- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- ATP-125-149/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15002-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Leonarda Gurevičienė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. ir nubaustas 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su administracine byla Nr. ATP-125-149/2017,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 21 d., apie 11.24 val., A16 kelyje Vilnius - Prienai - Marijampolė, 20 km., Vilniaus m. sav., vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, esant nustatytam didžiausiam leistinam greičiui 70 km/h, važiavo 125 km/h greičiu, nustatytą greitį viršijo 53 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 (aktuali red.), 134 punkto reikalavimą, kuriuo nustatyta, kad pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. Šiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-02 nutarimą ir, pritaikius ATPK 30¹ str., neskirti jam papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skunde nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatų. Apelianto teigimu, jis dėl padaryto pažeidimo gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje UAB „Rimedis“, paskirtą baudą jau sumokėjo, teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, kad galėtų nuvykti į darbą. Taip pat teigia, kad į darbą vyksta ne vienas, kasdien į darbą veža dar keletą bendradarbių. Taip pat nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, siekiant tinkamai ir savalaikiai pasirūpinti sunkia sergančia motina, kadangi iš 6 šeimoje esančių vaikų jis vienintelis gyvena tame pačiame kaime, seserys su šeimomis gyvena Airijoje, vienas brolis – Vilniuje, kitas – važinėja į Angliją, tėvui taip pat kartais tenka išvažiuoti į Švediją darbo reikalais.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos iš tikrųjų leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal susiformavusią teismų praktiką ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikomos tik ypatingais, išimtiniais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-146-436/2009, N-62-409/2009, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1320/2013, Atp-1175/2013, ATP-642/2014, ATP-423/2014, ATP-914/2015, ATP-596/2015, ATP-1222/2015 ir kt.). Taigi administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tai yra ATPK 30¹ str. taikytinas išimtinais atvejais, kai byloje nustatyta visuma aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai.
Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjo D. B. atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga. Tai, kad D. B. gailisi dėl padaryto pažeidimo, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kurią įvertino, charakterizuodamas pažeidėjo asmenybę ir paskirdamas jam ATPK 124 str. 6 d. sankcijos ribose numatytą minimalią nuobaudą. Tuo pačiu nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-273/2015, Nr. ATP-567/2015, Nr. ATP-290/2016, Nr. ATP-303/2016, Nr. ATP-403/2016 ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, pažymėtina, kad skunde nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, jos D. B. buvo žinomos, tačiau nesutrukdė padaryti jam įstatymo uždraustą priešingą teisei veiką, ir patvirtina, jo paties neatsakingą požiūrį į pareigą rūpintis motina bei su darbu susijusių funkcijų vykdymą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-22 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami, kad būtų galima pakeisti šį nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti.