Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria A. R. skundas, dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės R. S. 2021 m. vasario 9 d. nutarimo, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės R. S. 2021 m. vasario 9 d. nutarimu, A. R. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2021 m. vasario 3 d. 18.31 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas 1,17 promilių neblaivumas ir jai skirta 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.

2. Nesutikdama su priimtu nutarimu, A. R. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, tačiau, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi A. R. skundas dėl 2021 m. vasario 9 d. nutarimo buvo atmestas, skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Institucijos 2021 m. vasario 9 d. nutarimu, paliktu galioti ir skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi, A. R. buvo pripažinta kalta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti A. R. kalte padarius jai inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde prašoma sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, pagal kurį nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

6.1. Analizuojant A. R. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

6.2. Tuo tarpu, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

7. Pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, už A. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Analizuojamu atveju A. R. buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad A. R. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir teigiama A. R. charakteristika, kadangi būdama pakankamai brandi asmenybė, turėdama šeimą ir būdama už ją atsakinga, ką apeliantė itin akcentuoja savo apeliaciniame skunde, ji nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien teigiama charakteristika ir jos šeimos interesai nesudaro pakankamo pagrindo jai paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimui.

8. Priešingai nei skunde nurodo apeliantė, apylinkės teismas tinkamai įvertino A. R. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir visiškai teisingai nurodė, kad ji padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,17 promilių neblaivumas, t. y. beveik tris kartus viršijantis leistiną neblaivumo ribą (0,40 promilių). Nors apeliantė skunde apylinkės teismui plačiai išdėstė aplinkybes, pagrindžiančias ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę, t. y., kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, netinkamai įvertinus savo būklę, o ne tyčia, apeliantė baudą sumokėjo iš karto, yra įgijusi išsilavinimą, sukūrusi šeimą, augina du mažamečius vaikus, pripažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, padeda vyrui šeimos ūkyje, anksčiau tokio pobūdžio nusižengimų nėra padariusi, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, važiavo gyvenvietėje leistinu greičiu, vietovėje, kuri apeliantei gerai pažįstama, apeliantės gyvenamoji vieta nutolusi nuo artimiausio miesto apie 20 km atstumu, todėl netekus teisės vairuoti, smarkiai apribojama jos susisiekimo galimybės, užmiestyje viešasis transportas nėra išvystytas, o dėl karantino ribojimų galimybė naudotis viešuoju transportu dar labiau yra sumažėjusi, tuo tarpu apeliantė turi rūpintis savo mažamečiais vaikais, nuvežti juos į ugdymo įstaigas, pasiimti iš jų, vežti pas medikus, dėl stuburo ligos apeliantei yra būtina lankytis baseine, masažuose ir mankštose, todėl taip pat tenka vykti į miestą, tačiau iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad minėtos aplinkybės apylinkės teismui buvo žinomos ir įvertintos bei padaryta esminė ir, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta išvada, kad jos nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Vien pats faktas, kad apeliantė vairavo būdama neblaivi, neįsitikinusi savo būsena, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį (1,17 promilės), kuris, kaip minėta, beveik tris kartus viršijo leistiną ribą, patvirtina ne tik tai, kad nusižengimas padarytas tyčia, bet rodo ir pažeidėjos itin neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą bei aplinkinius ir charakterizuoja ją labiau neigiamai. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, apeliantė yra tris kartus bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimas ir transporto priemonės vairavimas naudojantis mobilaus ryšio priemonėmis), kas neabejotinai charakterizuoja apeliantę kaip asmenį, nelinkusį laikytis taisyklių. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai skunde nurodo, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad ji administracine tvarka bausta 4 kartus. Kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties turinio, minėta aplinkybė yra paminėta nurodant Institucijos pateikto atsiliepimo argumentus ir nedaro skundžiamos teismo nutarties nepagrįsta ar neteisėta, juolab, kad aptariamas nusižengimas yra ketvirtas. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, jog padaryto nusižengimo pavojingumą mažina tai, kad jis padarytas gyvenvietėje, kur važiavimo greitis yra mažesnis, leistinas greitis nebuvo viršytas. Skundą nagrinėjančio aukštesnės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės, nėra pagrindas transporto priemonės vairavimą pripažinti mažiau pavojingu pažeidimu, kas pabrėžiama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).

9. Atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nors A. R. nurodytose teismų nutartyse BK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos buvo taikomos asmenims vairavusiems transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, tačiau daugeliu atvejų pažeidimų padarymo aplinkybės (vairavimas tamsiu paros metu, nesant nei vieno eismo dalyvio, menkai apgyvendintoje teritorijoje), nustatytas neblaivumo laipsnis (tik nežymiai viršijantis 0,4 promilės, atlikus matavimą nustatyta 0,43 promilių girtumas, kitoje nutartyje 0,52 promilės) ar nurodomos ypatingos aplinkybės bei neigiamų pasekmių poveikis pažeidėjams (penki mažamečiai vaikai, vienintelis šeimos išlaikytojas, darbas susijęs išskirtinai su vairavimu, darbovietė nuo gyvenamosios vietos nutolusi dideliu atstumu ir pan.) negali būti laikomos analogiškomis apeliantės atvejui. Pažymėtina, kad vienoje iš skunde nurodytų nutarčių (Nr. ATP-39-135/2016) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo paskirtas, o ne panaikintas. Šiuo atveju akcentuotina tai, kad kiekvienu atveju sprendžiant ar yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, visos aplinkybės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę.

10. Atmetant administracinėn atsakomybėn patrauktos A. R. apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Todėl, vien tai, kad A. R. pripažino padariusi minėtą nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nebuvo nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nesuteikia pagrindo švelninti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šios aplinkybės buvo įvertintos skiriant jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, todėl dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tais pačiais motyvais, nėra jokio pagrindo. Juolab, kad kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų (2021 m. vasario 3 d. policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, b. l. 30) sustabdžius policijos pareigūnams ir pasiteiravus ar vartojo alkoholio, A. R. iš pradžių neigė vartojusi alkoholį ir tik alkotesteriu nustačius 1,24 promilių neblaivumą (pakartotinu matavimu buvo nustatytas 1,17 promilių neblaivumas) pripažino neseniai gėrusi šampano.

11. Nors apeliaciniame skunde A. R. nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino jos asmenybės, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės, kad ji įgijusi išsilavinimą, turi šeimą, mažamečius vaikus, kuriuos reikia vežti į ugdymo įstaigas ir pas medikus, teisė vairuoti transporto priemones taip pat reikalinga ir padedant vyrui šeimos ūkyje, be to gyvenamoji vieta nuo artimiausio miesto nutolusi apie 20 km, o susisiekimas visuomeniniu transportu smarkiai apribotas, nelaikytinos išskirtinėmis ar ypatingai švelninančiomis jos atsakomybę ir nesudaro pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šias aplinkybes, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pati apeliantė, o to nepadariusi prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir paskyrus atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi artimais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir A. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jos nesustabdė. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

12. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad A. R. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantei paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu A. R. būtų galima neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinti šį terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.