Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. C. atstovaujamo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinio (ieškininio pareiškimo) dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 pripažinimo negaliojančia nuo pasirašymo dienos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (ieškininiu pareiškimu), kuriuo prašo: 1) pagal CK 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio nuostatas pripažinti negaliojančia neteisėtai ir apgaulės būdu (panaudojus apgaulę ir nutylėjimą (suklaidinimą)) išduotą paskolos sutartį Nr. BS1133040103 (su priedais) nuo sutarties pasirašymo dienos (ab initio nuo jo sudarymo dienos); 2) pagal CPK 373 straipsnio nuostatas, panaikinus (pripažinus negaliojančia) sutartį, ieškovo prašymu įpareigoti ginčo šalis grąžinti tai, ka jos yra gavusios sutartį vykdydamos, t. y. taikyti restituciją; 3) sustabdyti neteisėtus išieškojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui, unikalus Nr. 4400-0636-3311:3654, ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai G-1, unikalus Nr. 4400-0636-5293:3717) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas; 4) atleisti ieškovą nuo žyminių mokesčių sumokėjimo, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą (1-30 e. b. l.). 2018 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti kokio rezultato taikant restituciją ieškovas siekia, taip pat įvardinti ieškinio sumą.2018 m. kovo 23 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino ieškovo A. C. prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Netenkino ieškovo A. C. prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio sprendimo priėmimo. Ieškovo A. C. ieškinį (ieškininį pareiškimą) bei patikslintą ieškinį dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 pripažinimo negaliojančia nuo pasirašymo dienos laikyti nepaduotais.Teismas nurdoė, kad ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį, tikslino antrojo ieškinio reikalavimo formuluotę. Tačiau iš patikslintos antrojo reikalavimo formuluotės nėra aišku, kokių teisinių pasekmių siekia ieškovas. Ieškovas ir patikslintame ieškinyje nenurodė konkrečių grąžintinų sumų taikant restituciją, todėl laikytina, kad šio ieškinio trūkumo tinkamai nepašalino.Teismas taip pat nurodė, kad teiktame patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad ieškinio suma – 9 058,57 EUR arba grąžintinos sumos galimas skirtumas – apie 49 996,06 EUR. Nurodė, kad toks reikalavimas yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.Teismas taip pat nurodė, kad pagal patikslintame ieškinyje pateiktus duomenis nėra aišku, kurį iš nurodytų subjektų, t. y. Danske Bank A/S, veikiantį per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ar „Swedbank“, AB, ieškovas traukia į bylą atsakovu, kurį – trečiuoju asmeniu.Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-03-08 nutartyje pažymėjo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nėra teisinio pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Vilniaus apygardos teismas 2018-03-08 nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1309-619/2018 27 punktas).Ieškovas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018.03.23 dienos nutartį c.b. Nr. e2-6108-933/2018, teisminio proceso Nr. 2-68-3-01026-2018-9, ir patenkinti ieškinio reikalavimus.Nurodo, kad ieškovas siekė tokių teisinių pasekmių: pagal LR CPK 373 str. nuostatas panaikinus (pripažinus negaliojančia) sutartį, ieškovo prašymu įpareigoti ginčo šalis grąžinti tai, ką jos buvo gavusios sutartį vykdydamos, t.y. taikyti restituciją.Nurodo, kad jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija, tokiu atveju žyminis mokestis turėjo būti skaičiuojamas nuo grąžintinos sumos (tuo metu grąžintina suma nebuvo aiški), arba pagal LR CPK 80 str. 1 d. 3 p. nuostatas ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.), tokiu atveju žyminis mokestis turėjo būti lygus vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų sumai, tačiau šioje byloje buvo pakankamas pagrindas ieškovą laikyti atleistu nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą.Taip pat nurodo, kad pagal patikslintame ieškinyje pateiktus duomenis buvo aišku, kad Danske Bank A/S, veikiantį per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškovas nurodė atsakovu, o „Swedbank“, AB, ieškovas nurodė atsakovo teisių perėmėju (trečiuoju asmeniu), nes paskolos sudarymo momentu Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą buvo atsakovas, o nuo 2016 metų „Swedbank“, AB tapo atsakovo teisių perėmėju, todėl ieškovas tinkamai pašalino ieškinio trūkumą dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinių padėčių nurodymo.Nurodo, kad ieškovas kartu su ieškiniu, patikslintu ieškiniu ir 2018-03-14 dienos prašymu neteikė duomenų, kad buvo sumokėjęs bent dalį žyminio mokesčio, nes ieškovas su 2018-03-14 dienos prašymu pateikė teismui papildomus dokumentus (įrodymus), kadangi pagal LR CPK 314 str. nuostatas šių papildomų dokumentų (įrodymų) pateikimo būtinybė iškilo vėliau (po jo ieškinio prašymo pateikimo), ir ieškovo motyvai, kodėl šie papildomi dokumentai (įrodymai) nebuvo pateikti ankščiau, buvo tai, kad jie (dokumentai ir įrodymai) tapo aktualūs jau po jo ieškinio prašymo pateikimo.Nurodo, kad įstatymas tikrai numatė galimybę teismui esant nustatytai aplinkybei, kad nebuvo įgyvendinta viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, t.y. nebuvo nesumokėtas žyminis mokestis, priimti ieškinį ir tuomet nustatyti terminą ieškovui pateikti dokumentus pagrindžiančius jo turtinę padėtį, be to ieškovas pateikė visus dokumentus byloje pagrindžiančius jo turtinę padėtį prašyme prie 2018-01-12 (patikslinto 2018-01-24 dieną) dienos ieškinio, ir nes ieškovas sumokėjo jokios žyminio mokesčio dalies dėl savo sunkios turtinės padėties, ir nes ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismas visus turimus dokumentus, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė visus ieškovo prašymus atleisti nuo dalies žyminio mokesčio ar atidėti jo mokėjimą ir nenustatė naujo terminą ieškinio trūkumams pašalinti paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, ir nes tai, kad ieškovas nebuvo sumokėjęs jokios dalies žyminio mokesčio, šiuo atveju nebuvo pagrindas netaikyti LR CPK 83 straipsnio 3 dalies ir atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio dalies (didesnės dalies)Taip pat nurodo, kad šiame ieškinyje ieškovas pateikė tik naujus reikalavimus, kurie nebuvo išnagrinėti ir nagrinėti ankstesnėse ginčo šalių bylose. Šioje naujoje byloje kilęs ginčas dėl banko priešiško ir neteisėto bei apgaulingo elgesio prieš ieškovą, dėl jo apgaulingų ir piktavališkų veiksmų nukreiptų prieš ieškovą, nes ankstesnėse ginčo šalių bylose nebuvo sprendžiamas ginčas dėl paskolos sutarties vykdymo ar pripažinimo negaliojančia ab initio (nuo jo sudarymo momento), ir šis klausimas galėjo būti savarankišku teisminio ginčo objektu (ieškovui pareiškus tokį reikalavimą).Nurodo, kad ieškinio reikalavimai kilo tik iš nesąžiningų ir neteisėtų vartojimo sutarčių sąlygų taikymo, nes ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančia nesąžiningą ir neteisėtą paskolos sutartį nuo jos sudarymo dienos bei taikyti restituciją.Taip pat nurodo, kad ieškovas buvo vartotojas ir kaip vartotojas turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo šioje ginčo byloje, ir kadangi ieškovas buvo vartotojas, kuris sudarė vartojamąją būsto paskolos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Dėl žyminio mokesčio

