Kauno apygardos teismo sprendimas

2021-08-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-502-919/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2021-08-23
Bylos Nr.
AN2-502-919/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01174-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Aurelijus Rauckis (pirm.)
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-502-919/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01174-2021-0Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
Kaunoapygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauko G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 29 d. nutarimo jo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. G. R. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarimu yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. gegužės 11 d. 11.06 val. Kaune, Taikos pr. 167, VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai R. B. ir R. R. atliko planinį nelegalaus darbo patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservise, adresu Taikos pr. 167, Kaunas. Patikrinimo metu nustatytas dirbantis auto-šaltkalvio pareigose D. Š., su kuriuo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. R. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui D. Š. nelegaliai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservise auto-šaltkalvio pareigose, nepasirašęs su juo darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Skundžiamu nutarimu teismas už tai G. R. paskyrė 1 000 eurų baudą.

Šalies argumentai

2. G. R. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarimą panaikinti ir jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skiriant įspėjimą ar mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

2.1. Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio. Iš bylos duomenų matyti, jog nedelsiant po nusižengimo nustatymo G. R. ėmėsi priemonių įdarbinti D. Š.. Faktas, kad pažeidimas truko tik 1 dieną ir po kitos dienos asmuo buvo įdarbintas, rodo jo mažesnį pavojingumą. Todėl nėra nelegalaus darbo sistemingumo ar didelio masto, nelegalus darbas nesukėlė didesnių neigiamų pasekmių, kadangi pažeidimas truko neilgai. Taip pat darbo sutartis nesudaryta tik su vienu asmeniu. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-453-209/2018, kurioje neįdarbinti buvo net keturi asmenys, Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą pirmos instancijos nutarimą, kuriuo asmuo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 500 eurų bauda (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 453-209/2018).

2.2. Pažymima, kad G. R. už analogiškus pažeidimus anksčiau nebaustas, jis vadovauja įmonei ir gauna legalias pajamas, turi didelių finansinių įsipareigojimų, teikia finansinį išlaikymą nedirbantiems tėvams, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių aplinkybių. Nors ir G. R. turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau jos neturi lemiamos įtakos skiriant nuobaudą, kadangi anksčiau padaryti nusižengimai nėra susiję su darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimu. Teismų praktikoje pažymima, kad anksčiau padaryti nusižengimai turi įtakos svarstant klausimą dėl nuobaudos paskyrimo, nes jie apibūdina pažeidėją kaip asmenį, tačiau ne visais atvejais jie turi lemiamą reikšmę skiriant nuobaudą (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-389-651/2018).

2.3. Be to, skundo autorius pažymi, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad nustatant teisės pažeidimą, nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, tačiau kartu pažymėtina, kad individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2-10-557/2020, kurioje asmuo, nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 300,00 Eur bauda). Teismas neatsižvelgė į G. R. kaltės formą, kadangi pažeidimą padarė ne tiesiogine tyčia, tai yra siekdamas pasipelnyti ar materialinės naudos, o dėl to, jog darbo sutartis su asmeniu nebuvo įregistruota G. R. susirgus, to pasėkoje tekusio didelio darbo krūvio darbe likusiam vadybininkui ir nesusikalbėjimo tarp jų.

Atsiliepimas

3. Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarimą. Atsiliepime pažymi, jog nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žalu dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taikant šias įstatymo nuostatas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Taigi teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

9. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog G. R. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda yra per griežta ir neatitinkanti ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos skyrimo tikslų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, visapusiškai ir išsamiai įvertino visas ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, reikšmingas administracinei nuobaudai skirti.

10. Priešingai nei tvirtinama skunde, Kauno apylinkės teismas, skirdamas G. R. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat pagrįstai įvertino tai, kad nustatyta G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, G. R. administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų. Be to, jis yra dirbantis, turi legalų pragyvenimo šaltinį. Taigi iš tiesų jo asmenybė negali būti vertinama kaip linkusi pažeisti teisės aktų reikalavimus, jis sistemingai įstatymo nuostatoms nenusižengia.

11. Tačiau negalima sutikti su skundo argumentais, kad šios aplinkybės iš esmės sudaro pagrindą spręsti, jog G. R. paskirta nuobauda yra neproporcinga ir per griežta. Tokia išvada darytina visų pirma įvertinus tai, kad G. R. yra nelegaliai dirbusio asmens atžvilgiu darbdavys ir privalėjo užtikrinti tinkamą teisės aktų laikymąsi darbuotojui vykdant darbo funkcijas jo vadovaujamoje bendrovėje, todėl tai, kad pažeidimai truko sąlyginai trumpą laiko tarpą ir nesukėlė itin neigiamų pasekmių, šiuo atveju skiriant nuobaudą nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis, sąlygojančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos nuostatos taikymą. Darbdavys, eidamas savo pareigas, privalo užtikrinti ir įsitikinti, kad jo vadovaujamoje bendrovėje asmenų įdarbinimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Priešingu atveju susidarytų ydinga situacija, kuomet nepakankamas asmens atidumas bei rūpestingumas savo veiksmus derinant su teisės aktų reikalavimais sudarytų galimybę jo elgesį vertinti kaip mažiau pavojingą nei rūšinis realizuotų nusižengimų pavojingumas.

12. Pažymėtina, kad skunde analizuojamas G. R. tyčinės kaltės nebuvimas jo veiksmuose, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo neteisėtumo ir nėra pakankama ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti, kai kitos bylos aplinkybės nelemia galimybės spręsti, jog administracinė nuobauda G. R. yra akivaizdžiai neproporcinga ir per griežta. Skunde nurodomos aplinkybės, kad pažeidimas truko sąlyginai trumpą laiko tarpą, pagrindo individualų G. R. veiksmų pavojingumą vertinti kaip mažesnį nei rūšinis pagrindo nesudaro, tačiau nubaustajam už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą buvo paskirta bauda, atitinkanti nuobaudos dydį, kuris lygus šiame straipsnyje numatytos sankcijos minimumui. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, ANK 32 ir 34 straipsnyje numatytas nuostatas – nuobaudų skyrimo taisykles bei vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai ir G. R. paskirta tinkama nuobauda, jos dydis nėra aiškiai per griežtas, todėl administracinės nuobaudos švelninti ar jos neskirti, taip pat pakeisti nuobaudos rūšį įspėjimu, nėra pagrindo. Apygardos teismo vertinimu, G. R. skundo argumentai nepagrindžia manymo, kad jam paskirta bauda akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Tuo tarpu paskyrus jam mažesnę nuobaudą ar jos neskyrus nebūtų įgyvendinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aurelijus Rauckis