Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-09-05 · Civilinė byla Nr. 2A-723/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-05
Bylos Nr.
2A-723/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Danguolė Martinavičienė, Danutė Milašienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Metalų komercijos agentūra“, A. K.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-723/2013Proceso Nr. 2-55-3-01198-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1, 50.10 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Metalų komercijos agentūra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1827-567/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Metalų komercijos agentūra“ ir A. K. dėl skolos, delspinigių, palūkanų, nuostolių ir papildomų išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti: 1) solidariai iš atsakovų UAB „Metalų komercijos agentūra“ (šiuo metu atsakovas turi bankrutavusios įmonės teisinį statusą) ir A. K. 48 382,92 Lt nesumokėtų mokėjimų, 17 417,85 Lt delspinigių, 232 853,89 Lt nuostolių dėl turto pardavimo, 6 582,17 Lt papildomų išlaidų, 10 781,32 palūkanų įmokų po lizingo sutarties nutraukimo, iš viso 316 018,15 Lt pagal lizingo sutartis Nr. LT042190-LT042197, LT043901, LT043972-LT043979, LT044264 ir įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT082836; 2) iš atsakovo UAB „Metalų komercijos agentūra“ 11 999,12 Lt nesumokėtų mokėjimų, 4 319,69 Lt delspinigių, 493 653,85 Lt nuostolių dėl turto pardavimo, 19 038,33 Lt papildomų išlaidų, 49 197,89 Lt palūkanų įmokų po lizingo sutarties nutraukimo, iš viso 578 208,89 Lt pagal lizingo sutartis Nr. LT011986-LT011987, LT044645, LT050354, LT051057-LT051059, LT051062-LT051064, LT051562-LT051566, LT051635-LT051641, LT066129-LT066130; 3) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir proporcingai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu UAB „Metalų komercijos agentūra“ sudarė šias lizingo sutartis: LT066129 (2007-12-18), LT066130 (2007-21-18), LT011987 (2004-11-08), LT044645 (2007-01-10), LT042190 (2006-11-22), LT042191 (2006-11-22), LT042192 (2006-11-22), LT042193 (2006-11-22), LT042194 (2006-11-22), LT042195 (2006-11-22), LT042196 (2006-11-22), LT042197 (2006-11-22), LT043901 (2006-12-21), LT043972 (2006-12-21), LT043973 (2006-12-21), LT043974 (2006-12-21), LT043975 (2006-12-21), LT043976 (2006-12-21), LT043977 (2006-12-21), LT043978 (2006-12-21), LT043979 (2006-12-21), LT044264 (ankstesnis Nr. LT043690 2006-12-21), LT050354 (2007-04-16), LT0501057 (2007-04-23), LT051058 (2007-04-23), LT051059 (2007-04-23), LT051062 (2007-04-23), LT051063 (2007-04-23), LT051064 (2007-04-23), LT051562 (2007-05-03), LT051563 (2007-05-03), LT051564 (2007-05-03), LT0515565 (2007-05-03), LT051566 (2007-05-03), LT051635 (2007-05-04), LT051636 (2007-05-04), LT051637 (2007-05-04), LT051638 (2007-05-04), LT051639 (2007-05-04), LT051639 (2007-05-04), LT051640 (2007-05-04), LT051641 (2007-05-04), kurių objektai yra automobiliai Kia Cee‘d SW (2 vnt.), VW Sharan, VW LT28 Midi, krautuvas Mast FD 15T, nauji ir naudoti soliariumai bei soliariumų kabinų komplektai, soliariumų valdymo pultai, infraraudonųjų spindulių kabina. Ieškovo teigimu, atsakovas UAB „Metalų komercijos agentūra“ įsipareigojo mokėti ieškovui sutartines įmokas pagal lizingo sutarčių įmokų grafikus, tačiau nuolat vėluodavo, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovas su atsakovu 2009 m. gegužės 18 d. pasirašė įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT082836/IMS, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nustatytais terminais ir sąlygomis mokėti ieškovui nepadengtą įsiskolinimą ir toliau vykdyti pagal lizingo sutartis prisiimtus įsipareigojimus.

Ieškovas taip pat nurodė, kad su atsakovu A. K. sudarė šias laidavimo sutartis: Nr. LT042190/L-LT042197/L (2006-11-22), LT043901/L (2006-12-21), LT043972/L-LT043979/L (2006-12-21), LT044264/L (2006-12-28) ir LT082836/L (2009-05-18), pagal kurias A. K. įsipareigojo vykdyti atsakovo UAB „Metalų komercijos agentūra“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal lizingo sutartis LT-042190-LT042197, LT043901, LT043972-LT043979, LT044264 ir įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT082836/IMS.

