos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
2021 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovo A. Š. patikslintą ieškinį perduota Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.
A. Š. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus su patikslintu ieškiniu prašydamas:
Šalies argumentai
1) panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. sausio 21 d. sprendimą (19.1)-D3-208 (padaryta rašymo apsirikimo klaida, iš rašto Nr. (19.1)-D3-208 matyti, kad jis priimtas 2021 m. sausio 20 d.)“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovę per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti adresus valstybinės žemės sklypams, suplanuotiems Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, kurių projektiniai numeriai 26, 29 ir 46;
2) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, suplanuotų valstybinės žemės sklypų, kurių projektiniai numeriai 26, 29 ir 46, kadastro duomenis pagal UAB „Georamas“ parengtas šių žemės sklypų kadastro duomenų bylas, juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Lietuvos Respublikos daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre bei išnuomoti ne aukciono tvarka ieškovui A. Š.;
3) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Aplinkos ministerija) ir atsakovę Valstybinę miškų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Miškų tarnyba) per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre visus duomenis, nurodančius, kad valstybinės žemės sklypai, suplanuoti Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, kurių projektiniai numeriai 26, 29 ir 46, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, bei patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 patvirtintą 19 priedą, t. y. Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, bei pakoreguoti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą (toliau – ir Miškų tvarkymo schema), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889, taip, kad šie žemės sklypai nebepatektų į valstybinės reikšmės miškų plotus;
4) iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti ieškovui jo turėtas 1440 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidas.
2021 m. liepos 1 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutartimi patikslinta A. Š. procesinė padėtis ir nutarta jį laikyti pareiškėju, o patikslintą ieškinį nutarta laikyti patikslintu skundu ir jį priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintame skunde nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatai - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) mieste (toliau – ir Pastatai). Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), pateko į valstybinės žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pateko į valstybinės žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiems valstybinės žemės sklypams adresas nebuvo suteiktas, nes tai padaryti atsisakė atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, ir tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko, vykstant teisminiams ginčams šioje byloje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius priėmė 2021 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 16VĮ-99-(14.16.2 E.), kurio pagrindu šie abu valstybiniai žemės sklypai buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Prie pastatų, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas nebuvo suformuotas. Nors šio žemės sklypo kadastro duomenų byla yra parengta, tačiau žemės sklypo kadastro duomenų netvirtina atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir todėl iki šiol šis žemės sklypas nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Pareiškėjas dėl šių trijų valstybinės žemės sklypų, suplanuotų Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, kurių projektiniai numeriai 26, 29 ir 46 (toliau – ir Ginčo sklypai) suformavimo (kadastro duomenų nustatymo) kreipėsi į bendrovę UAB „Georamas“, kad ši pagal tos teritorijos galiojantį detalųjį planą parengtų šių žemės sklypų kadastro duomenų bylas su planais. NŽT nustatė, kad Ginčo sklypai yra suprojektuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniuose, jų projektiniai numeriai kurie yra galiojantys, todėl NŽT Palangos skyriaus 2019-12-02 rašte ir tikrinimo aktuose nurodyti teiginiai, kad Šventosios gyvenvietės detalusis planas yra sustabdytas, nėra teisingi. Kad Šventosios gyvenvietės detalusis planas yra galiojantis, iš esmės patvirtina NŽT 2020 m. sausio 30 d. sprendime nurodytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 29 d. raštas „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano” Nr. 2d-1291. Pareiškėjas daro išvadą, kad NŽT Palangos skyrius privalėjo įvertinti šių sklypų ribų atitiktį šio detaliojo plano sprendiniams, tačiau patikrinimo aktuose to nepadarė, todėl ginčijami NŽT Palangos skyriaus patikrinimo aktai ir 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, nes juose nurodyti neteisingi faktai apie šio detaliojo plano sustabdymą bei teisės aktų nuostatos, kurių pagrindu atsisakyta tikrinti Ginčo sklypų kadastro duomenų bylas.
Nurodo, kad adresus Ginčo sklypams privalėjo suteikti atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, tačiau ji 2021 m. sausio 21 d. raštu (19.1)-D3-208 atsisakė tai padaryti.
