- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-268-866/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – pareiškėja) pateikė skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2019 m. spalio 10 d. priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja buvo įpareigota nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę Ajerų gatvės dalyje nuo (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus miesto ribos su įvažiavimu į gyvenamųjų namų kvartalą, nugriauti pastatytą važiuojamosios dalies konstrukciją arba teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjos įsitikinimu, antstolė neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, neįvertinusi visų reikšmingų teisinių ir faktinių aplinkybių, netinkamai įvykdžiusi pareigą įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių priimti vykdyti išieškotojos pateiktą vykdyti dokumentą, nesurinkusi pakankamai informacijos, iš anksto nesikreipusi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, neteisėtai pradėjo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2019 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), netenkino pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad vadovaudamasi CPK 651 straipsniu, nenustatė minėtame straipsnyje nurodytų kliūčių, todėl 2019 m. spalio 10 d. teisėtai ir pagrįstai priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
4. Teismas nurodė, kad antstolė 2019 m. spalio 10 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir priėmė vykdyti ieškotojos pateiktą vykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190219-00017. Teismas pažymėjo, kad antstolė pagal CPK 651 straipsnį, gavusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalėjo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama administracinė byla dėl administracinio nusižengimo, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiama pareiškėja (skolininkė) Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo akivaizdžių kliūčių nepriimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, ypač tada, kai byloje pareiškėja (skolininkė) buvo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį. Be to, antstolei apie minėtus teismų sprendimus nebuvo žinoma, o jie buvo pateikti tik priėmus patvarkymą vykdyti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį.
6. Nurodo, kad antstolė neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, neįvertinus visų reikšmingų teisinių ir faktinių aplinkybių, netinkamai įvykdžiusi pareigą įvertinti ar nėra objektyvių kliūčių priimti vykdyti išieškotojo pateiktą vykdyti dokumentą, nesurinkusi pakankamai informacijos, iš anksto nesikreipusi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją neteisėtai pradėjo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o teismas šių aplinkybių nevertino ir neanalizavo, todėl priėjo klaidingos išvados, jog pareiškėja antstolės patvarkymų neteisėtumą kildina vien iš aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama administracinė byla dėl administracinio nusižengimo, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiama pareiškėja.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija atsiliepimu į skundą prašo atmesti atskirąjį skundą, nes jis yra nepagrįstas.
8. Nurodo, kad antstolės veiksmai priėmus vykdyti privalomąjį nurodymą yra teisėti ir atitinka CPK 651 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį buvo apeliantė, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl antstolės veiksmų teisėtumo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti stadijoje nesudaro pagrindo teigti, kad buvo CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos akivaizdžios kliūtys, trukdančios antstolei priimti vykdyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą. Pažymėtina, jog teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teisės aktai, reglamentuojantys antstolio veiksmus įvertinant vykdomojo dokumento priimtinumą vykdyti, nenumato pareigos vertinti fakto, ar kuriame nors Lietuvos Respublikos teisme nėra nagrinėjamas ginčas, susijęs su pateiktu vykdyti vykdomuoju dokumentu, vykdymo proceso šalimis ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1252-614/2017), todėl, priešingai nei atskirajame skunde nurodo apeliantė, antstolė neturėjo pagrindo tikrinti, ar teisme yra priimtų sprendimų, susijusių su vykdymo proceso šalimis ar kreiptis iš anksto į apeliantę, kad įvertintų, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.
Šalies argumentai
9. Pastebėtina, kad nors apeliantė skundžia antstolės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) remdamasi tuo, kad pagal administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas laikytinas neteisėtu ir nevykdytinu, tačiau apeliantė pati pripažino, kad privalomojo nurodymo teisėtumas nebuvo ginčijamas minėtoje administracinio nusižengimo byloje, ir įvertinus tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-389-898/2019 atsižvelgdama į tai, kad privalomasis nurodymas nėra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuginčytas konstatavo, kad „tokio pobūdžio ginčas (dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo) būtų civilinio pobūdžio – jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, tai jos padarinių šalinimas vykdomas taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnį kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą“, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolės veiksmai priėmus vykdyti privalomąjį nurodymą yra teisėti ir atitinka CPK 651 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo antstolė Asta Stanišauskaitė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teises normas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes ir jas tinkamai kvalifikavo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar antstolė Asta Stanišauskaitė pagrįstai ir teisėtai priėmė vykdyti išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiktą privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-1000-190219-00017, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę Ajerų gatvės dalyje nuo (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus miesto ribos su įvažiavimu į gyvenamųjų namų kvartalą, nugriauti pastatytą važiuojamosios dalies konstrukciją arba teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.
13. CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 651 straipsnis ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nors 651 straipsnio 2 dalyje išvardintas sąrašas, kliūčių, kurioms esant, antstolis turi atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nėra baigtinis, tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl kitų CPK 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo. Akivaizdžiomis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė 2019 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)priėmė vykdyti ieškotojos pateiktą vykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190219-00017 ir užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat antstolė Asta Stanišauskaitė 2019 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), apskaičiavo vykdymo išlaidas bei 2019 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo pareiškėją Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą.
15. Apeliantė nesutinka su tokiais antstolės atliktais veiksmais. Apeliantės teigimu, antstolės 2019 m. spalio 10 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra neteisėtas, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-1677-1035/2019, administracinio nusižengimo teisena pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytą administracinio nusižengimo protokolą, apeliantės atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius administracinio nusižengimo požymių, dėl ko, vykdomasis negalėjo būti priimtas vykdyti ir pradėti vykdymo proceso veiksmai.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.
17. CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Pažymėtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK 587 straipsnio 10 punkte ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
18. Kaip matyti, įstatymas numato tik dvi sąlygas, kurioms esant privalomasis nurodymas nėra perduodamas priverstiniam vykdymui: 1) esant iškeltai bylai dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, arba 2) esant iškeltai bylai dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Nagrinėjamu atveju, antstolei buvo pateiktas vykdyti privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190219-00017, kuriame konstatuota, kad statytojas privalomojo nurodymo neįvykdė, savavališkai pastatytas statinys nenugriautas, statybvietė nesutvarkyta, teisės aktų nustatyta tvarka statybą leidžiantis dokumentas taip pat nėra gautas. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, ir nenustačius duomenų apie privalomojo nurodymo teisėtumo kvestionavimą, ar bylos iškėlimo dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pagrįstai kreipėsi į antstolę prašydama pradėti jo priverstinį vykdymą. Kadangi, antstolei buvo pateiktas vykdyti privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190219-00017, yra vykdytinas ir nenuginčytas, antstolė patikrinusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, pagrįstai priėmė pateiktą vykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190219-00017.
19. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama administracinė byla dėl administracinio nusižengimo, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiama apeliantė, ir šiais priimtais procesiniais sprendimais nustatyta, jog pareiškėja administracinio nusižengimo nepadarė, dėl ko laikytina, jog privalomasis nurodymas yra neteisėtas ir negali būti vykdomas, nesudaro pagrindo teigti, kad įsiteisėję Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarimas ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-389-898/2019, kuria minėtas nutarimas paliktas nepakeistas, savaime lemia privalomojo nurodymo neteisėtumą ir nevykdytinumą, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog privalomojo nurodymo teisėtumas nebuvo ginčijamas administracinio nusižengimo byloje. Duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad antstolio veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas (CPK 178 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiai išvadai.
20. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad vadovaudamasis CPK 586 straipsnio nuostatomis ir nenustačiusi CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, antstolė pagrįstai priėmė pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdymui (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad pateikiant vykdymui vykdomąjį dokumentą būtų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus.
21. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įstatymas neįpareigoja antstolio tikrinti notaro išduotų vykdomųjų įrašų teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra teismo prerogatyva. Taigi, apeliantė manydama, kad vykdomasis dokumentas yra neteisėtas, gali jį ginčyti teismine tvarka.
22. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.