- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2-364-330/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00301-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „Kontraktas“
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 3.1.3.5Procesinis teisių perėmimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Kontraktas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą dėl ieškovo pakeitimo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Auksvila“ ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Klausimo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Auksvila“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skolvalda“, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui A. J., prašydama priteisti iš atsakovo 210 964,22 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai.
3. Atsakovas A. J. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių. Teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi tenkino pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikino 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtino ieškovės BUAB „Auksvila“ ir atsakovo A. J. pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
5. Ieškovė BUAB „Auksvila“ 2023 m. rugpjūčio 2 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Prašyme nurodė, jog atsakovas nevykdo taikos sutarties, t. y. neperduoda ieškovei taikos sutartyje nurodytų daiktų ir neatlieka mokėjimų pagal taikos sutarties sąlygas. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 2 d. nutartimi nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą pagal teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. 2023 m. spalio 2 d. nutarties pagrindu ieškovei BUAB „Auksvila“ 2023 m. spalio 12 d. išduotas vykdomasis raštas.
6. Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. balandžio 3 d. buvo gautas mažosios bendrijos (toliau – MB) „Kontraktas“ prašymas pakeisti pradinę ieškovę BUAB „Auksvila“ jos teisių perėmėja MB „Kontraktas“. Prašyme nurodyta, kad MB „Kontraktas“ su ieškove BUAB „Auksvila“ 2024 m. kovo 6 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1, pagal kurią pradinė kreditorė BUAB „Auksvila“ perleido naujai kreditorei MB „Kontraktas“ teises į atsakovo A. J. skolą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį.
Atsiliepimas
7. Ieškovės nemokumo administratorė UAB „Skolvalda“ atsiliepime į MB „Kontraktas“ prašymą nurodė sutinkanti, jog būtų pakeista kreditorė. Paaiškino, kad vadovaujantis BUAB „Auksvila“ 2023 m. lapkričio 24 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta turto pardavimo tvarka, MB „Kontraktas“ ir BUAB „Auksvila“ 2024 m. kovo 6 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1, pagal kurią pradinė kreditorė BUAB „Auksvila“ perleido naujai kreditorei MB „Kontraktas“ teises į atsakovo A. J. skolą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos MB „Kontraktas“ pareiškimą dėl ieškovės pakeitimo.
9. Teismas nurodė, kad pagal teismo patvirtintą taikos sutartį buvo išduotas vykdomasis raštas, todėl civilinės bylos nagrinėjimas teisme yra baigtas. Esant tokiai aplinkybei, teismas laikėsi nuostatos, kad pareiškėja, kuri į ieškovei priteistą pinigų sumą įgijo tik reikalavimo teisę jau pasibaigus teisminiam bylos nagrinėjimui, turi nebe ieškovės, o išieškotojos teisinį statusą. Padaręs tokią išvadą, teismas atsisakė priimti pareiškimą, nurodęs pareiškėjai, kad dėl išieškotojos pakeitimo ji turi kreiptis į antstolį.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskirajame skunde pareiškėja MB „Kontraktas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl proceso šalies pakeitimo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismo išduotas vykdomasis dokumentas nebuvo perduotas antstoliui vykdyti ir šiuo metu nėra vykdomas, o tai reiškia, jog vykdymo procesas nėra prasidėjęs. Šiuo atveju pradinė ieškovė turėtų būti keičiama naująja ieškove teismo nutartimi pagal bendrąsias procesinių teisių perėmimo sąlygas, o ne antstolio patvarkymu, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą pakeisti pradinę ieškovę jos teisių perėmėja, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taipogi nėra pagrindo peržengti skundo pagrindais apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų.
12. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 596 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu bei atsižvelgęs į tai, kad civilinėje byloje 2023 m. spalio 12 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, atsisakė priimti pareiškėjos CPK 48 straipsnio pagrindu pateiktą prašymą pakeisti pradinę ieškovę BUAB „Auksvila“ jos teisių perėmėja MB „Kontraktas“. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad tokį prašymą ji turi pateikti antstoliui, kuriam įstatymas numato teisę pakeisti išieškotoją vykdymo procese.
13. Byloje iškilo klausimas, kam – teismui ar antstoliui – įstatymas suteikia teisę ir pareigą spręsti dėl šalies pakeitimo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje pagal įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą buvo išduotas vykdomasis dokumentas (vykdomasis raštas).