Ieškovas nurodo, kad yra vartotojas ir kaip vartotojas turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo šioje ginčo byloje, ir kadangi ieškovas buvo vartotojas, kuris sudarė vartojamąją būsto paskolos sutartį.Ieškovas ieškinyje reiškia reikalavimą kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, kurį iš esmės grindžia aplinkybe, jog atsakovas nepagrįstai su juo nutraukė kredito sutartį ieškovui laiku nemokant įmokų.Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja įstatymo redakcija (2015-11-26 įstatymas Nr. XII-2084, TAR 2015, Nr. 2015-19289) numato, jog pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Šiuo reglamentavimu nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, kurių reikalavimai kilę iš vartojimo teisinių santykių, o tik tie, kurie savo reikalavimus grindžia vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymu. Taigi, priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, asmenys, pripažinti vartotojais, bylose dėl visų reikalavimų, kildinamų iš vartojimo sutarčių teisinių santykių, nėra atleidžiami nuo žyminio mokesčio.Teismas ieškinio priėmimo metu neturi galimybės įvertinti, ar sutarties nutraukimas šiuo nagrinėjamu atveju galėjo būti nesąžiningas, ieškovui šių pagrindu nenurodant (CPK 178 str.). Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti savo iniciatyva (lot. ex officio), tačiau, pagal ieškovo reiškiamo ieškinio faktinį pagrindą (kredito sutarties nutraukimo pagal sutartyje numatytą sutarties nutraukimo tvarką ieškovui nemokant mokėjimo grafike numatytų įmokų) ir dalyką (pripažinti kredito sutartį negaliojančia) teismui nebuvo pagrindo ieškovą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis galiojančia Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija. Apeliantas taip pat teigia, kad įstatymas numato galimybę teismui esant nustatytai aplinkybei, kad nebuvo įgyvendinta viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, t.y. nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, priimti ieškinį ir tuomet nustatyti terminą ieškovui pateikti dokumentus pagrindžiančius jo turtinę padėtį. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 str. 2 d. nustato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. CPK 135 str. nurodoma, kad prie ieškinio turit būti pridėti įrodymai, kad yra sumokėtas žyminis mokestis. Tai gi, esant šiam trūkumui, t.y. nesumokėjus žyminio mokesčio, ar kitaip neišsprendus žyminio mokesčio mokėjimo klausimo, ieškinys negali būti priimtas. Papildomai pažymėtina, kad klausimas dėl ieškovo atleidimo nuo mokėtino žyminio mokesčio jau buvo išnagrinėtas ir Vilniaus apygardos teismo 2018-03-08 nutartimi. Čia teismas pažymėjo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nėra teisinio pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Vilniaus apygardos teismas 2018-03-08 nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1309-619/2018 27 punktas).

