Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-129-317/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
1S-129-317/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
L. K.
Kategorijos
  • 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-129-317/2020
Teisminio proceso numeris 1-31-1-01628-2012-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 13 d. priimtą nutarimą Nr. LK-(duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam L. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. K. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta 7 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. birželio 6 d., bausmės pabaiga 2020 m. rugsėjo 6 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. LK-(duomenys neskelbtini) nutarta taikyti L. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2020 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, tokį sprendimą motyvuojant tuo, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų jam paskirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė įvertinęs L. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus (nustatyta, jog nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei), duomenis apie ankstesnius jo teistumus (jis praeityje teistas 4 kartus), nusikaltimo, už kurį šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą (L. K. įvykdė sunkų smurtinį nusikaltimą), bei tai, kad praeityje nuteistasis nesilaikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, nedirbo, jis nėra įgijęs specialybės bei atlyginęs teismo priteistos žalos. Be išvardintų aplinkybių žemesnės instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, jog L. K. Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo neatlikęs pakankamai didelės laisvės atėmimo bausmės dalies - likusi neatlikta bausmės dalis 2019 m. gruodžio 13 d. buvo 8 mėnesiai ir 23 dienos.

4. Nuteistasis L. K. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino aplinkybę dėl teismo jam priteistos žalos atlyginimo. Anot nuteistojo, jis yra atlyginęs visą teismo priteistą pinigų sumą, o šiuo metu antstoliai iš jo išieško baudas, paskirtas administracinėse bylose. Be to, paskirtas baudas jis moka ir savarankiškai, tai darys ir išėjęs į laisvę, kur nori pradėti naują gyvenimą be skolų. Taip pat nuteistasis pažymi, jog ankstesnius nusikaltimus jis padarė būdamas itin jauno amžiaus, bei teigia, jog bausmės atlikimas pataisos namuose pakeitė jo požiūrį į gyvenimą, jis subrendo ir išėjęs į laisvę nori pradėti naują gyvenimą - nenusikalsti, dirbti, sukurti šeimą, dorai ir sąžiningai gyventi, būti pilnaverčiu Lietuvos Respublikos piliečiu. Be to, L. K. atkreipia dėmesį, jog, atlikdamas bausmę, jis ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, prašydamas suteikti jam darbo, taip pat išreiškė norą įgyti specialybę, tačiau tiek darbas, tiek galimybė mokytis jam nebuvo suteikta dėl vietų trūkumo, bei tvirtina, jog, išėjęs į laisvę, jis dirbs ir įgys specialybę, mokydamasis vakarinėje grupėje.

4.2. Taip pat nuteistasis nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, jog jis yra neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies, kadangi jam buvo paskirta 7 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o šiuo metu jam likusi atlikti bausmės dalis yra mažesnė nei 7 mėnesiai.

4.3. Nuteistojo teigimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis vykdo ir yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei atitinka visas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatytas sąlygas, kurioms esant taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Be to, jis turi gyvenamąją vietą laisvėje, o paleistas lygtinai dirbtų MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ganėtinai žema ir toliau mažėja, taigi, pažanga ją mažinant yra ženkli ir pakankama probacijos tikslams pasiekti bei įgyvendinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo L. K. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.

7. Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog BVK nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas; ir b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas; ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-72-658/2020).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti L. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bei yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. L. K. taip pat įvykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose bei atliko gerbūvio darbus (sutvarkė 4-o būrio koridorių, iššveitė grindis ir sienas, stendus). Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos konkrečiam nuteistajam gali būti taikomas tik nustačius visų formaliųjų bei materialiųjų pagrindų egzistavimą, taigi šiuo atveju privaloma įvertinti ir L. K. nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant.

