Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų R. U., V. K., R. K., V. J. K., A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-411-429/2018 pagal ieškovo R. M. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Lietuvos jėzuitų provincijai, E. S., I. B., A. B., A. S., L. B. S., R. U., S. M., J. M., R. L., Z. S., J. S. M., A. Š., A. J., A. F., uždarajai akcinei bendrovei „Eurodentista“, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškinyje teismo prašė Kauno apskrities viršininko 2008 08 06 įsakymu Nr. 02-01-9510 nustatytą kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms per žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypų, kurių adresai (duomenys neskelbtini), pripažinti pasibaigusiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad kartu su trečiaisiais asmenimis E. S., I. B., A. B. ir UAB „Eurodentista“ yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Per nurodytą žemės sklypą (tarnaujantį daiktą) Kauno apskrities viršininko 2008 08 06 įsakymu Nr. 02-01-9510 nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms iki žemės sklypo (viešpataujantis daiktas) (duomenys neskelbtini). 2014 metais į naujai suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pateko ne tik sujungti žemės sklypai (viešpataujantys) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini) bet ir juose buvę pastatai, kurių adresai (duomenys neskelbtini). Naujai suformavus žemės sklypą (viešpataujantį) atsirado galimybė iš jo tiesiogiai patekti tiek į (duomenys neskelbtini) tiek ir į (duomenys neskelbtini) gatves.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, kadangi servitutas žemės sklype . (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) nustatytas patvirtintame teritorijų planavimo dokumente, be to, vienas iš servituto naudotojų – Lietuvos jėzuitų provincija, prieštarauja servituto panaikinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovės 31,00 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad, sujungus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 0,0305 ha kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (duomenys neskelbtini), įrengtas privažiavimas ir praėjimas iki pat (duomenys neskelbtini) pastatų laiptinių.

Nors tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos jėzuitų provincija, R. U., A. S. nurodė nesutinkantys su servituto pripažinimu pasibaigusiu, tačiau teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ginčo sklype esančio servituto būtinumą. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas foto nuotraukas dėl negalimumo naudotis gretimame sklype nustatytu servitutu paneigia NŽT Kauno miesto skyriaus specialistų pateiktas aktas apie gretimame sklype numatyto servituto naudojimą. Teismas argumentus dėl greitosios pagalbos, gaisrinės ir kitų tarnybų privažiavimo atmetė kaip nepagrįstus, kadangi ginčo servitutas yra įvažiavimas pro arką (gali įvažiuoti ne aukštesnės nei 2 m mašinos), kas apsunkintų didesnių mašinų įvažiavimą.

Teismas pažymėjo, kad ginčo sklype pravažiavimas iki pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) net neįrengtas, nors ir yra galimybė pėstiesiems praeiti, tačiau auga daugiametės gėlės, krūmų želdiniai. Priešingai, byloje esantys NŽT atlikti sklypų naudojimo aktai, tarnybos išsakyta pozicija dėl servitutų tikslingumo, pertvarkytų sklypų planai ir naujo servituto nustatymo faktas patvirtina ieškovo teiginius dėl būtinumo servitutą pripažinti pasibaigusiu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde tretieji asmenys R. U., V. K., R. K., V. J. K., A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti apeliantei R. U. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė ir vertino bylos aplinkybes ir įrodymus, bei padarė nepagrįstas išvadas, todėl sprendimas panaikintinas šių argumentų pagrindu:

Teismas neatsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, numatančias, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Ginčo servitutas nustatytas atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 02 19 sprendimu Nr.165 patvirtinto detaliojo plano sprendinius, kurie yra galiojantys, todėl teismas privalėjo jais vadovautis. Į bylą 2002 m. detaliojo plano rengimo, svarstymo ir tvirtinimo dokumentai, galintys atskleisti ginčo servituto būtinumą, nebuvo pateikti ir teismo išreikalauti, nors būtinumą ištirti plano sprendinius ir jais vadovautis, sprendžiant ginčą šioje byloje, sąlygojo Teritorijų planavimo įstatymo normos bei viešasis interesas. Padarydamas išvadą, jog byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių ginčo servituto būtinumą, teismas neatsižvelgė į trečiųjų asmenų paaiškinimus apie servituto istoriškumą ir reikalingumą tinkamai naudotis gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) nesiaiškino servituto nustatymo pagrindų ir realios jo naudos aplinkinių namų gyventojams, nesiaiškino, ar jau egzistuoja reali ir užtikrinta galimybė aplinkinius žemės sklypus ir namus tinkamai naudoti be ginčo servituto.

