- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- M1-219-1135/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22217-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Nukentėjusysis
- A. Ž.
- Kaltinamasis
- G. Ž.
- Advokatai
- Lionė Užubalienė
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, G. Ž. gynėjai advokatei Lionei Užubalienei,
ekspertei Sandrinai Šakavičienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
žodinio proceso tvarka neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) Lietuva, šeimyninė padėtis: nevedęs, registruotas darbo biržoje, neteistas, du kartus jo atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicininės priemonės: 1. 2023 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi pripažinta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas, skirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą (2024 m. birželio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė panaikinta); 2. 2024 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi pripažinta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas, skirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigos sąlygomis, kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, būnant nepakaltinamam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. Ž. smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent: 2024 m. birželio 11 d., apie 17:29 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0.69 promilės), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į veidą ir krūtinę savo artimam giminaičiui - broliui A. Ž., tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. Ž. sukėlė fizinį skausmą.
Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, į teisiamąjį posėdį nebuvo kviečiamas, atsižvelgus į 2024 m. spalio 3 – lapkričio 6 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-501/2024 nurodytas aplinkybes, kad G. Ž. negali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime, dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 176-179).
Nukentėjusysis A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad brolis buvo išgėręs ir pradėjo triukšmauti, šaukti ant mamos, su ja pyktis, kilo konfliktas. Jis įsikišo, pasakė, kad ramintųsi, tada pradėjo brolis jį pulti ir smūgiuoti, įsiterpė mama, bet vis tiek jį brolis puolė. Sugriebė už galvos, keliu sudavė į veido sritį. Jie nuvirto. Bandė sulaikyti, o mama kvietė policiją. Brolis išsprūdo jam iš rankų ir tada vėl puolė. Mama išstūmė jį lauk, užrakino duris ir laukė policijos. Nurodė, jog pradžioje susistumdė, davė kumščiais, paskui už galvos sugriebė ir trinktelėjo iš kelio, dantys pradėjo klibėti. Paaiškino, kad teisingai kaltinime nurodytos aplinkybės. Policija dar apžiūrėjo tas lūpas. Žino, kad brolis serga (duomenys neskelbtini). Ne pirmas kartas kada prieš jį smurtavo, buvo kviesta policija. Brolis negali vartoti alkoholio. Ne visada tuos vaistus jis išgeria, yra pasakojęs, kad išspjauna juos. Mama jam aiškina, kad turi gerti vaistus, bet jis pyksta, sako nevadovauti jam. Brolis būna piktas, jei jam nepritariama. Kai užeina ta manija, nieko padaryti negali. Anksčiau negerdavo ir vaistus vartojo, kai pradėjo vartoti alkoholį ir prasidėjo visos bėdos. Sakęs, kad jam patinka ta manija, tokia būsena. Mama liepia važiuoti pas daktarus, vartoti vaistus. Jis neklauso jos, tada ir prasideda piktumai, jam nieko negali pasakyti. Nelabai namų sąlygomis gali būti gydomas, vėl bus tas pats. Jei vartotų vaistus, gal ir gerai būtų. Ta manija buvo pavasarį ir dabar vėl atsinaujino, kas pusę metų kažkur būna. Brolis gauna invalidumą, po gydymo dirbo. Kiek žino, yra prisiėmęs paskolų, pats jam sakė. Dabar brolis gyvena nakvynės namuose. Nurodė, kad brolis turi agresijos. Nežino ar brolis panaudotų ginklą, bet mamos atžvilgiu yra priešiškas. Jie gyvena kartu su mama, jis alkoholio taip pat pavartoja, bet neagresyvus, nesikabinėja prie brolio, įsikiša tik tada, kai puolama ant mamos. Paaiškino, kad brolis pradėjo ranką prieš mamą kelti, 15 parų negali pas mamą atvykti. Jei brolis nesigydys kyla grėsmė mamai, nes jo kartais gali ir nebūti.