Dėl įpareigojimo nurodyti bylos šalis ir jų procesinę padėtį.

Apeliantas nurodo, kad patikslintame ieškinyje pateiktus duomenis buvo aišku, kad Danske Bank A/S, veikiantį per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškovas nurodė atsakovu, o „Swedbank“, AB, ieškovas nurodė atsakovo teisių perėmėju (trečiuoju asmeniu), nes paskolos sudarymo momentu Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą buvo atsakovas, o nuo 2016 metų „Swedbank“, AB tapo atsakovo teisių perėmėju, todėl ieškovas tinkamai pašalino ieškinio trūkumą dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinių padėčių nurodymo. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad kaip jis pats ir nurodo, nuo 2016 metų „Swedbank“, AB tapo atsakovo teisių perėmėju, todėl ieškovui reiškiant reikalavimus Danske Bank A/S ir jo teisių perėmėjams, šis teisių perėmėjas turėtų būti nurodomas atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu.

Dėl tinkamo ieškinio reikalavimų suformulavimo

Pirmosios instancijos teismas ieškovui išsamiai paaiškino kas yra ieškinio dalykas ir kaip jis turi būti suformuluojamas, taip pat nurodė ieškovui, kad civilinių teisių gynybos būdo bei reikalavimo teisinio kvalifikavimo parinkimas yra ne ieškovo, o teismo diskrecija. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra formuojama ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008 ir joje nurodytą praktiką). Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau ieškovas neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai.Kita vertus, klausimas dėl ieškovo pareigos tinkamai suformuoti šio ieškinio dalyką buvo jau išnagrinėtas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018-03-08 nutartimi. Čia teismas pažymėjo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, bei nurodė, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovo ieškinys atitinka įstatyme numatytus ieškiniui keliamus reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas trūkumų šalinimo institutą taikė nepagrįstai. Tai gi, teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą įkainoti savo reiškiamą ieškinį ir nurodyti, kokio konkretaus rezultato jis siekia bei įvardinti ieškinio sumą.CPK 115 str. 2 d. numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.Taigi, ieškovui nepašalinus trūkumų per Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-18 nutartimi nustatyto termino trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis CPK 115 str. 3 d. ir apelianto pateiktą ieškinį turėjo laikyti nepaduoti ir grąžinti jį patiekusiam asmeniui.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui arba nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.