Kvartalo tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojų interesai, susiję su gyvenamosios erdvės gerovės kūrimu ir palaikymu, laikytini viešojo intereso sfera, todėl pirmos instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas aplinkybes, turėjo atsižvelgti į byloje egzistuojantį viešą interesą ir imtis priemonių trūkstamiems įrodymams surinkti tinkamam aplinkybių dėl servituto būtinumo ar nebūtinumo ištirti.

Atsakovė atsiliepime į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad, įvertinus tai, kad Lietuvos jėzuitų provincija prieštarauja servituto panaikinimui, bei tai, jog servitutai nustatyti teritorijų planavimo dokumentais, servituto panaikinti administraciniu aktu nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nenustatė visų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos ir nenurodė nukrypimą pagrindžiančių argumentų, neatsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, todėl sprendimas naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti išnaujo.

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl servituto panaikinimo, neturėjo vadovautis 2002 m. detaliojo plano sprendiniais, kadangi nėra sprendžiamas servituto nustatymo klausimas. Servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypų, kurių adresai (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas apskrities viršininko įsakymu, kuris Nekilnojamojo turto registre ir nurodytas kaip servituto įregistravimo pagrindas, todėl ieškovas ir reiškė reikalavimą būtent šiuo įsakymu nustatytą servitutą pripažinti pasibaigusiu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ginčo servitutas yra pasibaigęs išnykus jo būtinumui. Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliantai prašo prie bylos prijungti planuojamus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sprendinius su aiškinamuoju raštu, patvirtinančius jog ginčo servitutas būtinas šio planuojamo žemės sklypo naudojimui; 2017 03 21 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame antstolis konstatavo faktinę aplinkybę apie kitokį arkos, esančios (duomenys neskelbtini) ties įvažiavimu, einančiu per ginčo servitutinį kelią, aukštį, nei nurodoma pirmos instancijos teismo sprendime. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantų teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ar, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti, tačiau juos teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Įvertinusi nurodytą, teisėjų kolegija, sprendžia, jog nėra nei faktinio, nei teisnio pagrindo tenkinti apeliantų prašymą priimti į bylą naujus įrodymus, todėl šį prašymą atmeta.

Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti administracinio teisės akto pagrindu nustatytą servitutą pasibaigusiu CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. išnykus servituto būtinumui. Taigi ieškovo, tarnaujančiojo daikto savininko, teisinis interesas byloje yra įrodyti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype administracine tvarka nustatyto kelio servituto pasibaigimo konkretų pagrindą, t. y., kad nustatyto kelio servituto būtinumas išnyko ir viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Apeliantai ginčija byloje pirmosios instancijos teismo nustatytą servituto pripažinimo pasibaigusiu pagrindą – išnykus servituto būtinumui, argumentuodami įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimu, suformuotos teismų praktikos nesilaikymu.

Byloje nustatyta, kad ginčijamas kelio servitutas suprojektuotas žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 02 19 sprendimu Nr. 165. Šio teritorijų planavimo dokumento pagrindu Kauno apskrities viršininkas 2002 04 19 įsakymu nustatė žemės sklype 112 kv. m kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams. Kauno apskrities viršininko 2008 08 06 įsakymu nustatyti 0,1419 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies - 0,0671 ha - priskirtos privatizavimo objektui, duomenys, taip pat nurodyta, jog šioje žemės sklypo dalyje yra 112 kv. m ginčo servitutas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 10 05 įsakymu patvirtintas žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) planas prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal kurį žemės sklypai (duomenys neskelbtini) (buv. adresas (duomenys neskelbtini) ) ir (duomenys neskelbtini) sujungti į vieną žemės sklypą - (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklypo plane nurodytas įvažiavimas į suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvės. Šiame žemės sklype taip pat buvo suprojektuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 24 kv. m kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis . (duomenys neskelbtini) savininkams.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 07 07 įsakymu Nr. A-1889 patvirtintas žemės sklypų . (duomenys neskelbtini) ir . (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį šie žemės sklypai sujungti į vieną žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiame projekte į naujai suformuotą 3346 kv. m žemės (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šiame žemės sklype taip pat suprojektuotas 305 kv. m ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis 4 m pločio keliu, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) (duomenys neskelbtini) savininkams ir sklypui (duomenys neskelbtini).. Šis servitutas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.Ieškinyje servituto išnykimo būtinybę ieškovas grindė aplinkybe, jog, suformavus žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame nustačius kelio servitutą, skirtą patekti prie pastatų (duomenys neskelbtini), išnyko servituto būtinybė, tačiau atsakovė, būdama žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės prie pastatų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) patikėtinė, nesutiko, kad servitutas būtų panaikintas, motyvuodama tuo, kad servituto panaikinimui nepritaria vienas iš viešpataujančio daikto naudotojų – Kauno jėzuitų provincija.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad naujai nustatytas kelio servitutas yra nustatytas ir kitiems žemės sklypams – (duomenys neskelbtini) kurie neturi kelio servituto per ieškovui ir kitiems bendraturčiams priklausantį žemės sklypą . (duomenys neskelbtini) ir kuriais be šio servituto negalima tinkamai naudotis. Teismas taip pat nustatė, kad naujasis servitutas yra racionalesnis ir patogesnis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nes yra tiesus, neapribotas aukščio. Šios pirmosios instancijos teismo išvados grįstos NŽT Kauno miesto skyriaus specialistų vietos patikros 2016 03 16 aktais. Akte Nr. 8ŽN-55-(14.8.66.) užfiksuota, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), įregistruotas 0,0305 ha kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininkams; neužstatytas ir pravažiuojamas. Įrengtas privažiavimas ir priėjimas iki pat minėtų namų laiptinių. Todėl atmestini kaip nepagrįsti trečiųjų asmenų skundo argumentai, kad teismas nesiaiškino, ar jau egzistuoja reali ir užtikrinta galimybė aplinkinius žemės sklypus ir namus, įskaitant ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tinkamai naudoti be ginčo servituto.