Liudytoja Z. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad sūnus parėjo išgėręs, ji liepė eiti gultis, tada pradėjo triukšmauti, šūkauti. Kai liepė liautis šaukti, sūnus ją pastūmė, bet nemušė. Kitas sūnus pasakė, kad jei mama liepia eiti gult, tai ir eit gultis. Tada pradėjo muštis. Ji išstūmė sūnų lauk, iškvietė policiją. Kai mušė pataikė sūnui į veidą, paskui jie pradėjo ristis, ji išbėgo paimti telefono. Iš pradžių mušėsi kumščiais, kai atgal atbėgo A. jau buvo užspaudęs brolį. Skundėsi A., kad žandą skauda, nes iš kelio spyręs jam brolis. Sūnus sirgo (duomenys neskelbtini), serga jau ilgai, kokį 10 metų, dar kai universitete mokėsi. Tada gulėjo ligoninėje, gėrė vaistus ir buvo gerai, bet pradėjo vartoti alkoholį ir išsišaukė tą maniją. Ji nevartoja alkoholio. A. alaus nusiperka, išeina pas draugų. Ji prižiūri sūnų, bet šis neklauso jos, sako esąs suaugęs. Klausė jos ką daryti, tai ji sakė, kad reikia nustoti gerti, bet tai jam netiko. Sakė, kad vaistus geria, bet jei juos išgeria kai yra išgėręs, tai nėra labai gerai. Prašė kad važiuotų gydytis nuo alkoholio. Kai išgeria ji pasako, kad nustotų gerti, tada jis pyksta. Ji labai norėtų, kad paskirtų sūnui gydymą nuo alkoholio. Mano, kad sustojus gerti alkoholį viskas būtų gerai. Parodė, kad sūnus triukšmauja tada, kai jam pasako kažką, kas jam nepatinka. Jos nemuša, su broliu pradeda muštis. Gyvena trise, tėvas miręs. Sūnus buvo įsidarbinęs Ariogaloje, ten ir gyveno. Parvažiavęs iš ligoninės buvo išgėręs, atvykęs triukšmavo, ji policiją iškvietė, jį išvežė į nakvynės namus. Viskas įvyko ketvirtadienį. Ji pasakė, kad negali būti čia, jis šiek tiek pašūkavo, iškvietė policiją. Supranta, kad visko gali būti, bet ji sūnaus nebijo. Sūnus lankosi pas gydytojus, išsirašo vaistus. Mano, kad jei nevartotų alkoholio, viskas būtų gerai.
Ekspertė Sandrina Šakavičienė teismo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę įtariamajam G. Ž., kuris įtariamas įvykdęs nusikalstamą veiką, tvirtina. Nurodė, kad su šiuo asmeniu susiduria ne pirmą kartą, jau buvo tirtas 2023 metais, jam atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė. Šiuo atveju susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, visa pateikta medicinine dokumentacija, bei įvertinus tiriamojo psichinę būseną, buvo konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas, tai yra (duomenys neskelbtini), dėl ko nusikalstamos veikos padarymo metu G. Ž. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, bei jų valdyti. Šiuo metu taip pat dėl šio psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės, bei jų valdyti ir dėl psichinės būsenos ar dėl visiško kritikos nebuvimo, alkoholizacijos, rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. Tai yra gydymą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. 2023 metais jam jau buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, priverstinas lankymasis pas gydytoją, tačiau kiek žinoma gydymas yra neefektyvus ambulatoriškai, tai lankosi, tai nesilanko, stipriai piktnaudžiauja alkoholiu, kas dar labiau blogina situaciją. Liga sunki, lėtinė ir pasireiškia tada paūmėjimo metu, ypatingai matoma mamos atžvilgiu, pasireiškia kliedesiai, priešiškumas, išryškėja kažkoks įtarumas, dėl ko tie galimi visiškai neadekvatūs stumdymai ir smurto proveržiai. Jau tada jam buvo skirtas ambulatorinis gydymas, reiškia efekto nėra, situacija tokia, kad yra piktnaudžiaujama toliau alkoholiu. Kiek žinoma, iš namų yra išprašytas, reiškia toliau yra agresyvus. Matomai liga nesikoreguoja, nes vaistai geriami nesistemingai, yra režimo pažeidimas, todėl tikrai negali siūlyti vėl gydytis ambulatoriškai, nes efekto nėra. Dėl galimo socialinio pavojingumo rekomenduoja gydytis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis. Asmuo daug metų serga psichine liga, ta liga lėtinė, progresuojanti, pasireiškia tai (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini). Daug kartų gydytas psichiatrinio profilio stacionaruose.