9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įgijo vidurinį išsilavinimą Vilniaus mokymo centre, išreiškė motyvaciją dirbti, taip pat įgyti specialybę Marijampolės profesinio rengimo centre. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis pataisos įstaigoje nepiktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu, nekonfliktavo su kitais nuteistaisiais ar pataisos įstaigoje dirbančiais asmenimis, buvo tris kartus skatintas. Taip pat nustatyti ir penki jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai – gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas, motyvacija mokytis, teigiamas požiūris į darbą, gebėjimas atpažinti ir įvardinti kai kurias problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu, kritiškas savo elgesio praeityje vertinimas, socialiai priimtinų ateities tikslų siekis. Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo L. K. naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog L. K. daro akivaizdžią ir įtikinančią pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Grįsdamas šią išvadą, apygardos teismas visų pirma pažymi, jog apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Be to, teisėjų kolegijos nuomone, šią pažangą itin akivaizdžiai atspindi jos rizikos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal OASys metodiką ir išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais. Tuo tarpu šiuo atveju tiek L. K. vis dar nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, vertintini nuteistojo nenaudai. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, L. K., net ir dalyvaujančiam Komisijos siūlytose elgesio pataisos programose, nustatomi net keturi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, praeities gyvenimo stilius ir draugai, išsilavinimas, galimybė dirbti bei mąstymas ir elgesys, o atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, jog nuteistasis priklauso vidutinei nusikalstamo elgesio rizikos grupei – pagal OAS‘ys metodiką nustatyti 49 balai. Be to, nuteistojo L. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą sudaro žymus dinaminių (t. y. tokių, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti ar visiškai panaikinti) balų skaičius – iš nustatomų 49 balų 25 balai yra statiniai, o likusieji 24, t. y. beveik pusė, dinaminiai. Aptarti duomenys, teisėjų kolegijos nuomone, yra akivaizdus patvirtinimas, jog nuteistojo daroma pažanga, nepaisant to, jog pagal OAS‘ys metodiką nustatomas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pastaruoju metu mažėja, vis dar nėra pakankama išvados, jog, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, padarymui.

11. Vertinant L. K. elgesį bausmės atlikimo metu, neabejotinai turi būti įvertinti ir duomenys apie jo nuobaudas bei paskatinimus. Šiuo atveju nustatyta, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę, drausmine tvarka buvo baustas vienuolika kartų ir tik tris kartus skatintas. Be to, didžioji dalis jo padarytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų buvo itin šiurkštūs – pavyzdžiui, tris kartus L. K. baustas už neleistinų daiktų laikymą, du kartus už tai, kad pažeidė lokalizacijos taisykles, bei kartą už tatuiruočių darymą. Pastebėtina ir tai, kad pažeidimus nuteistasis darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėlesniu laikotarpiu – nuobaudos jam nuosekliai skirtos 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m., o nuo paskutinio pažeidimo padarymo, už ką nuteistajam 2019 m. balandžio 29 d. buvo paskirtas papeikimas, nepraėjo nė vieneri metai. Po paskutiniosios nuobaudos nuteistasis buvo skatintas vos du kartus – 2019 m. lapkričio 5 d. už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose jam prieš terminą panaikinta 2019 m. balandžio 29 d. paskirta nuobauda. Tiek padarytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimų kiekis, tiek jų pobūdis bei padarymo laikas, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog L. K., yra linkęs pažeisti nustatytą elgesio tvarką, net ir žinodamas, jog yra itin griežtai kontroliuojamas, o tai ne tik neigiamai charakterizuoja jį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Įvertinusi tai, kad iki laikotarpio, nuo kurio nuteistasis daugiau nebedarė pažeidimų, jis buvo baustas net vienuolika kartų, bei tai, kad po paskutinio pažeidimo padarymo nepraėjo nei vieneri metai, po to jis buvo paskatintas vos du kartus, teisėjų kolegija mano, jog L. K. dar turi įrodyti, kad jo elgesys ir toliau sugebės išlikti tik pozityvus.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju privaloma atsižvelgti ir į L. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą (jis bausmę atlieka už sunkaus smurtinio nusikaltimo, sukėlusio kitam asmeniui sunkų sveikatos sutrikdymą, padarymą), ankstesnius jo teistumus (praeityje L. K. teistas tris kartus už plėšimus, taigi, praeityje jo įvykdyti nusikaltimai taip pat buvo susiję su smurto kitų asmenų atžvilgiu panaudojimu) bei tai, kad nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau jo metu nuteistasis nevykdė teismo jam paskirtų pareigų, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nors, įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą, matyti, jog nusikalstamų veikų, už kurias nuteistieji atlieka bausmę, kiekis, pobūdis ir pavojingumas, neatlikta bausmės dalis, ankstesni teistumai ar teismo skirų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymu, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų bei naujų nusikalstamų veikų darymas, net ir realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę, kartu vertinant ir 10 bei 11 šios nutarties punktuose nurodytas aplinkybes, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje L. K. ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas. Tokios išvados kontekste, atsakydama į nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tai, kad nusikalstamas veikas L. K. padarė būdamas jauno amžiaus (pirmą nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas nepilnametis), o ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, jis savo priešingo teisei elgesio nekeitė ir toliau nusikalsdavo, nesilaikydamas įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio normų, rodo didesnį, o ne mažesnį jo pavojingumą visuomenei.