Šis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjektų (atsakovų) veiksmų, dėl kurių pareiškėjas negali pabaigti suformuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių Pastatų Ginčo sklypus ir juos išsinuomoti, nes Administracija atsisako suteikti Ginčo sklypams adresus, o NŽT atsisako juos išnuomoti, nes tam trukdo Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų tarnybos padarytos klaidos. Pareiškėjas teigia, kad teritorijoje, kurioje yra Ginčo sklypai, nėra parengto vietovės lygmens Palangos miesto savivaldybės dalies bendrojo plano, o galioja vienintelis vietovės lygmens kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas – tai Šventosios gyvenvietės detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38. Mano, kad ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose yra privalu numatyti želdinius (želdynus), todėl tokiuose žemės sklypuose, kaip Ginčo sklypai, būtina įveisti priklausomuosius želdinius (medžius), jei jų nėra, o jei yra – juos būtina pažymėti žemės sklypų kadastro duomenų bylose ir nurodyti, kad šie medžiai, kaip želdynai, yra žemės naudmenys.
Pabrėžia, kad vienu metu žemės sklypuose negali būti fiksuojami želdiniai ir miškai (miško žemė). Norint fiksuoti mišką (miško žemę) kaip žemės sklypo kadastro duomenį, būtina, kad žemės sklypas būtų miškų ūkio paskirties, o tada pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, tokie žemės sklypai gali turėti kelis naudojimo būdus. Tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 4 straipsnio 5 dalies nuostata aiškiai apibrėžia žemės naudotojo teisę vadovautis Detaliuoju planu ir kartu suponuoja viešojo administravimo institucijos pareigą nepažeisti šios teisės priimant administracinius aktus, konstatavo ir bendros kompetencijos teismai, nagrinėję analogiškas bylas. Pareiškėjas įsitikinęs, kad šį ginčą būtų galima išspręsti vadovaujantis Detaliuoju planu, nekreipiant dėmesio į Specialiuosius planus, tuo labiau, kad Ginčo sklypai yra formuojami ir teritorija bus naudojama ne miškų ūkio veiklai. Daro išvadą, kad Specialieji planai, jų taikymas tiesiogiai Ginčo sklypams įtakos neturi, nes privalu vadovautis galiojančiu Detaliuoju planu, tačiau keičiant ar koreguojant Detaliojo plano sprendinius, bus privalu vadovautis Specialiaisiais planais ir nauju Detaliuoju planu nustatyti tokius sprendinius, kurie suplanuoti Specialiaisiais planais, t. y. Ginčo sklypai turės būti naudojami kaip miškai, o Pastatai griaunami, nes jie neskirti miškų ūkio veiklai. Atkreipia dėmesį, kad Specialiųjų planų klaidingi sprendiniai nepagrįstai pažeidžia pareiškėjo teises į Pastatus, o tai reiškia, kad šie sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniui.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, atsakovės turėtų ištaisyti padarytas klaidas, pirmiausia pakeičiant Miškų valstybės kadastro duomenis ir tai turėtų padaryti Valstybinė miškų tarnyba.
Pareiškėjas pažymi, kad Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 21 d. raštas Nr. (66)-D8-506 ir Aplinkos ministerijos pozicija šioje byloje reiškia, kad ji atsisako vykdyti teismų sprendimus, kad ji nesiruošia reaguoti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nuostatas, jog ji privalo ištaisyti jos pačios padarytas klaidas ir visaip išsisukinėja, aiškindama, kad kažkas jai nepateikė Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) numatytų dokumentų. Mano, jog tai, kad želdynai pavirto mišku, tai tik valdžios institucijų klaidos, kurios nepaisė nei Konstitucijos nuostatų, nei kitų teisės aktų, neatsižvelgė į toje teritorijoje jau galiojančio Detaliojo plano sprendinius, ir želdinius įtraukė į Miškų valstybės kadastrą. Pareiškėjui nesuprantama, kaip galėjo Detaliajame plane būti numatytas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, jei Detaliuoju planu buvo nustatyta, jog Ginčo sklypuose yra ne miškas, ne miško žemė, o želdynai. Būtent želdynus mišku pavertė Valstybinė miškų tarnyba, kai 2005 m. iš lėktuvų fotografavo žemę, kartografuodami net medžių šešėlius, krūmus ir aukštą žolę įtraukė į Valstybės miškų kadastrą kaip medžius, miško žemę. Ginčo sklypams taikytinas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktas, kur nurodyta, jog miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. Nurodo, kad atsakovės ignoruoja šias įstatymines nuostatas ir atsisako pripažinti, jog Ginčo sklypai, suplanuoti Detaliuoju planu, yra formuojami prie teisėtai pastatytų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų Pastatų, todėl Miškų valstybės kadastre nurodyta Ginčo sklypuose miško žemė turi būti verčiama kitomis naudmenomis, t. y. želdynais, ir Ginčo sklypai registruojami Nekilnojamojo turto registre be specialiosios žemės naudojimo sąlygos – miško žemė. Atitinkamai Valstybinė miškų tarnyba privalo ištaisyti klaidingus Miškų valstybės kadastro duomenis ir Ginčo sklypus išimti iš valstybinės reikšmės plotų, Aplinkos ministerija privalo pakoreguoti Specialiųjų planų sprendinius, taip pat Palangos miesto savivaldybės administracija Ginčo sklypams suteikti adresus, o NŽT – Ginčo sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu be specialiosios žemės naudojimo sąlygos – miško žemė ir išnuomoti pareiškėjui.
Atkreipia dėmesį, kad Ginčo sklypų naudojimo paskirtis pagal Detalųjį planą yra ne rekreacinių miškų sklypai, o kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas rekreacinės teritorijos ir skirti poilsio pastatų statybai. Pareiškėjas NŽT Palangos skyriui pateikė prašymus išnuomoti Ginčo sklypus, jų kadastro duomenų bylas su planais bei Pastatų išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, t. y. įvykdė visus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 34 punkto reikalavimus, todėl mano, kad Ginčo sklypus išnuomoti pareiškėjui nėra jokių kliūčių. Kadangi NŽT nepagrįstai pristabdė Ginčo sklypų išnuomojimą pareiškėjui, akivaizdu, kad NŽT pažeidinėja teisės aktus ir pareiškėjo įstatyminę teisę naudoti ir nuomotis valstybinę žemę, reikalingą Pastatams eksploatuoti.
Apibendrina, kad visos šios aplinkybės ir teisėtų pareiškėjo lūkesčių įstatymų nustatyta tvarka išsinuomoti Ginčo sklypus, skirtus Pastatų eksploatacijai, pažeidimas lemia, kad NŽT veiksmai, trukdant Ginčo sklypų formavimą ir nuomą, negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais, todėl atsakovė NŽT privalo būti įpareigota pašalinti kliūtis, trukdančias pareiškėjui įgyvendinti įstatymų jam suteiktas teises. Pažymi, kad NŽT galimybė šiuo metu išnuomoti pareiškėjui Ginčo sklypus nėra ribojama Specialiųjų planų sprendinių, nes jie tiesiogiai nėra taikomi įgyvendinant Detaliuoju planu nustatytą teritorijos reglamentą, todėl šio sandorio sudarymui nėra pagrindo laukti, kol bus ištaisytos klaidos, t. y. patikslinti (pakoreguoti) jų sprendiniai.
Atsiliepimas
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.
Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ 19 priedo „Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema“ duomenis ir pagal Valstybinės miškų tarnybos skelbiamus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, matyti, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjui A. Š. nuosavybės teise priklausantys Pastatai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą. Nagrinėjama teritorija, kurioje yra Pastatai, valstybinės reikšmės miškų plotams priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“.
Nurodo, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, Pastatai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2011 metais, o Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema patvirtinta 2004 metais. Nagrinėjama teritorija į valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus LRV nutarimu, buvo įtraukta ankščiau, nei Pastatai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) nuostatomis, valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik tokiu atveju, jeigu valstybinės žemės sklype numatoma vykdyti Miškų įstatyme numatytą veiklą. Informuoja, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, kad valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija būtų išdavusi (pateikusi) motyvuotą rašytinę išvadą apie teritorijos, reikalingos Pastatų eksploatavimui, nuomos galimybes, formuojant žemės sklypus miškų ūkio paskirčiai.
Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo priimti sprendimų dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų suformavimo Pastatų eksploatacijai teritorijoje, kuri yra priskirta valstybinės reikšmės miškams, kadangi valstybinės žemės sklypai negalės būti nei parduodami, nei išnuomojami Pastatų savininkui, net jeigu tokie žemės sklypai Pastatų eksploatacijai ir yra suprojektuoti patvirtintuose ir galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad su patikslintu skundu nesutinka.