Tai, jog G. Ž. padarė įstatymo uždraustą veiką, įrodo ir kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai:
2024 m. birželio 11 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK RS vyresniojo tyrėjo E. S. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad 2024 m. birželio 11 d. apie 17:31 val., dirbant Raseinių mieste kartu su Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK vyriausiąja patrule Dovile Šedaityte iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje: "namuose neblaivus sūnus puolė stumdyti pranešėją ir kitą jos sūnų, elgiasi agresyviai, rėkauja, keikiasi. GMP atsisakė". Nuvykus nurodytu adresu pasitiko kieme G. Ž., kuris kieme elgėsi neadekvačiai, nesugebėjo tiksliai nusakyti įvykio aplinkybių, tik sakė, kad jį dabar dusina, nes prieš tai smaugė brolis A. Ž.. Gyvenamojo namo terasoje buvo rasta blaivi Z. Ž. ir neblaivus sūnus A. Ž.. Paprašius paaiškinti aplinkybes Z. Ž. paaiškino, kad būdama savo kambaryje atėjo akivaizdžiai neblaivus sūnus G. Ž., kuris pradėjo žodžiu konfliktuoti ir stumdyti Z. Ž.. Kadangi Z. Ž. kambarys, kuriame vyko konfliktas, yra prie virtuvės kambario, tai visą konfliktą girdėjo A. Ž., kuris savo broliui pasakė, kad nustotų kabinėtis prie mamos. Tokie išsakyti žodžiai G. Ž. supykdė ir jis nuėjo į virtuvės kambarį ir pradėjo žodžiu konfliktuoti su virtuvėje buvusiu A. Ž.. Žodinio konflikto metu G. Ž. dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į kairės pusės skruostą ir krūtinės kairę pusę, tada G. Ž. sugriebęs abejomis rankomis A. Ž. už galvos vieną kartą trenkė keliu į apatinę lūpą taip ją prakirsdamas, tokiais savo veiksmais A. Ž. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta fizinė žala. G. Ž. konflikto metu su broliu A. Ž. virtuvės kambaryje pargriuvo ant grindų, kad daugiau G. Ž. nesmurtautų A. Ž. laikė brolį prispaudęs prie grindų kol atvyko policijos pareigūnai (b. l. 8-11).
2024 m. birželio 12 d. Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole nurodoma, kad sodyba yra (duomenys neskelbtini), dešinėje gatvės pusėje. Sodybos teritorija yra aptverta. Gyvenamasis namas yra dviejų aukštų. Įvažiavimas į kiemą yra dešinėje gyvenamojo namo pusėje. Įėjimas į gyvenamąjį namą yra iš kiemo pusės. Per atidarytas duris patenkama į terasos patalpa. Terasos patalpoje daiktai sudėti tvarkingai. Iš terasos patalpos patenkama per uždarytas duris į tambūro kambarį. Tambūro kambaryje daiktai sudėti tvarkingai. Iš Tambūro kambario per atidarytas duris patenkama į virtuvės kambarį. Virtuvės kambaryje daiktai sudėti tvarkingai. Iš virtuvės kambario patenkama į koridorių ir į sekančius kambarius. Įvykio vietos pažiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (b. l. 12-23).
2024 m. birželio 11 d. Asmens apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrint nukentėjusiojo A. Ž. veido vietas kur buvo sukeltas fizinis skausmas - ant kairiojo skruosto yra paraudimas, apatinė lūpa patinusi ir yra žaizda. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nėra. Fotografuota (b. l. 30-37).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1227/2024(02) nurodoma, kad A. Ž. pagal medicininius dokumentus nustatyti skruosto, lūpos sumušimai, odos nubrozdinimas veide, kurie padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 47-48).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį yra galima tik už fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir panašiai. Be to tokie alternatyvūs veiksmai atlikti prieš sau artimą asmenį – šeimos narį, giminaitį.
Nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. Ž. 2024 m. birželio 11 d., apie 17:29 val., gyvenamojo namo virtuvės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0.69 promilės), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į veidą ir krūtinę savo artimam giminaičiui – broliui A. Ž., tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. Ž. sukėlė fizinį skausmą.
G. Ž. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius požymius.
Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo
Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nepakaltinamumą apibūdina du kriterijai – medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus išraiška yra asmens psichikos sutrikimas, juridinis kriterijus reiškia tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę (intelektinis požymis) ir (ar) galėjimą juos valdyti (valinis požymis). Nustačius šiuos abu kriterijus atitinkančias aplinkybes, pripažįstama, kad asmens padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės, todėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo jam klausimai nesprendžiami, tačiau tai sudaro pagrindą pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-222/2018, 2K-253-976/2019).???
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-501/2024 nurodoma, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamajam G. Ž. konstatuojamas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos įvykdymo metu G. Ž. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu G. Ž. konstatuojamas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichinės sveikatos būklę jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Negali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime, dalyvauti teismo posėdyje. Dėl psichinės būsenos G. Ž. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – gydymas specializuotoje įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 176-179).
Teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad G. Ž. nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis nepakaltinamumo kriterijai, darytina išvada, kad nusikalstamą veiką G. Ž. padarė dėl psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), ir veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos tinkamai valdyti, psichikos sutrikimas lėtinis, todėl ir šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti. Sirgdamas psichine liga jis nepadarė tyčinių neteisėtų veiksmų, kadangi jų esmės nesuprato, tarp jo veiksmų ir pasekmių nėra priežastinio ryšio, tokiu būdu, nėra ir nusikaltimo sudėties. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustą nusikalstamą veiką G. Ž. padarė būdamas nepakaltinamu.
Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant nustatyti, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims, turi būti įrodinėjama, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo, taip pat tai, koks yra baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to (BPK 395 straipsnio 3, 4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-942/2020). Pažymėtina ir tai, kad nenustačius asmens pavojingumo jam pačiam ar aplinkiniams, nėra priežasties skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalimi, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
Teismas, vertindamas, ar G. Ž. pagal veikos pobūdį ir jo psichinę būseną yra pavojingas sau ir aplinkiniams, kartu spręsdamas dėl taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies, atsižvelgia į teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytas išvadas ir ekspertės Sandrinos Šakavičienės parodymus teismo posėdžio metu, taip pat nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus, paties G. Ž. elgesį gydantis jam diagnozuotą ligą, tai, kad jis stipriai vartoja alkoholį.
Nagrinėjamu atveju iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-501/2024 matyti, kad G. Ž. psichine liga serga nuo 2014 metų, diagnozuota – (duomenys neskelbtini). Daug kartų gydytas psichiatriniuose stacionaruose, po gydymo vaistų nevartoja, piktnaudžiauja alkoholiu. Ekspertizės metu stebėti lėtiniam psichikos sutrikimui būdingi pakitimai emocijų, valios ir mąstymo srityse, galima įtarti kliedijiminį aplinkos suvokimą socialiai pavojingų veiksmų atžvilgiu. Iš bylos duomenų matyti, kad pavartojęs alkoholio jau ne pirmą kartą naudoja smurtą brolio atžvilgiu, būna agresyvus namiškių atžvilgiu, elgiasi neadekvačiai. Tiek veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu G. Ž. negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos tinkamai valdyti. Jau du kartus yra taikytos priverčiamosios medicininės priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos centro sąlygomis. Ambulatorinio gydymo metu G. Ž. vaistus geria nereguliariai, vartoja alkoholį. Iš visumos matyti, kad G. Ž. elgesys neprognozuojamas, medikamentus vartoja nereguliariai, be to piktnaudžiauja alkoholio, kas itin neigiamai veikia jo elgesį ir mąstymą, bendrą būseną. Teismo posėdžio metu ekspertė palaikė ekspertizės akto išvadą ir rekomendavo taikyti gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis, nes jau du kartus taikytas ambulatorinis gydymas siekiamo efekto neduoda.
Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą ir teismo posėdžio metu teiktas teismo eksperto rekomendacijas, į tai, kad G. Ž., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka nesunkaus nusikaltimo objektyviuosius požymius, neteistas, tačiau du kartus taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, vieną kartą baustas administracine tvarka, į padarytos įstatymo draudžiamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, veikos pakartotinumą, darytina išvada, kad G. Ž. reikia taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
G. Ž. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ar nesiartinti prie nukentėjusiojo (b. l. 110-112, 116-118. 122-134, 128-130), paliktina galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo.
G. Ž. buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 201-202, 204), vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu. G. Ž. šioje byloje pripažinus nepakaltinamu, jis negali atsakyti už įstatymo uždraustos veikos padarymą ir teismas neturi pagrindo svarstyti klausimo dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš G. Ž., todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313, 318, 403, 405 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, teismas
nutaria:
pripažinti, kad G. Ž. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.
Paskirti G. Ž. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Iki šios nutarties įsiteisėjimo G. Ž. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ar nesiartinti prie nukentėjusiojo.
Išaiškinti, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko, ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.
Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius priverčiamosios medicinos priemonės taikymo vietos teismui teikti išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.