13. Kaip matyti iš skundo argumentų, nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo nutarties dalimi, kurioje nurodoma, kad L. K. yra neatlyginęs teismo priteistos žalos, atsiradusios dėl jo nusikalstamų veiksmų. Nuteistojo teigimu, šis teismo teiginys yra klaidingas, kadangi pataisos namuose gauti vykdomieji raštai yra išduoti dėl administracinių nuobaudų, paskirtų administracinėse bylose, nesumokėjimo. Susipažinusi su apygardos teismui pateikta teikimo medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, jog joje pateikti duomenys dėl pataisos namuose nuteistojo atžvilgiu gautų vykdomųjų raštų yra visiškai neinformatyvūs, dėl to, nei patvirtinti, nei paneigti šio skundo argumento negalima. L. K. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma tik tai, kad įkalinimo įstaigoje buvo gauti vykdomieji raštai, kuriuose skolininku įvardijamas L. K., išieškotina suma - 959,75 eurai, tačiau nei šioje išvadoje, nei kokiuose kituose teismui pateiktuose dokumentuose nėra konkrečiai nurodyta, ar pataisos įstaigoje gauti vykdomieji raštai yra išduoti baudžiamojoje byloje, kurioje L. K. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taigi lieka neaišku, ar pagal Marijampolės pataisos namuose gautus vykdomuosius raštus nuteistasis turi padengti būtent jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ar kokius tai kitus įsiskolinimus. Vis tik, apygardos teismas sprendžia, jog ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra esminė, galinti būti pakankamu pagrindu naikinti skundžiamą nutartį, kadangi aukščiau išdėstyti argumentai, susiję su nuteistojo bausmės atlikimo metu padarytais pažeidimais, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičiumi, įvertinus juos nuteistojo kriminogeninę praeitį apibūdinančių aplinkybių kontekste, yra pakankami teigti, jog nuteistojo daroma pažanga dar neleidžia manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

14. Nuteistojo skunde taip pat kritikuojamas apylinkės teismo nurodytas motyvas dėl nuteistajam likusios atliktos bausmės dydžio. Nors teisėjų kolegija pritaria L. K., jog Komisijos nutarimo priėmimo dieną jo likusi neatliktos bausmės dalis – 8 mėnesiai ir 23 dienos, įvertinus tai, kad jam Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta 7 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, apylinkės teismo buvo nepagrįstai įvertinta kaip pakankamai didelė, tačiau pažymėtina, jog iš žemesnės instancijos teismo motyvų, kuriais remiantis buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą (apylinkės teismo argumentai išdėstyti šios nutarties 3 punkte), matyti, jog likusios neatliktos bausmės dydis nelėmė apylinkės teismo sprendimo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, jis tik buvo įvertintas kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

15. Aukščiau išdėstytų išvadų kontekste konstatuojama, jog L. K. skunde nurodytos aplinkybės, jog jis, atlikdamas bausmę rodė iniciatyvą dirbti bei mokytis, o išėjęs iš pataisos namų turėtų kur gyventi bei užtikrintą darbo vietą, nėra pakankamos žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui ir sprendimo patvirtinti Komisijos nutarimą priėmimui. Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant dar nesudaro pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, taigi, jis neatitinka visų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų. Kadangi žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, priėmė teisingą procesinį sprendimą, skundžiama nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. K. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis