Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, išnagrinėjęs pareiškėjos (skolininkės) L. P. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) L. P. skundą dėl antstolio Dariaus Bliziniko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0035/16/00345, suinteresuoti asmenys išieškotoja A. Ū., antstolis Darius Bliznikas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Antstolis 2016-04-12 patvarkymu Nr. S2-016001503 atsisakė tenkinti pareiškėjos (skolininkės) skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolio patvarkymas atsisakyti tenkinti skundą iš esmės buvo grįstas šiomis aplinkybėmis bei argumentais (b. l. 2-3):

1. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 vykdomajame rašte Nr. 1-1140119/2015 buvo nurodyta, jog „priteisti iš kaltinamosios L. P. – A. Ū. naudai 2 339,44 Eur turėtoms atstovaujančio advokato paslaugoms apmokėti. Priteisti iš L. P. A. Ū. naudai 200,00 Eur advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme sumokėtų išlaidų. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2016-01-20“;

2. Antstolis, gavęs vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 vykdomąjį dokumentą Nr. 1-1140-119/2015, patikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis, nustatęs, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2016-03-21 vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0035/16/00345 bei skolininkei (pareiškėjai) 2016-03-21 išsiuntė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-03 nuosprendyje Nr. 1-1140-119/2015, kurį antstoliui pateikė skolininkė, nurodyta: „priteisti iš kaltinamosios L. P. – A. Ū. naudai 2 339,44 Eur turėtoms atstovaujančio advokato paslaugoms apmokėti“. Vilniaus apygardos teismo 2016-01-20 nuosprendyje Nr. 1A-68-209/2016, kurį antstoliui pateikė skolininkė, nurodyta, kad „priteisti iš L. P. A. Ū. naudai 200,00 Eur advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme sumokėtų išlaidų“. Antstolis pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-01-20 nuosprendžiu Nr. 1A-68-209/2016 nebuvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-03 nuosprendžio dalis dėl 2 339,44 Eur dydžio sumos priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad išieškotoja antstoliui 2016-03-21 pateikė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1140-119/2015 dėl 2 339,44 Eur dydžio išieškotojos išlaidų, turėtoms atstovaujančio advokato paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme bei 200,00 Eur dydžio išlaidų, turėtoms atstovaujančio advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme (v. b. l. 2-5). Antstolis 2016-03-21 patvarkymu Nr. S-16-35-2242, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti (v. b. l. 12-13). Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2016-03-21 taip pat priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-16-35-2244, kuriame nurodė, jog skolininkė per 10 dienų nuo raginimo įteikimo dienos raginama sumokėti 2 603,44 Eur dydžio sumą bei vykdomo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-16-35-2243 (v. b. l. 8-11). Antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas pareiškėjai buvo įteiktas 2016-03-28 (v. b. l. 14).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teisinis vertinimas

Dėl antstolio veiksmų, kuriais buvo priimtas vykdyti vykdomasis raštas bei išsiųstas raginimas bei patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo

Pareiškėja pateiktu skundu iš esmės ginčijo antstolio 2016-03-21 priimtų patvarkymų priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimo įvykdyti sprendimą bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą vykdomojoje byloje Nr. 0035/16/00345 (v. b. l. 30; b. l. 4).

Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą, paduotą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnyje numatyta tvarka, tikrina antstolio veiksmų teisėtumą vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi atžvilgiu, t. y. teismas atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę, kurios metu patikrinami ir patvirtinami CPK VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas vykdomųjų dokumentų teisėtumo arba išieškotojo veiksmų teisėtumo netikrina (Vilniaus apygardos teismo 2014-08-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1524-823/2014).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010).

Vykdomojo dokumento priėmimo tvarką nustato CPK 651 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, remiantis kuriais antstolis nustato ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytas akivaizdžių kliūčių sąrašas nėra baigtinis, tačiau sprendimas dėl kitų CPK 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo, tačiau pažymėtina, jog akivaizdžiomis kliūtimis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui (Vilniaus apygardos teismo 2016-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-633-565/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-76-565/2016). Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 587 straipsnio 1 punktą vykdomuoju dokumentu, be kita ko, yra laikytinas vykdomasis raštas, išduotas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pagrindu. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-25 baudžiamojoje byloje Nr. 1-1140-119/2015 išieškotojai išdavė vykdomąjį raštą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-03 nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo 2016-01-20 nutarties pagrindu (v. b. l. 3). Minėtą vykdomąjį raštą išieškotoja 2016-03-21 pateikė vykdyti antstoliui (v. b. l. 5). Pareiškėjos teigimu, antstolis, gavęs išieškotojos pateiktą vykdomąjį raštą, negalėjo priimti jo vykdyti, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-03 nuosprendis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016-01-20 nuosprendžiu buvo pakeistas ir dėl šios priežasties išieškotoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-03 nuosprendžio dalyje, nebėra nei nukentėjusioji, nei civilinė ieškovė, todėl Vilniaus miesto apylinkės 2015-09-03 nuosprendis dalyje dėl išieškotojos naudai priteistos 2 339,44 Eur dydžio sumos turėtoms atstovaujančio advokato paslaugoms apmokėti negalėjo būti vykdomas, t. y. priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti egzistavo akivaizdžios kliūtys vykdomajam dokumentui priimti. Tačiau teismas su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka.

Pažymėtina, jog antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, netikrina vykdomųjų dokumentų turinio teisėtumo ar neteisėtumo klausimo, t. y. CPK nuostatos antstoliui nesuteikė teisės tikrinti ar vykdomajame dokumente nurodyti konkretūs įrašai buvo pagrįsti pagal įsiteisėjusius teismo nuosprendžius. Tai reiškia, jog pagal CPK 651 straipsnio nuostatas antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento turinio (rezoliucinės dalies) teisėtumą ir pagrįstumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Vilniaus apygardos teismo 2010-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2SA-167-516/2010). Kaip matyti iš skundžiamo antstolio 2016-03-21 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 12-13), antstolis tikrino CPK 651 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose numatytas akivaizdžias kliūtis vykdomajam dokumentui vykdyti, tačiau jų nenustatė.

Teismas, įvertinęs skundžiamą antstolio 2016-03-21 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pareiškėjos skundo argumentus ir susipažinęs su išieškotojos antstoliui pateiktame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 vykdomajame rašte nurodyta rezoliucine dalimi, taip pat nenustatė CPK 651 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį raštą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 išduotame vykdomajame rašte nebuvo aiškių, gerai matomų aplinkybių, kurių pagrindu antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjos skunde nurodytas teiginys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1140-119/2015 galėjo būti išduotas nepagrįstai, nes apylinkės teismo nuosprendis buvo pakeistas apeliacinės instancijos nuosprendžiu, kuriame buvo pakeisti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, ir rezoliucinė dalis, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju antstolis, nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalies 1-8 punkte nurodytų akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, gali nevykdyti šio dokumento (vykdomojo rašto), išduoto pagal įsiteisėjusius teismo nuosprendžius. Pakartotinai akcentuotina, kad CPK nuostatos teismui, nagrinėjančiam skundą dėl antstolio veiksmų, taip pat kaip ir antstoliui, sprendžiančiam klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, nenumato teisės tikrinti įsiteisėjusių teismo nuosprendžių teisėtumo ir pagrįstumo. Įsiteisėjusiems teismo nuosprendžiams patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) numato kasacijos galimybę (BK 24-26, 366-384 straipsniai). Be kita ko, iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų bazės (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog pareiškėja pasinaudojo kasacijos teise ir 2016-04-14 Lietuvos Aukščiausiam Teismui pateikė kasacinį skundą dėl įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos nuosprendžių baudžiamojoje byloje, kurios nuosprendžių pagrindu buvo išduotas antstolio vykdomas vykdomasis raštas (b. l. 51-52).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėja nei antstoliui, nei skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjančiam teismui nepateikė duomenų apie tai, jog antstoliui 2016-03-21 sprendžiant klausimą dėl išduoto vykdomojo rašto priėmimo vykdyti buvo sustabdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-03 ir Vilniaus apygardos teismo 2016-01-20 priimtų nuosprendžių vykdymas.

Taigi, įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, spręstina, kad antstolis, 2016-03-21 patvarkyme priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nepažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies 1-8 punktų nuostatų ir pagrįstai priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 išduotą vykdomąjį raštą. Remiantis pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados.

Pagal CPK 655 straipsnio 1 dalies nuostatas, antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, skolininkui siunčia raginimą įvykdyti sprendimą geruoju ir, jeigu vykdomajame dokumente nenustatytas įvykdymo terminas, nustato sprendimo įvykdymui 10 dienų terminą (CPK 659 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad antstolis, priėmęs vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 išduotą vykdomąjį raštą, pagrįstai ir teisėtai parengė raginimą įvykdyti sprendimą bei jį išsiuntė pareiškėjai, nustatant 10 dienų terminą sumokėti skolą geruoju.

Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką nustato CPK 611 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Pažymėtina, kad vykdymo apskaičiavimo tvarka nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI). Vadovaujantis CPK 611 straipsnio 2 dalimi, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio SVI nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui CPK 605 straipsnio nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimą (v. b. l. 8-9), teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad vykdymo išlaidas antstolis apskaičiavo nesilaikant SVI nustatytos tvarkos. Parengdamas ginčijamą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo bei išsiųsdamas minėtą patvarkymą pareiškėjai, antstolis laikėsi CPK 611 straipsnyje bei SVI nustatytos tvarkos, t. y. veikė teisėtai bei savo kompetencijos ribose.

Dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo

Pareiškėja pateiktame teismui skunde dėl antstolio veiksmų, be kita ko, teigė, jog nagrinėjamu atveju teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka nėra aiški, todėl antstolis turėjo kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų vykdymo tvarką (b. l. 4).

Vykdymo tvarkos išaiškinimą nustato CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu, be kita ko, teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Antstolis gali prašyti išaiškinti procesinio sprendimo vykdymo tvarką tuo atveju, jei tai iš tikrųjų neaišku ir ši aplinkybė trukdo antstoliui atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau ne tada, kai antstoliui žinoma, kaip jis turėtų elgtis, tačiau savo elgesio modelį papildomai siekiama patvirtinti teismo išaiškinimu (Vilniaus apygardos teismo 2016-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-881-467/2016).

Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus dėl to, kad antstolis nepagrįstai nesikreipė į procesinį sprendimą priėmusį teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, juos atmeta kaip nepagrįstus, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 vykdomajame rašte nurodyta rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, o vien pareiškėjos subjektyvus situacijos vertinimas savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog antstolis turėjo pareigą kreiptis į teismą vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Taigi įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad antstolis 2016-03-21 priimdamas patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, veikė teisėtai pagal įstatymų jai priskirtą kompetenciją, todėl nenustačius antstolio veiksmuose vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjos skundas atmestinas.

Kiti skunde nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi vertinat antstolio veiksmų teisėtumą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos L. P. skundo dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0035/16/00345 netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.