- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- eI3-3364-281/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01458-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją per 10 (dešimt) darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2020-03-13 pretenzijos ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatai – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Palangos mieste (toliau – ir Pastatai). Prie Pastatų žemės sklypai nėra suformuoti. Tuo tarpu greta (duomenys neskelbtini) esantys žemės sklypai buvo suplanuoti vadovaujantis galiojančiu (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliuoju planu (toliau – ir Detalusis planas). Pagal Detaliojo plano sprendinius, prie Pastatų yra suplanuoti trys nauji žemės sklypai (toliau – ir Žemės sklypai), šie suplanuoti Žemės sklypai šiuo metu yra formuojami, tačiau nėra baigti formuoti, todėl neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal Detaliojo plano duomenis, Žemės sklypai turėtų būti skirti Pastatų eksploatacijai pagal jų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, t. y. kitos paskirties su naudojimo būdu „rekreacinės teritorijos“.
Pagal Aplinkos ministro 2018-04-09 įsakymą Nr. D1-282, parengtas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas, tačiau Žemės sklypai pagal šią schemą įtraukti į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotus ir su tuo pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjas per savo atstovą 2020-03-13 kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Valstybinę miškų tarnybą ir Palangos miesto savivaldybės administraciją, su reikalavimu, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas būtų suderintas su Detaliojo plano sprendiniais ir Žemės sklypai būtų išimti iš Miškų schemos arba motyvuotai nurodyta, kodėl to negalima padaryti. Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Palangos miesto savivaldybės administracija nieko neatsakė į pareiškėjo pretenziją. Aplinkos ministerija sureagavo ir 2020-04-21 pateikė tarpinį raštą, kuriame nurodė, kad Aplinkos ministerija priimti sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo galės tik gavusi Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka parengtą ir suderintą dokumentaciją.
Planavimo organizatoriui kyla pareiga visuomenės pasiūlymus per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo priimti arba motyvuotai atmesti, savo atsakymą į pateiktus pasiūlymus pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais bei aplinkybėmis t. y. planavimo organizatorius pritardamas visuomenės pasiūlymams arba juos atmesdamas, išsamiai turi nurodyti pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). Aplinkos ministerijai, kaip planavimo organizatoriui, pretenzija buvo pateikta 2020-03-13, tačiau iki šiol jokio sprendimo nepriimta, o 2020-04-21 tarpiniu raštu Nr. (66)-D8-506 nurodyta, kad sprendimo priėmimas nukeliamas neribotam laikui, t. y. iki tol, kol gaus Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka parengtą ir suderintą dokumentaciją. Tai reiškia, kad pareiškėjas jau nebegalės apskųsti rengiamo Miškų schemos patikslinimo projekto, t. y. pasinaudoti Teritorijų planavimo įstatymo suteikta jam teise teikti siūlymus dėl rengiamo teritorijų planavimo dokumento. Taigi, Aplinkos ministerija atsisako vykdyti planavimo organizatoriaus pareigas, numatytas Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje ir Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 6.4.1 papunktyje.
Miškų schemos rengimo (tikslinimo) organizatorius yra Aplinkos ministerija, o atsakovės teiginys, kad Miškų schema nėra teritorijų planavimo dokumentas, o ji nėra planavimo organizatorius, nepagrįstas. LVAT 2017-01-30 sprendimu byloje Nr. A-789-602/2016 pripažino, kad Miškų schema yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriam galioja TP įstatymo nuostatos, tame tarpe ir reikalavimas paisyti Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinto nuosavybės teisių apsaugos prioriteto bei teritorijų planavimo dokumento derinimo su visuomene principų. Vadovaujantis LVAT suformuota praktika, Aplinkos ministerija yra specialiojo teritorijų planavimo dokumento – Miškų schemos planavimo organizatorius ir šio dokumento viešo svarstymo metu visuomenės pateiktus pasiūlymus privalo išnagrinėti ir pateikti atsakymą per 10 darbo dienų.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad byloje nėra ginčo, jog Aplinkos ministerija 2020-04-21 raštu Nr. (66)-D8-506 pateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2020-03-13 pretenziją. Pareiškėjo skunde neteisingai nurodoma, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemos yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ir rengiamos Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos netaikomos. Pareiškėjas skunde valstybinės reikšmės miškų plotų schemą galimai sutapatina su Miškų tvarkymo schema, kuri yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriamas bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl 2020-03-13 pretenzijos nagrinėjimui taikytinų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų yra nepagrįsti.
