Marijampolės apylinkės teismo nutartis

nuotoliniu būdu Zoom platformos pagrindu institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Vilijai Danilevičei,

viešame teismo posėdyje nagrinėdamas A. A. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 22 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 25271931856 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. A. palaikė skundą ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus papildomai nurodė, kad skundas buvo ruoštas ir teismui pateiktas, kai dar nebuvo suformuota teismų praktika, todėl dabar, reaguodamas į Kauno apygardos teismo formuojamą praktiką, performuluoja skundo reikalavimą – prašo panaikinti nutarimą ir perduoti policijai papildomam tyrimui atlikti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Jam 2025 m. balandžio 25 d. važiuojant dviračiu keliu Šakiai–Jurbarkas, jį lenkė automobilis Audi A6. Tuo metu pareiškėjas pajuto, kad automobilis jį pralenkė, važiuodamas pro pat jį, pakankamai nesaugiai. Dėl ko jis ėmėsi veiksmų apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę – suko staigiai į kelkraštį ir sustojo. Savo saugumui užtikrinti naudoja prietaisą „Garmin“, juo buvo užfiksuota nurodyta situacija. Grįžęs namo įsitikino, kad automobilis jį lenkė, būdamas nuo jo apie 70-80 cm atstumu. Automobilis važiavo apie 109 km/h greičiu. Pranešė policijai, kuri nustatė, kad lenkimas buvo visiškai saugus ir jį lenkė 1,50 m atstumu ir jam pavojus nebuvo sukeltas. Jis su tokiu nutarimu nesutinka ir skundžia jį teismui. Dabar jau sutinka policija su jo skundu iš esmės. Atsiliepime teikia aplinkybes iš kitos administracinės bylos. Policija nesugebėjo apžiūrėti įvykio vietos per 9 mėnesius. Ekspertas atliko pagal maps.lt duomenis, todėl atitinkamai ir greičio nustatymas netikslus. Policija įsitikinusi, kad jis turi vengti susidūrimo. Prašo, kad būtų atliktas tyrimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o policija sako, kad ne. Visomis išgalėmis policija tirti įvykį vengia. Tyrimo nenorima atlikti, nes yra brangus, nors pareiškėjas mano, kad žmogaus gyvybė irgi yra brangi. Jis atlieka tam tikrus skaičiavimus, jeigu jie netikslūs, tai šiuo atveju turi atsakyti į tai specialistas. Jo supratimu, prietaisas, kuriuo naudojasi, yra patikimas. Dviratininko greitį fiksuoja nuo GPS signalo, gaunamo iš palydovo, automobilio – matuoja kaip radaras. Sertifikato buvimas ar nebuvimas nereiškia, kad prietaisas rodo tiksliai ar netiksliai. Jis pasitiki tuo prietaisu ir jam jis geras. Kai žino, kad jį ketina lenkti, apie tai jį informuoja prietaisas. Jis įsitikinęs, kad jį lenks kaip priklauso ir jį gerbs kaip eismo dalyvį. Nors visokių atvejų būna. Jį važiuojantį nuo Šakių iki Jurbarko paprastai pralenkia gal 100 automobilių, jis būna pasiruošęs balansuoti. Jo savisauga orientuota į tai, kad bet kuriuo momentu gali reikėti pasitraukti iš važiuojamosios dalies į dešinę. Kai pro jį pravažiuoja automobilis, jis iš karto ir traukiasi. Jis mano, kad niekas neturi teisės rizikuoti jo sveikata ir gyvybe. Jis mano, kad jeigu yra rizikuojama jo gyvybe ir sveikata ir jo vaikų gerove, tai jau yra žala ir todėl parašė tokią 200 eurų sumą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. gegužės 13 d. institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK 25271931856, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nesant administracinio nusižengimo požymių pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, motyvuodama tuo, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjas nesutinka su policijos atliktu tyrimu, kadangi tyrimas buvo atliktas neišsamiai, iškraipant esmines faktines aplinkybes, ignoruojant kelių eismo saugumą užtikrinančių teisės aktų reikalavimus.

Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus, bylos medžiagą, teismo posėdžio metu pareiškėjo ir institucijos atstovo paaiškinimus, vertina, jog tyrimas byloje nebuvo atliktas išsamiai, skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu iš esmės sutiko su skundu ir prašė grąžinti medžiagą išsamesniam tyrimui atlikti.

Vadovaujantis ANK 564, 566, 567 ir 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Taip pat ir teismų praktika įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią instituciją imtis visų būtinų priemonių patikrinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus (Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-160-1049/2025).

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje nurodoma, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – teismas pasigedo duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti tik atliekant įvairius procesinius veiksmus. Akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 22 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK 25271931856, priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl pareiškėjo skundžiamas institucijos nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti, neįvardijant konkretaus ANK straipsnio, pagal kurį atliktinas tyrimas – veikos kvalifikavimas paprastai daromas po visoje apimtyje atlikto tyrimo pagal jo procese nustatytas aplinkybes ir gautus rezultatus. Institucijos pareigūnai privalo atlikti visus būtinus veiksmus, siekdami išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 22 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK 25271931856 ir grąžinti bylą Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus Šakiuose.