Vertinant skundo argumentus, jog teismas turėjo vadovautis galiojančiu detaliuoju planu, kuriame suprojektuotas ginčijamas kelio servitutas, išreikalauti šio detaliojo plano rengimo dokumentus ir ištirti plano sprendinius bei jais vadovautis, o to neatlikus yra pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos bei viešasis interesas, pažymėtina, kad detalieji planai yra dokumentai, kuriais remiantis nustatomi veiklos sklype apribojimai, statybos ir teritorijų tvarkymo reikalavimai, žemės servitutai, žemės naudojimo tikslinė paskirtis, rengiami žemėtvarkos projektai, taip pat statybos projektai, visuomenės poreikiams paimama žemė ir kitas nekilnojamasis turtas, o pagrindiniame brėžinyje numatomi sprendiniai, tarp kurių yra ir žemės servitutai. Detaliajame plane numatomas žemės servitutų poreikis ir sprendiniai, tačiau žemės servitutai jais nenustatomi. Šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ne servituto nustatymo sąlygos, kurių konstatavimui būtina atsižvelgti ir į detaliojo plano sprendinius dėl servituto. Ginčo atveju svarbu ne tai, ar servitutas yra numatytas detaliajame plane, o tai, ar egzistuoja servituto pabaigos, išnykus servituto būtinumui, sąlygos. Apeliantų nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriomis apeliantai grindžia skundo argumentus dėl būtinybės šioje byloje ištirti detaliojo plano sprendinius ir jais vadovautis, pateikti išaiškinimai bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygų. Šioje byloje sprendžiamas servituto pabaigos, išnykus servituto būtinumui, klausimas, todėl apeliantų nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis šioje byloje remtis nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro išvadą, jog, tenkinus reikalavimą dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu, šio servituto naudotojų ir jo buvimu suinteresuotų asmenų tesės ir interesai pažeisti nebus; nes bylos duomenys patvirtina, jog patekti į naujai suformuotą žemės sklypą ir jame esančius statinius yra galimybė tiesiai iš (duomenys neskelbtini) ir . (duomenys neskelbtini) gatvių, t. y. buvusio servituto naudotojai turi visas galimybes tinkamai naudotis šiuo žemės sklypu be ginčijamu įsakymu nustatyto kelio servituto. Naujai suformuotas sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, tiesioginio iš šių gatvių įvažiavimo į sklypą neapriboja jokie gamtiniai ir infrastruktūriniai inžineriniai įrenginiai, nereikia tiesti naujo kelio. Šios aplinkybės yra objektyvios, pagrindžiančios, jog išnyko teisinis pagrindas papildomai riboti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčių teises (CK 4.111 str., 4.113 st. 4.130 str. 1 d. 5 p., 4.135 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, sudarančias ieškinio pagrindą ir ne pagal įrodymų vertinimo taisykles vertino įrodymus. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė servituto pabaigos, išnykus servituto būtinumui, sąlygas, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, todėl trečiųjų asmenų R. U., V. K., R. K., V. J. K., A. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.