Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017 m. kovo 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą atsakovei J. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl 281,56 Eur dydžio žalos (nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos) atlyginimo. Nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimas kyla iš viešojo administravimo santykių, todėl pareiškėjo prašymas yra administracinio pobūdžio ir nagrinėtinas administraciniame teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012-01-26 nutartis, teisminio proceso Nr. 2-05-3-16070-2011-8).

Elektronine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovei 2016-04-07 suteiktas bedarbio statusas, 2016-04-13 atsakovė užpildė prašymą paskirti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kuri jai buvo mokama iki 2016-05-31, atsakovės bedarbio statusas nutrauktas 2016-04-21. Iš bylos medžiagoje esančios VSDFV Utenos skyriaus Išmokos gavėjo asmeninės kortelės turinio matyti, kad atsakovei laikotarpiu nuo 2016-04-07 iki 2016-04-30 išmokėta 168,94 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoka, laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 – 211,17 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoka. Nustatyta, kad atsakovės leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje baigėsi 2016-04-20, tačiau apie minėtą faktą atsakovė teritorinės darbo biržos skyrių informavo pavėluotai. Atsižvelgęs į tai VSDFV Utenos skyrius 2016-07-07 sprendimu Nr. NI_SP5-1215 „Dėl J. M. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo” nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016-04-21 iki 2016-05-31 susidarė 281,56 Eur nedarbo draudimo išmokos permoka. Bylos duomenys patvirtina, kad apie priimtą sprendimą VSDFV Utenos skyrius atsakovę bandė informuoti 2016-07-13 raštu Nr. (9.117)R3_29762, 2016-08-24 raštu Nr. (9.117)R3-35802, 2016-10-05 raštu Nr. (9.117)R3-42248, tačiau raštai nebuvo įteikti atsakovei, nes nebuvo atsiimti pašte. Minėti raštai buvo siųsti visais VSDFV Utenos skyriaus žinomais atsakovės gyvenamosios vietos adresais ((duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2017-01-01), kurio 5 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio Įstatymo 4 straipsnyje nurodyti apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš įstatyme nustatytų sąlygų. Minėto įstatymo 11 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu per nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį baigiasi leidimo asmeniui dirbti Lietuvos Respublikoje galiojimo laikas. Įstatymo 20 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo” patvirtintuose Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose (toliau – ir Nuostatai, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015-11-13) nustatyta, kad bedarbis, kreipdamasis dėl nedarbo draudimo išmokos, teritorinei darbo biržai privalo pateikti prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką (26 punktas); bedarbis, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpiu netekęs bedarbio statuso, laikomas netekusiu teisės gauti nedarbo draudimo išmoką pagal Įstatymo 5 straipsnį, ir šios išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo bedarbio statuso netekimo dienos, išskyrus Nuostatų 63 punkte nustatytą atvejį (34 punktas); sprendimą dėl nedarbo draudimo išmokos mokėjimo sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ar nutraukimo priima Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius, jo pavaduotojas ar teritorinio skyriaus direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų ir/ar dokumentų, nurodančių pasikeitusias aplinkybes, gavimo (35 punktas); nedarbo draudimo išmoka neskiriama dėl Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų priežasčių, o paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas dėl Įstatymo 11 straipsnyje nurodytų priežasčių (48 punktas); neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (60 punktas); kai nedarbo draudimo išmoka neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės, išmokėtos sumos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškomos iš bet kurios kitos gavėjo išmokos, kurią asmeniui moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, o jeigu asmuo jokių išmokų negauna ir/ar permokėtos sumos negrąžina, ji išieškoma teismine tvarka (61 punktas).

Darbo ieškančių asmenų registravimo ir apskaitos tvarka detaliai reglamentuota Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015-08-05), patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-04 įsakymu Nr. A1-473 III skyriuje, kurio 13 ir 14 punktuose nurodyta, kad teritorinės darbo biržos darbuotojas užpildo Darbo ieškančio asmens kortelę, kurios formą tvirtina Lietuvos darbo biržos direktorius, ir pateikia asmeniui pasirašyti (13 punktas), asmuo atsako už Darbo ieškančio asmens kortelėje nurodytų duomenų teisingumą; nuslėpęs ar pateikęs neteisingą informaciją arba suklastotus dokumentus, asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka (14 punktas). Aprašo 9 punkte įtvirtinta, kad trečiosios šalies pilietis, registruodamasis teritorinėje darbo biržoje, privalo pateikti ir galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, o 27 punkte nustatyta, kad teritorinėse darbo biržose įregistruoti asmenys, pasikeitus jų duomenims, nurodytiems Darbo ieškančio asmens kortelėje, privalo per 5 darbo dienas nuo naujų aplinkybių atsiradimo dienos apie tai pranešti teritorinei darbo biržai; atsižvelgiant į pasikeitusius duomenis, atliekami Užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 2, 4, 5 dalyse, 13 straipsnio 2, 4 dalyse ir Aprašo 31, 33 ir 35 punktuose nurodyti veiksmai.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą įstatymas yra taikomas leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turintiems užsieniečiams, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Remiantis minėto įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 9 punktu bedarbio statusas panaikinamas, kai pasibaigia bedarbio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar kito bedarbio teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento galiojimas.

Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymuose numatytais atvejais; šiomis nuostatomis išreiškiamas valstybės socialinis pobūdis, o socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie negali dėl įstatymuose numatytų svarbių priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas (inter alia (tarp kitko, be kita ko) Konstitucinio Teismo 1997-03-12 nutarimas). Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, reguliuodamas socialinės apsaugos, socialinės paramos santykius, turi plačią diskreciją (inter alia (tarp kitko, be kita ko) Konstitucinio Teismo 2007-09-26 nutarimas, 2010-04-20 sprendimas, 2012-06-29, 2013-02-15, 2013-05-16, 2013-12-11 nutarimai). Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios piliečiams teisę į socialinį aprūpinimą, kartu įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir apsaugos priemones (inter alia (tarp kitko, be kita ko) Konstitucinio Teismo 1997-03-12, 1997-12-03, 2002-11-25, 2003-12-03 nutarimai).

Pagal bylos duomenis 2016-04-13 Prašymo skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką teikimo metu atsakovė atitiko visas sąlygas nedarbo socialinio draudimo pašalpai gauti. Atsakovė 2016-05-03 ir 2016-05-09 Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje vykusių apsilankymų metu nepateikė duomenų (neinformavo) apie tai, jog jos leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje nustojo galioti 2016-04-20. Nustatyta, kad atsakovė apie minėtą aplinkybę teritorinės darbo biržos skyrių informavo tik 2016-06-14 vykusio apsilankymo metu. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė anksčiau nei 2016-06-14 Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyrių informavo apie savo padėties pasikeitimą (pasibaigusį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje). 2016-04-07 registruodamasi teritorinės darbo biržos skyriuje atsakovė savo parašu patvirtino, kad Darbo ieškančio asmens kortelėje pateikti duomenys yra teisingi, įsipareigojo pasikeitus nurodytiems duomenims per 5 darbo dienas apie tai pranešti teritorinės darbo biržos skyriui bei nurodė, kad yra susipažinusi su pasekmėmis, kurios kyla laiku nepranešus apie nurodytų duomenų pasikeitimą. 2016-04-13 Prašyme skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką atsakovė taip pat parašu patvirtino, kad žino apie tai, jog permokėtos nedarbo išmokos sumos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmenų, dėl kurių kaltės jos neteisėtai išmokėtos.

Iš minėtų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog atsakovė nuo 2016-04-21, t. y. nuo atsakovės leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo pabaigos, neteko bedarbio statuso, tačiau nepateikė šios informacijos Lietuvos darbo biržos skyriui, todėl paskirta išmoka jai buvo mokama iki 2016-05-31. Atsižvelgęs į tai bei vadovaudamasis minėtomis nuostatomis, teismas konstatuoja, jog atsakovei laikotarpiu nuo 2016-04-21 iki 2016-05-31 išmoka buvo mokama nepagrįstai, todėl susidarė 281,56 Eur dydžio nedarbo draudimo išmokos permoka. Ginčo dėl apskaičiuoto permokos dydžio byloje nėra. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pažymi, kad būtent atsakovės laiku nepateikta informacija apie leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pasibaigimą lėmė tai, kad paskyrus nedarbo socialinio draudimo pašalpą, ji buvo mokama iki 2016-05-31 (t. y. jau pasibaigus leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje). Įstatymo 20 straipsnio 3 dalis ir Nuostatų 60 punktas nustato, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos Išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Šiuo atveju atsakovė turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. Teismas sprendžia, jog pagrįstai VSDFV Utenos skyriaus direktoriaus 2016-07-07 sprendimu Nr. NI_SP5-1215 nustatyta 281,56 Eur permoka. Paminėtame sprendime aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktai, kuriais remiantis jis buvo priimtas, taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka. Atsakovę ne kartą buvo bandoma jos nurodytu bei deklaruotos gyvenamosios vietos adresais informuoti apie susidariusią negrąžintą permoką, tačiau atsakovė jai siųstų pašto korespondencijų neatsiėmė. Minėtas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė permoką grąžino, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad nedarbo draudimo išmokos permoka susidarė būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo (pareigos pranešti apie pasikeitusius duomenis nevykdymo) bei konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi permokėtos išmokos dalies, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš J. M. priteistina 281,56 Eur nedarbo draudimo išmokos permoka.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

ABTĮ 85¹ straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).

Administracinės bylos medžiagoje esančios SoDra pažymos apie atsakovės įdarbinimus ir gaunamas pajamas patvirtina, kad atsakovė šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)”, jos darbo užmokesčio suma laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-01-31 ir nuo 2017-02-01 iki 2017-02-28 atitinkamai buvo 396,52 Eur ir 380,00 Eur, atsakovei ginčo laikotarpiu nebuvo priskaičiuota pensija ar kitos pašalpos. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas išdėstyti priteistos nedarbo draudimo išmokos permokos sumokėjimą (grąžinimą). Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, nutaria sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis 4 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 70,00 Eur, o paskutinį mėnesį – 71,56 Eur. Teismas mano, kad išdėstant teismo sprendimo vykdymą nurodytu būdu, nebus pažeista abiejų šalių interesų pusiausvyra ir pareiškėjos interesai nenukentės. Pažymėtina, jog atsakovė turi teisę priteistą sumą sumokėti ir per trumpesnį laikotarpį ar iš karto.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš atsakovės J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 281,56 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 56 euro centus) žalos atlyginimo.

Žalos atlyginimo sumokėjimą išdėstyti 4 mėnesių laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų), o paskutinį mėnesį – 71,56 Eur (septyniasdešimt vieną eurą ir 56 euro centus).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.