Atsakovui UAB „Metalų komercijos agentūra“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartis, ieškovas 2010 m. kovo 22 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti lizingo sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą, tačiau atsakovas susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Atsakovas A. K. taip pat neįvykdė savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis. Ieškovui liko nepadengtas susidaręs įsiskolinimas pagal lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartis – 82 119,58 Lt (60 382,04 Lt nesumokėtų mokėjimų ir 21 737,54 Lt delspinigių). Be to, ieškovo teigimu, jis turi teisę reikalauti palūkanų įmokų už visą pagal įmokų grafikus likusį laikotarpį nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos – 59 979,21 Lt. Kadangi ieškovui grąžintas turtas (lizingo sutarčių dalykas) buvo parduotas tretiesiems asmenims, patiriant nuostolių iš turto pardavimo, ieškovo teigimu, jis turi teisę reikalauti padengti turto pardavimo nuostolius (turto likutinės vertės (neišpirktos) vertės ir turto pardavimo kainos skirtumą) – 726 507,74 Lt ir papildomas išlaidas – 25 620,50 Lt. Bendra reikalaujama suma pagal lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartis – 894 227,03 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui „Swedbank lizingas“, UAB: solidariai iš atsakovų UAB „Metalų komercijos agentūra“ ir A. K. 48 382,92 Lt nesumokėtų mokėjimų, 232 853,89 nuostolių dėl turto pardavimo, 6 582,17 Lt papildomų išlaidų, 10 781,32 Lt palūkanų po lizingo sutarčių nutraukimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; iš atsakovo UAB „Metalų komercijos agentūra“ 11 999,12 Lt nesumokėtų mokėjimų, 493 653,85 Lt nuostolių dėl turto pardavimo, 19 038,33 Lt papildomų išlaidų, 49 197,89 palūkanų po lizingo sutarčių nutraukimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, atmetė kitą ieškinio dalį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas, vykdydamas turto realizavimą, nepagrįstai padidino realizuojamo turto pardavimo išlaidas. Pasak teismo, aplinkybė, kad ieškovas mokėjo už papildomai suteiktas paslaugas, savaime nepadidino realizavimo išlaidų, nes atsakovai nepateikė įrodymų, jog buvo objektyvios galimybės mažinti realizuojamo turto suradimo, turto būklės konstatavimo, vertinimo, pardavimo išlaidas. Be to, byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovo elgesys dėl turto realizavimo neatitiko ekonomiškumo ir sąžiningumo kriterijų, nes atsakovai nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti priteistinus nuostolius ar atleisti juos nuo civilinės atsakomybės.

Teismo vertinimu, atsakovai neįrodė, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo nesumokėtas įmokas, palūkanas, nuostolius ir papildomas išlaidas. Konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo abejoti ieškovo atliktais paskaičiavimais, todėl jais rėmėsi.

Teismas kritiškai vertino atsakovų argumentus, kad ieškovas neteisėtai prašo ieškinyje nurodytų nuostolių. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtent lizingo objektų pardavimo kaina sandorių sudarymo metu buvo kitokia nei pagal atliktus vertinimus. Pažymėjo, kad ieškovas 2011 m. balandžio 5 d. pranešimu informavo atsakovą UAB „Metalų komercijos agentūra“, jog pagal tam tikras lizingo sutartis nuomotas turtas buvo atsiimtas ir parduotas tretiesiems asmenims, patiriant 726 507,74 Lt nuostolių dėl turto pardavimo. Šiame pranešime ieškovas išdėstė kiekvieno nuomojamo daikto (turto) pavadinimą ir identifikacinius duomenis, turto neišpirktą vertę be PVM, faktinę turto pardavimo trečiajam asmeniui kainą be PVM, turto pardavimo nuostolius, įsiskolinimą iki sutarties nutraukimo. Teismo nuomone, atsakovas UAB „Metalų komercijos agentūra“, kaip juridinis asmuo, kuriam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, abejodamas dėl lizingo objektų pardavimo kainų realumo sandorių sudarymo metu, galėjo pateikti įrodymus dėl parduodamų objektų kainų, bet to nepadarė. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas nepagrįstai sumažino realizuojamo turto pardavimo kainą ir kad ieškovo elgesys dėl turto realizavimo neatitiko ekonomiškumo ir sąžiningumo kriterijų, nes atsakovai nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti priteistinus nuostolius ar atleisti juos nuo civilinės atsakomybės.

Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimai dėl palūkanų įmokų po lizingo sutarčių nutraukimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų yra pagrįsti.

Kadangi ieškovas prašė taikyti skolininkui ir laiduotojui civilinę atsakomybę ne tik netesybų forma, bet reikalavo nuostolių atlyginimo, teismas prašomus priteisti delspinigius, kaip mažesnę sumą, įskaitė į prašomus priteisti nuostolius ir ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Metalų komercijos agentūra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo dalį dėl 232 853,89 Lt nuostolių dėl turto pardavimo, 6 582,17 Lt papildomų išlaidų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir šiuos ieškinio reikalavimus atmesti, taip pat sprendimo dalį dėl 493 653,85 Lt nuostolių dėl turto pardavimo, 19 038,33 Lt papildomų išlaidų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir šiuos ieškinio reikalavimus atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė 726 507,74 Lt nuostolių dėl turto pardavimo, nes vertino tik dalį ieškovo pateiktų įrodymų (turto įsigijimo ir pardavimo) dėl nuostolių dydžio, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmetė ieškovo pateiktus: UAB „Marleksa“ kilnojamojo turto (37 vnt. soliariumų ir jų įrangos) vertinimo ataskaitą, UAB „Baltijos realizacijos centras“ pažymas apie automobilių Kia Cee‘d, VW Sharan, VW LT28 rinkos vertę ir krautuvo Mast FD 15T vertės nustatymo pažymą. Šie dokumentai negali būti laikomi objektyviais įrodymais, patvirtinančias turto vertes. UAB „Marleksa“ vertinimo ataskaitos išvada dėl turto vertės nėra objektyvi. Ataskaitoje nurodyta, kad vertinimo tikslas – rinkos vertės nustatymas, o objektyviausiai turto vertę parodo lyginamosios vertės metodas, tačiau ataskaitoje buvo panaudotas atkuriamosios vertės (kaštų) metodas, nes, kaip nurodyta ataskaitoje, kai kurie vertinami objektai yra reti, konkrečiai nenurodant, kokie objektai yra reti. Šiuo atveju negalėjo būti naudojamas atkuriamosios vertės metodas. Be to, pačioje ataskaitoje nurodyta, kad vertinamo turto vertė apskaičiuota atkuriamosios (kaštų) vertės metodu, darant prielaidą, jog sandorio šalims pripažįstant turto atkuriamąją vertę, ši vertė gali būti pripažįstama rinkos verte. Ieškovas visą susigrąžintą turtą po lizingo sutarčių nutraukimo vertino vienašališkai pasirinkdamas turto vertintojus, be apelianto žinios, nepateikdamas turto vertinimo ataskaitų, t. y. nebendradarbiavo su apeliantu, todėl apeliantas nepripažįsta vertinto turto atkuriamosios vertės, taip pat automobilių ir krautuvo vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad automobiliai VW Sharan ir VW LT28 buvo vertinti du kartus su vieno mėnesio pertrauka, po kurios jų vertė sumažėjo 2 000 Lt. Tai patvirtina, kad vertinimas yra neteisėtas. Ieškovas neįrodė, kad lizingo objektų pardavimo kaina sandorių sudarymo metu buvo reali, todėl nėra įrodyta, jog turtas buvo parduotas už rinkos kainą ir ieškovui atsirado būtent 726 507,74 Lt dydžio nuostoliai. Ieškovas, parduodamas lizingo objektus už ypatingai mažas kainas, veikė savo rizika. Teismas neteisingai pažymėjo, kad apeliantui, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni rūpestingumo reikalavimai. Ieškovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Be to, ieškovas nagrinėjamu atveju laikytinas stipresne šalimi, nes jo pagrindinė veikla yra lizingas.