14. Skirtingose civilinio proceso stadijose galioja skirtinga byloje dalyvavusios šalies pakeitimo procesinė tvarka.
15. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
16. CPK 596 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, pradėjus vykdymo procesą, skolininko ar išieškotojo pakeitimo klausimą antstolis išsprendžia savo iniciatyva arba vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procesas prasideda nuo to momento, kai išieškotojas teismo jam išduotą vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti antstoliui ir šis vykdomąjį dokumentą priima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 21 punktas).
18. Analizuojamu atveju nustatyta, kad teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 12 d. išdavė ieškovei BUAB „Auksvila“ vykdomąjį raštą dėl skolos priteisimo ir daiktų išreikalavimo iš atsakovo A. J.. Tačiau, kaip nurodo pareiškėja bei patvirtina duomenys Antstolių informacinėje sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), civilinėje byloje išduotas vykdomasis raštas nėra (nebuvo) pateiktas antstoliui vykdyti, to rašto pagrindu išieškojimo veiksmai neatliekami.
19. Situaciją dėl poreikio pakeisti šalį dar nepradėjus vykdymo proceso pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą, reglamentuoja CPK 596 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu pagrindas pakeisti skolininką ar išieškotoją atsirado prieš pradedant vykdymo procesą, antstolis skolininko ar išieškotojo pakeitimo klausimą sprendžia tuo atveju, kai yra išduotas ir antstoliui vykdyti pateiktas vykdomasis dokumentas. Vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikiantis asmuo, pageidaujantis, kad būtų pakeistas skolininkas ar išieškotojas, kartu su vykdomuoju dokumentu antstoliui turi pateikti prašymą pakeisti skolininką ar išieškotoją ir pridėti įrodymus kaip pagrindą pakeisti skolininką ar išieškotoją.
20. Aiškindamas aptariamos teisės normos (CPK 596 straipsnio 2 dalis) taikymą, kasacinis teismas nurodė, kad CPK 596 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė pakeisti išieškotoją ar skolininką vykdymo procese apima ir atvejus, kai į antstolį kreipiasi pagal vykdomąjį dokumentą reikalavimo teisę į skolininką iki vykdymo proceso pradėjimo perėmęs asmuo. Tokiu atveju antstolis, nustatęs, kad su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikti dokumentai patvirtina teisių perėjimą asmeniui, pateikusiam vykdomąjį dokumentą, turi priimti patvarkymą dėl teisių perėmimo (išieškotojo pakeitimo) ir atlikti vykdymo proceso veiksmus (įvertinti įstatyme nustatytas sąlygas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti). Nustatęs, kad vykdomąjį dokumentą pateikė tokios teisės neturintis asmuo, antstolis turi patvarkymu atsisakyti tokį vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-611/2023 27 punktas).
21. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad tuo atveju, jei poreikis pakeisti proceso šalį iškyla išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje yra išduotas, bet dar nepateiktas ir nepriimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, pareiškėjas tokį prašymą gali pateikti arba teismui, kuris prašymą turi spręsti CPK 48 straipsnyje nustatyta tvarka, arba antstoliui kartu su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pastaruoju atveju prašymas dėl proceso šalies pakeitimo turėtų būti sprendžiamas pagal CPK 596 straipsnio normas.
22. Tokia pirmiau nurodyta alternatyva nereiškia, kad, susiklosčius šioje byloje analizuojamai situacijai (išduotas vykdomasis raštas nėra pateiktas ir priimtas vykdyti), teismas, kuriam buvo pateiktas prašymas dėl proceso šalies pakeitimo, turi teisę atsisakyti priimti prašymą remdamasis tuo, jog egzistuoja alternatyvi tokio prašymo išsprendimo galimybė (pateikti prašymą kartu su vykdomuoju raštu antstoliui). Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad teismas, gavęs prašymą dėl proceso šalies pakeitimo ir nustatęs, jog pagal išnagrinėtoje byloje išduotą vykdomąjį raštą vykdymo procesas nėra pradėtas (nėra užvesta vykdomoji byla), vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis), turi išspręsti prašymą dėl proceso šalies pakeitimo.
23. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant pirmiau nurodytai faktinei situacijai (poreikis pakeisti proceso šalį iškilo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje yra išduotas, bet nepateiktas ir nepriimtas vykdyti vykdomasis dokumentas), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl pagal kompetenciją jam tenkančio spręsti klausimo – proceso šalies pakeitimo. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis naikinama ir prašymo pakeisti proceso šalį priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį ir pareiškėjos mažosios bendrijos „Kontraktas“ prašymo pakeisti proceso šalį priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.