Paaiškina, kad Administracijos 2021 m. sausio 21 d. sprendime Nr. (19.1)-D3-208 nurodyti aiškūs motyvai, kodėl valstybiniam miškui nesuteikiamas adresas: pagal galiojančią Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą ginčo teritorija patenka į valstybinių miškų plotų teritoriją, kurioje negali būti sklypai, kurių būdas - rekreacija, ir stovėti pastatai, nesusiję su miškų ūkio veikla. Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154, pagal kurią ginčo teritorija nurodyta kaip miškas, buvo priimtas dar iki pareiškėjui įsiregistruojant sklypus. Pagal specialųjį teritorijų planavimo dokumentą, Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, patvirtintą Aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889 sprendinius TPDR Nr. T00082739 (TAR, 2020-05-06, Nr. 2020-09560), ginčo teritorija taip pat yra miškas. Teigia, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paversti miško žemę kitomis naudmenomis miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros, yra draudžiama. Galiojant registruotam Specialiajam planui - Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemai, nebuvo parengti jokie jį keičiantys kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai, todėl galiojantis norminis teisės aktas - specialusis planas turi būti taikomas. Palangos bendrajame plane nėra numatyta paversti Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantį valstybinės reikšmės mišką kitomis naudmenomis. Ginčo teritorijos valstybinio miško plotų schema buvo patvirtinta ne po detaliojo plano patvirtinimo, bet priešingai - iki detaliojo plano patvirtinimo. Ginčo teritorijos miško ploto statusas niekada nesikeitė. Nei teisinė, nei faktinė padėtis nuo namelių įregistravimo Registre nepasikeitė. Nurodo, kad pareiškėjo teisėms negali būti suteiktas prioritetas prieš visos visuomenės teises. Pats pareiškėjas ignoruoja visuomenės teisę naudotis valstybiniu mišku bei teisę turėti valstybinį pajūrio mišką. Akcentuoja, kad pareiškėjas siekia užvaldyti visos visuomenės valstybinį pajūrio mišką.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad patikslintas skundas yra nepagrįstas.
Paaiškina, kad Miškų tarnybos, o ne Aplinkos ministerijos kompetencijai priskirta tikslinti (keisti) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Kadangi Aplinkos ministerijos kompetencijai nepriskirta keisti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, todėl negali būti reiškiamas reikalavimas įpareigoti Aplinkos ministeriją juos pakeisti. Pažymi, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 13 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Miškų tarnybą ir Administraciją su reikalavimu, kad Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas būtų suderintas su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniais ir naujai formuojami žemės sklypai prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių Pastatų išimti iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų arba motyvuotai nurodyta, kodėl to negalima padaryti. Aplinkos ministerija pareiškėjui atsakė 2020 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (66)-D8-506, kuriame nurodė, kad sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo galės priimti tik gavusi Aprašo nustatyta tvarka parengtą ir suderintą dokumentaciją. Kol tokie dokumentai Aplinkos ministerijai nepateikti, Aplinkos ministerija spręsti dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo negali, o pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Aplinkos ministeriją tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą ginčo teritorijoje – nepagrįstas ir atmestinas.
Nurodo, kad nesant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniuose numatyto teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, pareiškėjo noras suderinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniais ir šią teritoriją išimti iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų, nepagrįstas ir atmestinas, prieštaraujantis valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo tvarką reglamentuojantiems teisės aktams. Kadangi teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Pažymi, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nesant teisinio pagrindo miško žemę paversti kitomis naudmenomis, taip pat, kai Aplinkos ministerijai nepateikti Aprašo 16 punkte nurodyti dokumentai, suderinti Aprašo 17 punkto nustatyta tvarka, mano, kad nėra ir teisinio pagrindo Aprašo 13.3 papunktyje numatytu pagrindu priimti sprendimo dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo. Taip pat nėra pagrindo Aprašo 13.2 papunktyje nustatyta tvarka tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, kadangi kompetentinga institucija – Valstybinė miškų tarnyba – nėra konstatavusi valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, ar schemos rengimo klaidų ir nustatyta tvarka nėra patikslinusi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų. Pažymi, kad Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos rengimo procedūros viešinimas atliktas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ nustatyta valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų viešinimo tvarka ir Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklių reikalavimais. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepasinaudojo teise teikti pastabas ir / ar pasiūlymus. Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos tikslinti ar koreguoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų ar valstybinės reikšmės miškų plotų ribų nėra teisinio pagrindo, nes Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys gali būti tikslinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų reikalavimais, o valstybinės reikšmės miško plotai – Aprašo reikalavimais. Kadangi Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema rengiama Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų pagrindu, nepatikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų – nėra pagrindo tikslinti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, esant nepagrįstiems pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Aplinkos ministeriją tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir valstybinės reikšmės miškų plotų schemą iš jų pašalinant ginčo teritoriją – nėra pagrindo ginčo teritorijoje tikslinti ir Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, kad žemės sklypai nebepatektų į valstybinės reikšmės miškų plotus – nepagrįstas ir atmestinas.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo patiksliną skundą nurodė, kad su patikslintu skundu nesutinka, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pažymi, kad pareiškėjas savo patikslintame skunde nuolat klysta nurodydamas, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais), yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ir rengiamos Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos netaikomos.
Nurodo, kad pareiškėjas dar 2020 m. kovo 13 d. kreipėsi į Miškų tarnybą (tuo pačiu raštu ir į Aplinkos ministeriją bei Palangos miesto savivaldybės administraciją) su reikalavimu, kad Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas būtų suderintas su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniais ir naujai formuojami žemės sklypai prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų išimti iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų arba motyvuotai nurodyti, kodėl to negalima padaryti. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. kovo 13 d. pretenziją, 2020 m. kovo 23 d. raštu Nr. (39.6)-R2-680 pareiškėjui motyvuotai nurodydama faktines aplinkybes ir teisės aktų normas, atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. kovo 13 d. pretenziją. Pareiškėjas neginčijo Tarnybos 2020 m. kovo 23 d. rašto Nr. (39.6)- R2-680. Atkreipia dėmesį, kad net jei ginčo teritorija ir nebūtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, ji bet kokiu atveju, vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi ir 4 straipsnio 10 dalies 2 punktu yra laikytina valstybinės reikšmės mišku.
Pažymi, kad vadovaujantis Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 nutarimu Nr. 1131 ,,Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, Miškų tarnybai nėra suteikta jokių įgaliojimų, teisių ir pareigų priimti sprendimus dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (19.1)-D3-208 „Dėl adresų suteikimo“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą suteikti naujai formuojamiems trims žemės sklypams (projektiniai Nr. 26, 29 ir 46) adresus.
Pagrindiniai argumentai, dėl kurių Administracija netenkino pareiškėjo prašymo dėl adresų suteikimo žemės sklypams:
1) pagal Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojančią Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą žemės sklypai patenka į valstybinių miškų plotų teritoriją, kurioje negali būti sklypai, kurių būdas - rekreacija ir stovėti pastatai, nesusiję su miškų ūkio veikla;
2) pagal specialųjį teritorijų planavimo dokumentą - Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, ginčo teritorija taip pat yra miškas;
3) Specialiojo plano Nr. T00082739 aiškinamojo rašto 67 psl. nurodoma, kad tikslas yra gausinti miško išteklius, prioritetas - didinti miškų plotą, o ginčo teritorija pagrindiniame brėžinyje nurodoma kaip miškas;
4) vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paversti miško žemę kitomis naudmenomis miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros, yra draudžiama. Pareiškėjo nurodyta teritorija yra iki 780 m. atstumu nuo Baltijos jūros;
5) vadovaujantis Žemės įstatymo 21 straipsniu, žemę privalu naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 7 punktą rekreacinių miškų sklypai gali būti naudojami tik kaip miško parkai, miesto miškai, valstybinių parkų rekreaciniai miško sklypai ir kiti miškai, naudojami gyventojų poilsiui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. nuosavybės teise priklauso pastatai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)mieste ir pagal Šventosios gyvenvietės detalųjį planą, patvirtintą 2000 m. kovo 21 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 38, išsidėstę per tris naujai formuojamus žemės sklypus, kurių projektiniai numeriai - 26, 29 ir 46.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtino valstybinės reikšmės miško plotų schemas. Minėtu nutarimu į Žemės sklypą patenkantys miško žemės plotai priskirti valstybinės reikšmės miškams. Miškų tarnyba nurodė, kad teritorija prie Pastatų yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksacinis sklypas ir ši teritorija Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, teritorija, kurioje yra pareiškėjui priklausantys pastatai adresu - (duomenys neskelbtini), valstybinių sklypinių inventorizacijų metu buvo inventorizuota: 1991 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 9 taksacinis sklypas; 2005 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 8 taksacinis sklypas; 2015 m., kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksacinis sklypas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2020 m. sausio 29 d. rašte Nr. 2D-1291 ,,Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano“ taip pat nurodė, kad ,,Pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 19 priedas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1046 redakcija)) nagrinėjama teritorija patenka į Šventosios girininkijos 98 (25) miško sklypo ribas.
Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, Pastatai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2011 metais, o Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema patvirtinta 2004 metais. Taigi, nagrinėjama teritorija į valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, buvo įtraukta ankščiau, nei Pastatai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad valstybinės reikšmės Miškų plotų schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ir rengiamos Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemas, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos netaikomos. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 punktą, vienas iš specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų yra Miškų tvarkymo schemos. Pareiškėjo nurodomas specialusis teritorijų planavimo dokumentas – Miškų tvarkymo schema – nėra tapati valstybinės reikšmės miškų plotų schemai.
Pagal Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2010 m. liepos 11 d.), 2 punktą, Miškų tvarkymo schema - tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti. Miškų tvarkymo schemas tvirtina aplinkos ministras, o jos rengiamos pagal aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisykles. Tuo tarpu miškų plotų schemos yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti (Aprašo 2 punktas).
Taigi valstybinės reikšmės Miškų plotų schemos skirtos konkrečiam tikslui – apibrėžti ribas, plotus, kuriose yra valstybinės reikšmės miškai, jos rengiamos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapių pagrindu. Tuo tarpu pagal Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklių nuostatas matyti, kad tokios tvarkymo schemos tikslas nėra valstybinės reikšmės miško plotų nustatymas, tokių schemų objektas yra valstybinių ir privačių miško valdų grupės, tikslas – miškų ūkio ir infrastruktūros plėtros gamtosauginių, ekonominių ir socialinių aspektų darna, o jų priėmimo uždaviniai – nustatyti miškų ūkio plėtros kryptis, įvertinti miškų ploto didinimo galimybes ir kt. (Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklių 10 punktas), bet nenustatyti valstybinės reikšmės miškų plotus.
Valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos tikslinamos vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo 13 punkte nustatyti valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo atvejai, 14 punkte – dokumentų teikėjai, 16 punkte – pateikiami dokumentai. Pažymėtina, kad Aprašo 15 punkte nustatyta, jog prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas fiziniai ir juridiniai asmenys teikia rengėjui (pagal Aprašo 3 p. rengėjas – Valstybinė miškų tarnyba). Gavęs šiuos prašymus, rengėjas sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir teikia informaciją rengimo organizatoriui (Aplinkos ministerijai) apie patikslintus Lietuvos miškų valstybės kadastro duomenis.
Pareiškėjas 2020 m. kovo 13 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Valstybinę miškų tarnybą, Palangos miesto savivaldybės administraciją, nurodydamas, kad siekiant užkirsti kelią tolimesniems ginčams, Žemės sklypai turėtų būti išimti iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, todėl reikalavo, kad Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas būtų suderintas su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniais ir Žemės sklypų, formuojamų prie pareiškėjui priklausančių Pastatų, plotai išimti iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų arba motyvuotai nurodyti, kodėl to negalima padaryti.
Aplinkos ministerija pareiškėjui atsakė 2020 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (66)-D8-506, kuriame nurodė, kad sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo galės priimti tik gavusi Aprašo nustatyta tvarka parengtą ir suderintą dokumentaciją. Šį atsakymą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas įpareigoti Aplinkos ministeriją per 10 (dešimt) darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2020 m. kovo 13 d. pretenzijos, kuria prašyta, kad Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas būtų suderintas su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniais ir jo pagrindu naujai formuojamų žemės sklypų teritorijos išimtos iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3364-281/2020 pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-3364-281/2020, tiek šioje administracinėje byloje keliami tie patys klausimai, t. y. prašoma įpareigoti Aplinkos ministeriją tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3364-281/2020 išnagrinėtas klausimas dėl Aplinkos ministerijos veiksmų dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo, įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota, kad Aplinkos ministerija veikė tinkamai.
Miškų Tarnyba, kurios kompetencijai priskirta spręsti dėl valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidų, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. kovo 13 d. pretenziją, 2020 m. kovo 23 d. rašte Nr. (39.6)-R2-680 nurodė, kad teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksacinis sklypas, ir ši teritorija Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Miškų tarnyba pažymėjo, kad nepaisant to, kad teritorijoje yra statinių, ji atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, nes statiniai buvo pastatyti miško žemėje. Miškų tarnyba nurodė, kad jai nėra pateikta duomenų, kad minimoje teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka miško žemė yra paversta kitomis naudmenomis, taip pat tai, kad jos turimais duomenimis toks pavertimas nėra suplanuotas ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniuose. Kaip jau minėta, Miškų tarnyba padarė išvadą, kad ginčo teritorija yra priskirta miškui bei nustatė aplinkybę, jog ginčo teritorijoje nei inventorizacijos, nei schemos rengimo klaidų nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 17 d. nutartyje Nr. 2A-138/2009 yra nurodęs, kad „abejoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos (pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 31 d.), 13 punktą kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miškų tarnyba) oficialiais rašytiniais įrodymais dėl ginčo sklype esančio valstybinės reikšmės miško ploto nėra pagrindo“.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neginčijo Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. kovo 23 d. rašto (39.6)-R2-680. Todėl darytina išvada, jog pats pareiškėjas sutiko su pateiktu Miškų tarnybos atsakymu, kuriame nurodyta, jog ginčo teritorija (t. y. teritorija, esanti prie Pastatų) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miškų tarnyba minėtame rašte taip pat paaiškino, kokia tvarka gali būti tikslinama valstybinės reikšmės miškų plotų schema, t. y. nurodė teisės aktus ir tvarką, reglamentuojančią miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai), o to pačio straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad miško žemė - apaugę mišku žemės plotai - medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai - kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Miškų tarnyba atsiliepime pažymėjo, kad nepaisant to, jog ginčo teritorijoje yra statinių, ginčo teritorija atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – ir Kadastro nuostatai), 30 punkte nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis Kadastro objektai gali būti išregistruojami. Vadovaujantis Kadastro nuostatų 30 punktu, Kadastro objektas išregistruojamas jeigu: 30.1) atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ir nustačius, kad dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių pasikeitė kadastro objekto ribos, todėl esamo kadastro objekto vietoje turi būti registruojamas kitas (kiti) kadastro objektas (objektai); 30.2) visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis; 30.3) paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi; 30.4) paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos; 30.5) kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai; 30.6) kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre. Kadastro nuostatų 33 punkte nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis Kadastro duomenys yra keičiami. Vadovaujantis Kadastro nuostatų 33 punktu, Kadastro duomenys keičiami: 33.1) įvykdžius miško ūkines priemones, kai pasikeičia kadastro duomenys; 33.2) pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; 33.3) atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys; 33.4) dalyje kadastro objekto miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; 33.5) pertvarkius miškų administravimo vienetus; 33.6) kartą per metus kadastro duomenis atnaujinus pagal medynų augimo eigos modelius. Kaip matyti iš bylos duomenų, Miškų tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2020 m. kovo 13 d. pretenziją, nenustatė nei vieno iš aukščiau nurodytų Kadastro nuostatų pagrindų, kuriais būtų galima keisti Kadastro duomenis ir/arba išregistruoti Kadastro objektą.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai - tai:
1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke;
2) miestų miškai;
3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos;
4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė;
5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;
6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A438-341/2014 yra padaręs išvadą, kad „<...>daliai ginčo teritorijos nustatyta tvarka yra suteiktas valstybinės reikšmės miško statusas, kurį pakeisti galima tik Vyriausybei tuo klausimu priėmus atitinkamą sprendimą. Ir priešingai, kol šiai teritorijos daliai nėra pakeistas šis statusas, žemės plotai, kuriuose randasi valstybinės reikšmės miškas, priklauso Lietuvos valstybei išimtinės nuosavybės teise, kurią (nuosavybės teisę) yra draudžiama perleisti savivaldybių ar privačion nuosavybėn (Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis; Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 straipsnio 4 punktas ir 2 dalis). Iš planavimo sąlygų aptariamam detaliajam planui rengti matyti, kad šio planavimo tikslą ir uždavinius sudaro - siekis suformuoti žemės sklypus <...> prie esamų statinių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis. Tai reiškia, kad įsigaliojus šio detaliojo sprendiniams, asmenys, kuriems priklauso statiniai, galėtų įsigyti nuosavybėn arba išsinuomoti žemę, skirtą šiems statiniams eksploatuoti. Tačiau pagal minėtų taisyklių 1 ir 27 punktus asmenys įsigyti nuosavybėn arba išsinuomoti gali tik tuos jų naudojamus valstybinės žemės sklypus, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra ne miškų žemės, o kita“.
Nustatyta, kad teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Kaip jau minėta, ši nuostata yra įtvirtinta ir Miškų įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, kad požymius, pagal kuriuos gali būti apibūdinami valstybinės reikšmės miškai, remdamasis Konstitucija turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidėjas (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Miško sąvoka pateikiama Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, kokie miškai laikytini valstybinės reikšmės miškais nustatyta Miškų įstatymo 4 straipsnyje. Miškų įstatyme nustatyta, kad miestų miškai bei valstybiniai miškai, esantys 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, yra valstybinės reikšmės miškai ir išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esantys miškai valstybinės reikšmės miškams priskiriami kaip miestų miškai ir kaip esantys 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros. Ginčo, kad miškas, patenkantis į teritoriją prie pastatų (duomenys neskelbtini), yra miesto teritorijoje, nėra.
Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime (byla 44/04-10/06) konstatavo, jog „<...>nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai“. Taip pat pažymėjo, jog „<...>nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti inter alia miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai Seimas 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė šį įstatymą)“.
Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Nurodyta konstitucinė nuostata įgyvendinta Miškų įstatymo 4 straipsnyje, kuriame imperatyviai nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės miškams, kurie išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, priskiriami ir miestų miškai, kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.
Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“, 23 punkto nuostatomis, žemės sklypams, formuojamiems Pastatų eksploatacijai, turi būti nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, o žemės sklypų naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos (žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui).
Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.
Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje reglamentuojama, kad valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytai veiklai. Miškų įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad valstybinė miško žemė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti.
Vadovaujantis aptartomis Žemės įstatymo ir Miškų įstatymo nuostatomis, valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik tokiu atveju, jeigu valstybinės žemės sklype numatoma vykdyti Miškų įstatyme numatytą veiklą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas taip pat yra numatęs ir galimybę, teisės aktų nustatyta tvarka, paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad pagal galiojantį ginčo teisinių santykių teisinį reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus (žr., pvz., LVAT 2004 m. gegužės 29 d. nutartis byloje Nr. A-14-499-04).
Pažymėtina ir tai, kad Miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatyti išimtiniai atvejai, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis. Miškų įstatymą įgyvendinančio Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais numatytais Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. LVAT yra išaiškinęs (2016 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. eA-418-556/2016), kad „<...> įstatymų leidėjas Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatė išimtinius atvejus, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir šis sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai. Tai reiškia, kad nesant bent vienos iš aplinkybių, nurodytų Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, procedūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis nėra galima apskritai“. LVAT minėtoje byloje pažymėjo, kad esminis teisiškai reikšmingas momentas, siekiant miško žemę pakeisti kitomis naudmenomis – Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose įvardytų (bent vienos) aplinkybių nustatymas, o tokių aplinkybių nenustačius miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis negalimas. Valstybinei miškų tarnybai nėra suteikta jokių įgaliojimų, teisių ar pareigų priimti sprendimus dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus atvejus, jeigu atitinkamų objektų statyba ar plėtra numatyta Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose bendruosiuose planuose ir numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neprieštarauja valstybinių parkų ar biosferos rezervatų teritorijų planavimo dokumentams ir biosferos poligonų nuostatams arba jeigu tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo nurodyta teritorija yra iki 780 m. atstumu nutolusi nuo Baltijos jūros, o tai reiškia, kad šiam žemės sklypui yra taikomos ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuosekliai formuodamas teismų praktiką dėl statinių, kurie yra pastatyti valstybinės reikšmės miško žemės sklypuose, savininkų teisių, 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1287-552/2021 nurodė, kad „<...>teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, jo teisės naudotis turimais statiniais nėra ribojamos, o siekdamas jas teisiškai įforminti ir užtikrinti pastatų eksploataciją, pareiškėjas gali prašyti nustatyti servitutą, kai šis valstybinės reikšmės miško žemės sklypas bus suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre<...>“. Miškų tarnyba atsiliepime atkreipia dėmesį, kad nurodytoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas administracinis ginčas dėl teritorijos, kuri yra tame pačiame, t. y., Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksaciniame sklype.
Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalus naudojimas ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Miškas yra visos visuomenės vertybė, todėl privati asmens veikla negali nulemti poreikio mažinti miško, miško žemės plotus.
Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog teritorija, kurioje yra pareiškėjui A. Š. nuosavybės teise priklausantys statiniai, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Kadangi šios teritorijos miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis nėra suplanuotas specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar detaliajame plane, nėra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. (19.1)-D3-208 „Dėl adresų suteikimo“ laikytinas teisėtu.
Ginčijamas sprendimas atitinka galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra pakankamai motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Pareiškėjo patikslintas skundas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos Skundžiamo sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi nenustatyta teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė miškų tarnyba turėtų atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, pareiškėjo patikslinto skundo išvestiniai reikalavimai dėl įpareigojimų atlikti veiksmus taip pat atmestini kaip nepagrįsti
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus ir teisės aktų reglamentavimus, pareiškėjo patikslintas skundas dėl visų reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo patikslintas skundas atmestas kaip nepagrįstas, jis neįgyja teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnius, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Š. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.