2. Papildomos 25 620,50 Lt išlaidos taip pat nėra pagrįstos. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovo sumokėtas sumas turto vertintojams, nes vertinimas atliktas netinkamai, nešališkai, taip pat kitas išlaidas (už turto suradimą, faktinių aplinkybių konstatavimą, turto nugabenimą pas ieškovą), nes šiuos veiksmus būtų atlikęs apeliantas savo lėšomis ir jėgomis, jeigu ieškovas būtų bendradarbiavęs su apeliantu. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas vengė vykdyti prievolę grąžinti ieškovui lizingo objektus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas susigrąžintus automobilius Kia Cee‘d, VW LT28 perdavė savo įgaliotam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“, kuris vėliau juos pats ir įsigijo, jam buvo sumokėta 4 500 Lt komisinių mokesčių už jų pardavimą. Teismas nevertino, kad ieškovas perdavė automobilį VW Sharan fiziniam asmeniui, nustatydamas jam mokėti 6 mėn. EURIBOR plius 5 proc. palūkanas, nors ieškinyje nesumažino prašomo priteisti palūkanų po lizingo sutarčių nutraukimo. Tokia ieškovo veiksmai kelia pagrįstas abejones jo sąžiningumu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lizingo bendrovė turi reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą, tarp jų į nuostolių, kurie buvo patirti pardavus atsiimtą turtą tretiesiems asmenims (CK 6.574 str., lizingo sutarčių 11.2.2, 11.2.3 p.). Byloje yra pateikti duomenys apie lizingo sutarčių pagrindu apelianto valdyto ir naudoto turto likutines vertes bei šio turto pardavimo kainas ir dėl šių paskaičiavimų aritmetinio teisingumo ginčo bylos nagrinėjimo metu nekilo. Būtent apeliantas, reikšdamas nesutikimą su realizuoto turto kainomis, turėjo pateikti įrodymus, kad atsiimtas turtas galėjo būti realizuotas didesne kaina. Apelianto argumentas, kad ieškovas pardavė turtą žymiai mažesne kaina, reikštų, jog ieškovo elgesys prieštarauja verslo logikai. Protingas ir sąžiningas verslininkas siektų išvengti nuostolių, todėl atsiimto turto pardavimas žemesne kaina reikštų realių nuostolių didinimą, nes paprastai priteista skola lieka neišieškota.

2. Ieškovas yra finansų įstaiga, kurios pagrindinis veiklos tikslas yra finansavimo teikimas. Ieškovas nesiverčia turto pardavimu, todėl po lizingo sutarčių nutraukimo dėl turto atsiėmimo, transportavimo, vertinimo, pardavimo ir t. t. ieškovas kreipiasi į įmones, užsiimančias šia veikla. Todėl yra natūralu, kad už suteiktas paslaugas šioms įmonėms mokamas atlyginimas. Ieškovas papildomas išlaidas pagrindė kartu su ieškiniu pateikiamais dokumentais. Apeliantas, teigdamas, kad papildomų išlaidų buvo galima išvengti, jeigu ieškovas būtų bendradarbiavęs su apeliantu, nepateikė ieškovo atsisakymą bendradarbiauti patvirtinančių įrodymų. Be to, nepateikė įrodymų, kad buvo apelianto valia bendradarbiauti ar kitaip padėti išvengti papildomų išlaidų patyrimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovas (lizingo davėjas) su apeliantu (lizingo gavėju) sudarė šias lizingo sutartis: LT066129 (2007-12-18), LT066130 (2007-21-18), LT011987 (2004-11-08), LT044645 (2007-01-10), LT042190 (2006-11-22), LT042191 (2006-11-22), LT042192 (2006-11-22), LT042193 (2006-11-22), LT042194 (2006-11-22), LT042195 (2006-11-22), LT042196 (2006-11-22), LT042197 (2006-11-22), LT043901 (2006-12-21), LT043972 (2006-12-21), LT043973 (2006-12-21), LT043974 (2006-12-21), LT043975 (2006-12-21), LT043976 (2006-12-21), LT043977 (2006-12-21), LT043978 (2006-12-21), LT043979 (2006-12-21), LT044264 (ankstesnis Nr. LT043690 2006-12-21), LT050354 (2007-04-16), LT0501057 (2007-04-23), LT051058 (2007-04-23), LT051059 (2007-04-23), LT051062 (2007-04-23), LT051063 (2007-04-23), LT051064 (2007-04-23), LT051562 (2007-05-03), LT051563 (2007-05-03), LT051564 (2007-05-03), LT0515565 (2007-05-03), LT051566 (2007-05-03), LT051635 (2007-05-04), LT051636 (2007-05-04), LT051637 (2007-05-04), LT051638 (2007-05-04), LT051639 (2007-05-04), LT051639 (2007-05-04), LT051640 (2007-05-04), LT051641 (2007-05-04). Šių lizingo sutarčių objektai yra transporto priemonės Kia Cee‘d SW (2 vnt.), VW Sharan, VW LT28 Midi, krautuvas Mast FD 15T, nauji ir naudoti soliariumai bei soliariumų kabinų komplektai, soliariumų valdymo pultai, infraraudonųjų spindulių kabina (t. 1, b. l. 9-200). Apeliantas įsipareigojo mokėti ieškovui sutartines įmokas pagal lizingo sutarčių įmokų grafikus, tačiau nuolat vėluodavo jas mokėti. Tai patvirtina šalių 2009 m. gegužės 18 d. sudaryta įsiskolinimo mokėjimo sutartis Nr. LT082836/IMS, pagal kurią apeliantas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka padengti pagal lizingo sutartis susidariusį įsiskolinimą (t. 1, b. l. 201-204). Apeliantui toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartis, ieškovas 2010 m. sausio 5 d. pranešimu išsiuntė jam pretenziją, reikalaudamas sumokėti susidariusį įsiskolinimą (t. 1, b. l. 243). Apeliantui neįvykdžius ieškovo reikalavimo, ieškovas 2010 m. kovo 22 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti lizingo sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą (t. 1, b. l. 244-245). Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš apelianto ir už apeliantą laidavusio atsakovo A. K. nesumokėtas pagal sutartis įmokas, delspinigius, palūkanų įmokas po sutarčių nutraukimo, nuostolius dėl susigrąžinto turto pardavimo ir papildomas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieškovo reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Apeliantas apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nuostolių dėl turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistais nuostoliais, patirtais dėl turto pardavimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nelogišką apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tik dalį ieškovo pateiktų įrodymų dėl nuostolių dydžio, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmetė kitą dalį ieškovo pateiktų įrodymų. Pažymėtina, kad pats atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti ieškovo pateiktų įrodymų pagrindu nustatytas bylos aplinkybes. Apelianto teigimu, ieškovas neįrodė, kad ieškovo susigrąžinto turto pardavimo kaina jo pardavimo metu atitiko realią rinkos kainą. Tokią poziciją grindžia tuo, kad lizingo sutarčių objektu buvusio turto vertinimas buvo atliktas netinkamai ir šališkai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius iš turto pardavimo, t. y. turto likutinės (neišpirktos) vertės ir turto pardavimo kainos skirtumą, pateikė detalų nuostolių paskaičiavimą, turto vertinimo ataskaitas ir turto realizavimo dokumentus, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas priteisdamas šiuos nuostolius ieškovo naudai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantas, abejodamas dėl lizingo objektų pardavimo kainų realumo sandorių sudarymo metu, galėjo pateikti įrodymus dėl parduodamų objektų kainų, bet to nepadarė (CPK 178 str.). Apeliantas savo nesutikimą su ieškovo prašomu priteisti nuostolių dydžiu grindė tik pateikdamas argumentus, susijusius su ieškovo pateiktų įrodymų nepakankamumu.

Apelianto nuomone, UAB „Marleksa“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos išvada dėl soliariumų, soliariumų kabinų komplektų, soliariumų valdymo pultų ir infraraudonųjų spindulių kabinos yra neobjektyvi, kadangi turto vertintojas naudojo atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, kai objektyviausiai turto vertę parodo lyginamosios vertės metodas. Teisėjų kolegija su šia apelianto pozicija nesutinka. Iš šios ataskaitos matyti, kad vertinamas turtas yra soliariumai ir jų įranga, vertinimo tikslas – turto rinkos vertės nustatymas (t. 2, b. l. 81-95). Turto rinkos vertė nustatoma taikant įvairius turto vertės nustatymo metodus, du iš kurių yra apelianto minėti, t. y. lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas, kurio esmė yra palyginimas – turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų faktinių objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogų skirtumus, ir atkuriamosios vertės (kaštų) metodas, kurio pagrindas yra skaičiavimas, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Apeliantas yra teisus, teigdamas, kad objektyviausiai turto rinkos vertę parodo lyginamosios vertės metodas, tai pažymėta ir minėtoje ataskaitoje. Tačiau nagrinėjamu atveju turto vertintojas pasirinko atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, nes dalis vertinamų objektų yra reti, t. y. jų pirkimo-pardavimo sandorių rinkoje užfiksuota labai mažai. Nepaisant to, kad turto vertintojas nedetalizavo, kurie iš vertinimui pateiktų objektų (soliariumų ir jų įrangos) yra reti, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog nagrinėjamu atveju negalėjo būti pasirinktas atkuriamosios vertės (kaštų) metodas. Pažymėtina, kad šis metodas yra numatytas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme bei Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju vertinimo turto specifiką atkuriamosios vertės (kaštų) metodas turto vertintojo buvo pasirinktas pagrįstai. Dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Marleksa“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos išvada yra neobjektyvi. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad transporto priemonės VW Sharan ir VW LT28 buvo vertintos po du kartus ir skirtumas tarp pirmo ir antro vertinimo sudaro 2 000 Lt, nesudaro pagrindo išvadai, kad vertinimas yra neobjektyvus. Pažymėtina, kad tarp pirmo ir antro vertinimo yra laiko tarpas, per kurį, atsižvelgiant vertinamo objekto specifiką (transporto priemonė), turto vertė galėjo sumažėti.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad ieškovas visą susigrąžintą turtą po lizingo sutarčių nutraukimo vertino vienašališkai pasirinkdamas turto vertintojus, t. y. nebendradarbiavo su apeliantu, todėl apeliantas nepripažįsta ieškovo pateiktų turto vertinimo ataskaitų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju apeliantas turėjo pagrįstą interesą dalyvauti turto vertinime, tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo ketinimus bendradarbiauti su ieškovu ir dalyvauti turto vertinime.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistomis papildomomis išlaidomis, kurias ieškovas patyrė susigrąžindamas lizingo sutarčių objektu buvusį turtą po šių sutarčių nutraukimo ir jį realizuodamas. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, kad ieškovas yra finansų įstaiga, kurios pagrindinis veiklos tikslas yra finansavimo teikimas. Ieškovas nesiverčia turto atsiėmimo, vertinimo ir realizavimo veikla, todėl tokiais atvejais, kai po lizingo sutarčių nutraukimo turtas yra atsiimamas iš lizingo gavėjo, lizingo bendrovė dėl turto atsiėmimo, transportavimo, vertinimo, realizavimo ir pan. kreipiasi į įmones, užsiimančias šia veikla. Akivaizdu, kad už suteiktas paslaugas turi būti atlyginama. Apelianto teigimu, jeigu ieškovas būtų bendradarbiavęs su apeliantu susigrąžindamas, įvertindamas ir realizuodamas turtą po lizingo sutarčių nutraukimo, būtų išvengęs turto suradimo, faktinių aplinkybių konstatavimo ir turto nugabenimo pas ieškovą išlaidų, nes šiuos veiksmus apeliantas būtų atlikęs savo lėšomis ir jėgomis. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus, nes apeliantas nepateikė įrodymų, kad buvo tokia apelianto valia bendradarbiauti su ieškovu ir išvengti arba sumažinti papildomas išlaidas (CPK 178 str.). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas vengė vykdyti prievolę grąžinti turtą ieškovui. Šį apelianto teiginį paneigia ieškovo 2010 m. kovo 22 d. pranešimo, kuriuo apeliantas buvo informuotas apie sutarčių nutraukimą, turinys (t. 1, b. l. 244-245). Šiuo pranešimu iš apelianto buvo pareikalauta nedelsiant nutraukti turto eksploataciją ir turtą iki nustatyto termino perduoti ieškovo įgaliotiems atstovams. Duomenų, kad apeliantas savo lėšomis ir jėgomis būtų perdavęs grąžintiną turtą, byloje nėra. Priešingai, ieškovas yra pateikęs įrodymus, kad šiuos veiksmus atliko ieškovo įgalioti asmenys, t. y. įmonės užsiimančios šia veikla (t. 2, b. l. 121-152). Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovas susigrąžintas transporto priemones Kia Cee‘d ir VW LT28 perdavė savo įgaliotam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“, kuris vėliau jas pats ir įsigijo, tačiau jam vis tiek buvo sumokėtas komisinis mokestis už jų pardavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad transporto priemones Kia Cee‘d ir VW LT28 įsigijo įmonė, kuri tarpininkavo parduodant ieškovo iš apelianto susigrąžintas transporto priemones, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ši įmonė neteikė ieškovui tarpininkavimo paslaugų parduodant šias transporto priemones. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad ieškovas susigrąžintą transporto priemonę VW Sharan perdavė asmeniui, nustatydamas jam mokėti palūkanas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl papildomų išlaidų priteisimo ir nesudaro pagrindo abejoti ieškovo sąžiningumu, kaip nepagrįstai teigia apeliantas. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, o atskirsdamas į byloje pateiktą atsiliepimą į ieškinį pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius patirtas papildomas išlaidas atsiimant ir realizuojant lizingo sutarčių objektu buvusį turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šias išlaidas ieškovo naudai.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė BukavinienėDanguolė Martinavičienė Danutė Milašienė