Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. patikslintą ieškinį atsakovei V. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

4. Ieškovas ir jo atstovas advokatas Ričardas Ralys teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė rašytinį prašymą, kuriame nurodė, jog teismo posėdyje dalyvauti negali, kadangi ieškovas yra išvykęs į Angliją, o ieškovo atstovas advokatas Ričardas Ralys tuo metu dalyvauja išvažiuojamame teismo posėdyje Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose. Prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant bei pilnai, visa apimtimi tenkinti ieškovo ieškinį.

5. Atsakovė V. T. posėdyje nedalyvavo. 2018 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atsakovei buvo paskelbta paieška (b. l. 26-27). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyrius 2018 m. lapkričio 8 d. raštu informavo, jog atsakovė V. T. nuo (duomenys neskelbtini) d. savo gyvenamąją vietą deklaravo B. (b. l. 29). Atsakovei V. T. apie bylos nagrinėjimą pranešta viešo paskelbimo būdu (b. l. 33-34).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovo A. T. (santuokos liudijime nurodyta pavardė „T.“) ir atsakovės V. T. (santuokos liudijime nurodyta pavardė „T.“) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 46). Santuokos metu vaikų nesusilaukė. Ieškovo A. T. vardu nuo 2015 m. gegužės 11 d. registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bei jam priklausantis sandėlis (b. l. 7-8). Ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 5). Duomenų apie atsakovės V. T. (santuokos liudijime nurodyta pavardė „T.“) vardu registruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų nėra (b. l. 24, 25). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė turi dukrą, tačiau ji bylos nagrinėjimo metu yra pilnametė (b. l. 30).

Dėl santuokos nutraukimo

7. Ieškovo reikalavimas santuoką nutraukti tenkinamas, nes nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka yra faktiškai iširusi, nuo 1991 m. sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina (CK 3.49 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, kurių nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu.

8. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą. Tokiais atvejais būtina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš sutuoktinio kaltę: neištikimybę, nelojalumą, nepagarbą, vengimą remti moraliai ir materialiai, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus ir kita. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Viena iš anksčiau nurodytų sutuoktinių pareigų – lojalumas – reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog pragyvenus santuokoje apie 2 metus atsakovė visiškai paliko šeimą, maždaug 1991 m. pradžioje išvyko iš Lietuvos Respublikos, nurodydama, kad palieka šeimą ir išvyksta visam gyventi į savo gimtinę, kaip suprato ieškovas, galimai į G. miestą, Rusijoje. Nuo to momento ieškovas atsakovės daugiau nebematė, su ja nebepalaikė jokių ryšių, taip pat ir atsakovė nepalaikė jokių ryšių su ieškovu. Dėl sutuoktinės - atsakovės kaltės šalių santuoka iširo visiškai ir galutinai, jokio bendro šeiminio gyvenimo nebėra ir ieškovas nesitiki, kad jis kada nors bus atkurtas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė pati paliko šeimą, su ieškovu visiškai nebendrauja, išvyko gyventi į kitą šalį, ieškovas kaltina atsakovę netinkamu elgesiu santuokoje, kad ji, išvykdama į užsienį nesirūpino šeima. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, santuokos iširimo priežasčių nenurodė ir ieškinio neginčijo. Ieškovo argumentus, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, patvirtinta ir duomenys, gauti iš gyventojų registro, iš kurio išrašo apie asmenį matyti, jog atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) d. yra deklaravusi savo išvykimą į B. (b. l. 30). Atsižvelgdamas į aplinkybes, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) d. deklaravo išvykimą į B., tokiu būdu oficialiai šalys artimų ryšių nepalaiko nuo (duomenys neskelbtini) m., ieškovas nurodė, jog jau nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena atskirai, atsakovei neginčijant ieškinio ir savo kaltės dėl santuokos iširimo, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo teiginiais ir iš aptarto sprendžia, jog atsakovė savo netinkamu elgesiu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, nesirūpino šeima, paliko sutuoktinį daugiau nei prieš 1 metus, dėl ko teismas preziumuoja, jog santuoka tarp šalių nutrūko dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

10. Atsakovė nepareiškė prieštaravimų, kad jai po santuokos nutraukimo būtų palikta santuokos metu turėta pavardė. Iš byloje esančio ieškovo asmens dokumento kopijos matyti, kad ieškovo pavardė yra „T.“ (b. l. 3), santuokos liudijime nurodytos sutuoktinių pavardės yra „T.“ ir „T.“ (b. l. 4, 46), todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės: ieškovui – „T.“, atsakovei –„T.“ (CK 3.69 straipsnis).

11. Ieškovas išlaikymo sau nereikalauja, todėl šis klausimas priimant teismo sprendimą nesprendžiamas (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

12. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog gyvendamas Lietuvoje jis pagal 2008 m. birželio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)069 įsigijo (duomenys neskelbtini) dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bei 1/17 dalis butui priklausančio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, pagal 2015 m. gegužės 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas įsigijo to paties buto likusią (duomenys neskelbtini) dalį ir šis nekilnojamasis turtas yra įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas asmeninės nuosavybės teise ieškovo asmeniškai, iš ieškovo asmeninių lėšų, prie šio nekilnojamojo turto išlaikymo, priežiūros, remonto, komunalinių mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų atsakovė niekaip neprisidėjo, kadangi šalių santuoka faktiškai nutrūko dar (duomenys neskelbtini) metais, tai yra iki įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamasis turtas buvo įsigytas esant santuokai tik teisiškai, tačiau ne faktiškai. Dėl šių priežasčių aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas, ieškovo nuomone, negali būti dalijamas nutraukiant santuoką ir jis turi būti pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe.

13. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, t. y., kad atsakovė šeimą paliko dar (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) d. oficialiai deklaravo savo išvykimą į B., akivaizdu, jog ieškovui jau gyvenant vienam ir valdant savo asmenines lėšas, jis pats vienas įsigijo nekilnojamąjį turtą savo asmeninėn nuosavybėn, todėl nutraukiant santuoką, santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bei sandėlis, pripažintinas asmenine ieškovo A. T. nuosavybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovas yra sumokėjęs 300,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 10, 19), todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistinas 300,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

15. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 5,24 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nutraukti ieškovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) d., ir atsakovės V. T. (iki santuokos A.), gimusios (duomenys neskelbtini) d., santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės V. T. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. T. palikti pavardę - „T.“, atsakovei V. T. palikti pavardę – „T.“.

Nutraukus santuoką, nekilnojamąjį turtą - butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bei sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pripažinti asmenine ieškovo A. T. nuosavybe.

Priteisti iš atsakovės V. T., gimusios (duomenys neskelbtini) d., ieškovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 300,00 Eur (tris šimtus eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės V. T., gimusios (duomenys neskelbtini) d., valstybei 5,24 Eur (penkis eurus 24 centus) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.