Pareiškėjas Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 16 punkte nurodytų dokumentų, suderintų su šio aprašo 17 punkte nurodytomis institucijomis, Aplinkos ministerijai nėra pateikęs. Tuo tarpu Aplinkos ministerija, pagal aprašo nuostatas, gali spręsti dėl valstybinės reikšmės miškų ploto schemos tikslinimo tik aprašo nustatyta tvarka gavusi apraše nurodytus dokumentus. Aplinkos ministerijos pateiktame atsakyme pareiškėjui paaiškinta, kokiu teisės aktu vadovaujantis tikslinama valstybinės reikšmės miškų plotų schema, kuris nustato tokios procedūros tvarką ir, kad Aplinkos ministerija priimti sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo galės tik gavusi aprašo nustatyta tvarka parengtą ir suderintą dokumentaciją.
Apie (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projekto viešą svarstymą informacija buvo paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka, tame tarpe 2020-02-05 Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje, taigi pareiškėjas galėjo teikti pastabas viešo susirinkimo metu, tačiau, kaip matyti iš 2020-03-06 viešo susirinkimo protokolo Nr. 125, pareiškėjas (jo atstovai) minėtame svarstyme nedalyvavo ir pastabų, pasiūlymų dėl ginčo teritorijos neteikė.
Žemesnės instancijos teismas
Nesant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-03-21 sprendimu Nr. 38 patvirtinto (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano sprendiniuose numatyto teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, pareiškėjo reikalavimas suderinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektą su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2000-03-21 sprendimu Nr. 38 patvirtinto (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano sprendiniais ir šį žemės sklypą, išimti iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų, nepagrįstas ir atmestinas, prieštaraujantis valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo tvarką reglamentuojantiems teisės aktams.
Teisės aktai numato išimtinius atvejus, kada miško žemė gali būti paversta kitomis naudmenomis, taip pat tvarką, pagal kurią atliekamas toks pavertimas. Nesant teisinio pagrindo miško žemę paversti kitomis naudmenomis, taip pat kai Aplinkos ministerijai nepateikti aprašo 16 punkte nurodyti dokumentai, suderinti aprašo 17 punkto nustatyta tvarka, manytina, nėra ir teisinio pagrindo aprašo 13.3 papunktyje numatytu pagrindu priimti sprendimo dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo. Taip pat nėra pagrindo aprašo 13.2 papunktyje nustatyta tvarka tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, kadangi kompetentinga institucija – Valstybinė miškų tarnyba – nėra konstatavusi valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, ar schemos rengimo klaidų, ir nustatyta tvarka nėra patikslinusi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų.
Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pagrindo įpareigoti Aplinkos ministeriją priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2020-03-13 pretenzijos.
Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Pastatai, tačiau prie Pastatų esantys Žemės sklypai nėra suformuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 patvirtino valstybinės reikšmės miško plotų schemas. Valstybinė miškų tarnyba nurodė, kad teritorija prie Pastatų yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) sklypas ir ši teritorija Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.
Pareiškėjas 2020-03-13 kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Valstybinę miškų tarnybą, Palangos miesto savivaldybės administraciją, nurodydamas, kad siekiant užkirsti kelią tolimesniems ginčams Žemės sklypai turėtų būti išimti iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, todėl reikalavo, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas būtų suderintas su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2000-03-21 sprendimu Nr. 38 patvirtinto (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano sprendiniais ir Žemės sklypų, formuojamų prie pareiškėjui priklausančių Pastatų, plotai išimti iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų arba motyvuotai nurodyti, kodėl to negalima padaryti.
Aplinkos ministerija 2020-04-21 raštu Nr. (66)-D8-506, išnagrinėjusi pareiškėjo pretenziją, informavo, kad Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos apraše nustatyti valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo atvejai ir nurodyta, kokia dokumentacija turi būti pateikta, todėl Aplinkos ministerija priimti sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo galės tik gavusi Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka parengtą ir suderintą dokumentaciją.
Valstybinė miškų tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2020-03-13 pretenziją, informavo, kad teritorija prie Pastatų yra įregistruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, pagal Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo nuostatas, dokumentai dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo teikiami Aplinkos ministerijai, kuri priima sprendimą dėl galimybės tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus aprašo 13.3 punkte nustatytais atvejais.
Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Valstybinę miškų tarnybą ir Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pakeisti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant iš jos Žemės sklypus, nagrinėjamoje byloje aktualus teisinis reglamentavimas, nustatantis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo tvarką.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007-12-19 nutarimu Nr. 1369 patvirtino Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-11-08), kuris nustato valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo, tikslinimo tvarką ir už tai atsakingas institucijas.
Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti, jos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis. Pagal schemas Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina valstybinės reikšmės miškų plotus (Aprašo 2 punktas). Aplinkos ministerija (rengimo organizatorius) organizuoja schemų rengimą ir tikslinimą, o Valstybinė miškų tarnyba (schemų rengėjas) atlieka jų rengimą ir derinimą. Sprendimas dėl schemos rengimo ar tikslinimo priimamas aplinkos ministro įsakymu (Aprašo 3 punktas).
Tvarkos aprašė numatyta galimybė tikslinti patvirtintas miškų plotų schemas – Aprašo 13 punktas nustato atvejus, kada šie patikslinimai atliekami, o 14 punkte nurodytos institucijos turinčios teisę šiuos patikslinimus inicijuoti, taip pat nurodyti dokumentai, teikiami siekiant patikslinti miškų plotų schemas. Pagal Aprašo 13 punktą, schemos tikslinamos: atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ar miško žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jų metu nustačius valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų pokyčius (13.1 punktas); ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (13.2 punktas); kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas patvirtintuose detaliuosiuose, specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose (13.3 punktas); kai Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų patikslinimo, pateikdama pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise žemės ar miško valdas (13.4 punktas); kai pateikiami pasiūlymai dėl valstybinių miškų įtraukimo į valstybinės reikšmės miškų plotus (13.5 punktas); kai įgyvendinami valstybei svarbūs projektai pagal teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrintus ir teigiamą išvadą gautus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose suplanuotas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis (13.6 punktas); kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams (13.7 punktas).
Aprašo 7 punktas įtvirtina, kad rengėjas (Valstybinė miškų tarnyba), parengęs savivaldybės teritorijos schemos projektą, organizuoja šios schemos projekto viešą svarstymą. Informacija apie viešą svarstymą skelbiama rengimo organizatoriaus ir rengėjo interneto tinklalapiuose, vietos spaudoje, savivaldybės administracijos ir seniūnijų skelbimų lentose (skelbimą seniūnijų skelbimų lentose organizuoja savivaldybės administracija). Informuojama apie parengtą savivaldybės teritorijos valstybinės reikšmės miškų schemos projektą: nurodoma vieta ir laikas, kur iki viešo svarstymo (bet ne trumpiau kaip prieš 10 darbo dienų) su juo galima susipažinti, viešo svarstymo vieta ir laikas, rengėjo adresas ir telefonas, elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresai.
Aprašo 10 punkte numatyta, kad prašymus tikslinti schemos projektą fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti rengėjui raštu per visą schemos rengimo laikotarpį iki viešojo svarstymo ir jo metu. Rengėjas privalo registruoti teikiamus prašymus. Apie viešojo svarstymo metu raštu ir žodžiu gautus prašymus įrašoma posėdžio protokole. Raštu ir žodžiu gautus prašymus tikslinti schemos projektą registruoja, nagrinėja ir motyvuotus atsakymus raštu pareiškėjams pateikia rengėjas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu pripažįstama, kad prašymas yra pagrįstas, rengėjas atitinkamai patikslina schemos projektą. Atmesdamas prašymą, rengėjas nurodo prašymo atmetimo motyvus. Užbaigęs derinimą arba motyvuotai atsisakęs tikslinti schemos projektą, rengėjas priima sprendimą dėl schemos rengimo užbaigimo ir jos teikimo rengimo organizatoriui. Šis sprendimas skelbiamas rengėjo interneto tinklalapyje. Rengėjas pateikia rengimo organizatoriui (Aplinkos ministerijai) schemos projektą, derinimo medžiagą, svarstymo metu pateiktų pasiūlymų sąrašą ir jų įvertinimo protokolą. Juos gavęs, rengimo organizatorius rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tvirtinimo projektą (12 punktas).
Be to, pagal to paties Aprašo 15 punktą, prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas fiziniai ir juridiniai asmenys teikia rengėjui (Valstybinei miškų tarnybai). Gavęs šiuos prašymus, rengėjas sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir teikia informaciją rengimo organizatoriui apie patikslintus Kadastro duomenis.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo nurodytus teiginius, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemos yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, todėl Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi ir Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1049, 6.4.1 papunkčiu, turėjo vykdyti planavimo organizatoriaus pareigas – atsižvelgti į pareiškėjo pasiūlymus arba pateikti motyvuotą atsakymą, kodėl į juos neatsižvelgta.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 punktą, vienas iš specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų yra miškų tvarkymo schemos. Pareiškėjo nurodomas specialusis teritorijų planavimo dokumentas – miškų tvarkymo schema nėra tapati valstybinės reikšmės miškų plotų schemai.
Pagal Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-09-01 įsakymu Nr. D1-406 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2010-07-11), 2 punktą, miškų tvarkymo schema – miškotvarkos projekto tipas – tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriamas bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti. Tuo tarpu kaip minėta anksčiau, miškų plotų schemos yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti (Aprašo 2 punktas).
Taigi valstybinės reikšmės miškų plotų schemos skirtos konkrečiam tikslui – apibrėžti ribas, plotus, kuriose yra valstybinės reikšmės miškai, jos rengiamos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapių pagrindu. Tuo tarpu pagal Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklių nuostatas matyti, kad tokios tvarkymo schemos tikslas nėra valstybinės reikšmės miško plotų nustatymas, tokių schemų objektas yra valstybinių ir privačių miško valdų grupės, tikslas – miškų ūkio ir infrastruktūros plėtros gamtosauginių, ekonominių ir socialinių aspektų darna, o jų priėmimo uždaviniai – nustatyti miškų ūkio plėtros kryptis, įvertinti miškų ploto didinimo galimybes ir kt. (Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklių 10 punktas), bet nenustatyti valstybinės reikšmės miškų plotus.
Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis ir Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 6.4.1 papunktis taikomas teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrai, nustatant planavimo organizatoriaus pareigą pateikti motyvuotą atsakymą pasiūlymus pateikusiems asmenims dėl teritorijų planavimo dokumentų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjui nesutinkant su valstybinės reikšmės miškų plotų schemos turiniu, t. y. ta aplinkybe, jog į valstybinės reikšmės miškų plotų schemą įtraukti Žemės sklypai, prašymas tikslinti patvirtintas miškų plotų schemas teikiamas Aprašo nustatyta tvarka. Taigi pareiškėjo teiginiai dėl Aplinkos ministerijos pareigos pateikti motyvuotą atsisakymą dėl atsisakymo atsižvelgti į pareiškėjo pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių atmestini kaip nepagrįsti.
Remdamasis nurodytomis Aprašo nuostatomis, teismas pažymi, kad prašymus tikslinti schemos projektą fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti rengėjui raštu per visą schemos rengimo laikotarpį iki viešojo svarstymo ir jo metu. Taip pat, pagal Aprašo 15 punktą, nustatyta galimybė teikti prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas, tokius prašymus fiziniai ir juridiniai asmenys teikia rengėjui (Valstybinei miškų tarnybai).
Nagrinėjamu atveju iš viešai prieinamų duomenų, teismas nustatė, kad informacija apie (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projekto viešą svarstymą buvo paskelta Valstybinės miškų tarnybos internetinėje svetainėje 2020-02-05, pateikiant nuorodą į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projekto aiškinamąjį raštą ir schemos projekto lyginamąjį variantą (http://www.amvmt.lt/index.php/valstybines-reiksmes-misku-plotu-schemu-rengimas), nurodyta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projekto viešo svarstymo laikas ir vieta. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos teismas nustatė, kad viešas susirinkimas įvyko 2020-03-06, jo metu svarstytas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektas. Nors pareiškėjas 2020-03-13 pretenzijoje teigė, kad Žemės sklypai įtraukti į valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektą, nesuderinus to su Detaliojo plano sprendiniais, tačiau pareiškėjas pastabų ar pasiūlymų dėl šios schemos nepateikė nei viešo svarstymo metu, nei iki jo.
Teismas pastebi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Aplinkos ministeriją nepateikė jokių Aprašo 16 punkte nurodytų dokumentų, kurie būtų suderinti su Nacionaline žemės tarnyba, savivaldybių administracijomis, valstybės įmonėmis miškų urėdijomis ar kitais valstybinių miškų valdytojais. Taigi ir šiuo pagrindu Aplinkos ministerija neturėjo pareigos organizuoti schemų rengimą ir tikslinimą.
Teismas taip pat nenustatė valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidų, kurių pagrindų pareiškėjo pretenzijoje išreikštas tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą turėtų būti tenkinamas. Kaip matyti iš Valstybinės miškų tarnybos 2020-03-23 rašto, Žemės sklypai yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) sklypas ir ši teritorija yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, pažymėjo, kad nors šioje teritorijoje yra statinių, ji atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, nes statiniai pastatyti miško žemėje.
Pareiškėjo nurodoma teismų praktika šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis, nes pareiškėjo cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados padarytos administracinėje byloje, kurioje keltas klausimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, o ne dėl prašymo patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, vilkinimo atlikti veiksmus atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr. 2003-06-23 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003) Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo ar neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (LVAT 2012-01-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (LVAT 2012-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).
Nagrinėjamu atveju nenustatyta valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidų, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Aplinkos ministeriją su dokumentais, sudarančiais pagrindą inicijuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimą, pareiškėjas taip pat nesikreipė į Valstybinę miškų tarnybą iki schemos pakeitimo projekto viešo svarstymo ir jo metu, todėl Aplinkos ministerija informuodama pareiškėją 2020-04-21 raštu, jog priimti sprendimą dėl minėtos schemos tikslinimo galės tik gavusi Aprašo nustatyta tvarka parengtą ir suderintą dokumentaciją, atliko pakankamus veiksmus, o pareigos priimti sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo ir (ar) tikslinimo neturėjo. Kadangi nenustatyta teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Aplinkos ministerija turėtų atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją per 10 (dešimt) darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2020-03-13 pretenzijos atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, jis neįgyja teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnius, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.