- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- e2YT-21684-1014/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16887-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“
- Advokatai
- Jaroslavas Mikša
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
1. Pareiškėja N. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos teta L. A., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti po palikėjos, savo motinos, E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
2. Nurodoma, kad palikėja nebuvo sudariusi testamento, E. A. turėjo du vaikus: A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir L. A., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). L. nebuvo sudariusi santuokos, vaikų neturėjo. A. A. turėjo vieną vaiką N. M., kuri šioje byloje yra pareiškėja. Visi kiti pretendentai yra mirę. Pareiškėja yra vienintelis palikuonis, ir kreipėsi dėl palikimo priėmimo po L. A. mirties.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų L. A. ir E. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė N. M. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėja N. M. nurodė, kad palaiko savo prašymą visa apimtimi.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Jaroslavas Mikša atkreipė dėmesį, kad pareiškėja liko viena giminėje ir pareiškimas reiškiamas pareiškėjos palikimo priėmimo tikslu.
6. Teismo posėdžio metu liudytoja S. J. nurodė, kad ji buvo velionės L. draugė ir kaimynė. Taip pat nurodė, kad žino, jog L. gyveno su mama, kuri mirė (duomenys neskelbtini) metais ir turėjo giminaitę N. (pareiškėją). Kiek žino, tai L. mokesčius už butą mokėjo pati.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, mirties liudijimu,(duomenys neskelbtini), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. A.. L. A. pagal gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini), yra E. A. dukra. L. A. mirė (duomenys neskelbtini), (medicininis mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)).
8. Iš 2022 m. balandžio 21 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog E. A. vardu yra registruotas butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini).
9. 2022 m. gegužės 19 d. Vilniaus m. 23-ojo notaro biuro notarė Rasa Kalantaitė, išdavė liudijimą, notarinio registro (duomenys neskelbtini), kuriame liudijama, kad L. A. mirties data yra (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė N. M.. Iš 2022 m. liepos 28 d. testamentų registro duomenų bazės išrašo matyti, jog L. A. nėra įregistruotų sudarytų testamentų, taip pat nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė N. M., palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini).
10. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
11. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
12. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir liudytojos parodymų nustatyta, kad pareiškėjos teta L. A. po motinos E. A. mirties toliau gyveno motinai nuosavybės teisėmis priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nenustatyta, kad kiti asmenys po E. A. mirties naudotųsi tvarkytų jos turto dalį. 2012 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi L. A. vykdymo procese pagal teismo įsakymą (duomenys neskelbtini), išduotą 2004 m. gruodžio 21 d., dėl 3 151,68 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš E. A. (duomenys neskelbtini) naudai, pakeitė skolininke L. A.. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos teta L. A. po motinos E. A. mirties, priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip savu. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja, kuri teigė, kad L. A. mokesčius už butą mokėjo pati. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po E. A. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė L. A., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
14. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai N. M. yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įstatyminės paveldėtojos teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos N. M. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. A. mirties (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)), palikimą priėmė jos dukra L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos N. M. paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.