Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, sekretoriaujant Paulinai Petrauskaitei, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus įgaliotam asmeniui Aivarui Rūkšteliui, teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) įgalioto asmens bei J. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-17 nutarties, kuria, iš dalies tenkinus J. K. skundą, panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-07-13 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-108533984-17 ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pažeidimui tirti iš naujo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė 2017 m. kovo 1 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. SAVAD-13AN-88375739-17 dėl to, kad jis 2016 m. gruodžio 2 d., 10.25 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį MAZDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto, 1 priedo 332 punkto reikalavimų, sustojo ir paliko automobilį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje - kelio ženklo sustoti draudžiama galiojimo zonoje. J. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį. Vadovaujantis ATPK 260¹ straipsniu, administraciniu nurodymu pažeidėjui pasiūlyta iki 2017-04-01 savanoriškai sumokėti 14 eurų baudą.

J. K. nustatytu terminu nesumokėjus baudos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2017 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. SAVAD-13N-108533984 už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, padarymą, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė J. K. 57 eurų baudą. Nutarimas priimtas įvertinus J. K. pateiktą paaiškinimą, kad jam priklausantis automobilis stovėjo ne Gedimino prospekte, o šalia esančioje gatvėje, kurios toje pusėje (kur pastatytas automobilis) nėra kelio ženklo draudžiančio automobiliams sustoti. Nutarime taip pat nurodyta, jog administracinis teisės pažeidimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo pažeidimo padarymu akivaizdoje, naudojantis mobiliąja teisės pažeidimų fiksavimo sistema, kuri fiksuodama pažeidimą, automobilio stovėjimo vietą automatiškai susieja su artimiausiai jo esančio pastato adresu (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)), todėl administracinio teisės pažeidimo protokole ir buvo nurodytas šis adresas.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, jog automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas yra J. K.. Vadovaujantis ATPK 260² str. 1 d., jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo, šis protokolas jam buvo išsiųstas registruotu laišku ir tinkamai įteiktas. Protokole konstatuotos administracinio nusižengimo aplinkybės, išvardintos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teisės ir pareigos. Teisinis reglamentavimas suponuoja transporto priemonės savininkui pareigą tiksliai žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir pareigūnui pareikalavus apie tai jam pranešti. Atitinkamai nurodytos abstrakčios aplinkybės neįpareigoja Institucijos imtis bent kokių veiksmų aiškinantis kitą galimą administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. kito asmens duomenis pateikė tik 2017-08-31 teismo posėdžio metu, tokiu būdu pažeisdamas imperatyvias įstatymo normas.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad nagrinėjamojoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2017-03-01, jame buvo siūloma iki 2017-04-01 į VMI surenkamąją sąskaitą sumokėti 14 EUR baudą, tuo tarpu ginčijamas nutarimas priimtas tik 2017-07-13, t.y. praleidus ir ATPK 282 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Pirmosios instancijos teismas dėl nurodyto pagrindo visiškai nepasisakė, dėl ko nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes šioje dalyje apeliacinio skundo neišnagrinėjo tiek, kiek to buvo prašoma, ir šis pažeidimas yra laikomas esminiu. Todėl, apelianto teigimu, ginčijama teismo nutartis keistina ir nurodytu pagrindu.

Nagrinėjamojoje byloje institucijos atstovė N. J. 2017-08-31 teisme patvirtino, kad prieš priimant ginčijamą nutarimą nepareikalavo J. K. nurodyti asmens, kuris 2016 m. gruodžio 2 d., 10.25 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje: kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, kuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p., 1 priedo 332 punktą, už ką nustatyta atsakomybė ATPK 124¹ str. 4 d. Taip pat nepareikalavo ir atvykti į instituciją, t.y. neįvykdė įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos. Tokiu atveju 2017-07-13 nutarimas pripažintinas neteisėtu, o ginčijama teismo nutartis keistina.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad 2017-07-13 nutarime įforminta, jog pažeidimas užfiksuotas naudojantis mobiliąja teisės pažeidimų fiksavimo sistema, o ši sistema, fiksuodama pažeidimą, pastatyto automobilio stovėjimo vietą automatiškai susieja su artimiausiai jo esančio pastato adresu (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu institucija ir teisme į bylą nepateikė jokios mobiliosios teisės pažeidimų fiksavimo sistemos ir/ar kitų įrodymų apie tokią sistemą bei jos pažeidimų fiksavimą. Todėl, anot apelianto, teismo vien tik iš liudytojos V. P. parodymų nustatymas tokią buvus, pripažintinas netinkamu įrodymų vertinimu, juolab kad V. P. teisme nurodė, jog užfiksavusi pažeidimą ji vairuotojui paliko pranešimą už valytuvo, tačiau siunčiant visą surinktą medžiagą į Kelmę, tokios nuotraukos net nebuvo. Ši nuotrauka atsirado vėliau, tačiau joje visiškai nesimato, kas užrašyta kvite. Tuo tarpu institucijos teismui teiktos kitos fotonuotraukos yra ne 2016-12-02 dienos, o netgi kelių (keturių) metų senumo, todėl jos taip pat nieko neįrodo ir nepatvirtina. Apeliantas tvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliacinės instancijos teisme ši administracinio nusižengimo byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn patrauktam J. K. nedalyvaujant. Pastarajam asmeniui du kartus elektroniniu paštu buvo siunčiami pranešimai apie šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka laiką ir vietą. Vilniaus apygardos teisme 2017-11-20 gavus J. K. prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, o taip pat 2017-11-22 vykusiame teismo posėdyje nutarus į kitą teismo posėdį liudytoju kviesti J. K. nurodytą kaip neva šį pažeidimą padariusį asmenį A. U., bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2017-11-28 8.15 val. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka Vilniaus apygardos teisme 2017-11-28 8.15 val. J. K. nurodytu elektroninio pašto adresu jam buvo išsiųstas 2017-11-22. Nepaisant to, kad minėtas teismo pranešimas buvo išsiųstas iki teismo posėdžio likus daugiau nei 5 dienoms, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gavęs šaukimą tą pačią dieną - 2017-11-28, tik vėlesniu laiku (9.00 val.), atvykti apklausai pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę, nesiėmė jokių priemonių dalyvauti teismo posėdyje Vilniaus apygardos teisme, nors realiai turėjo galimybę suspėti atvykti tiek į teismo posėdį, tiek ir į apklausą pas ikiteisminio pareigūnę ar, susisiekęs su šia pareigūne, suderinti kitą apklausos laiką. Taip pat į teismo posėdį neatvyko ir liudytoju šauktas A. U., kuris teismui nepranešė apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis, jokios informacijos apie tai nepateikė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K..

Teismo posėdyje Institucijos įgaliotas asmuo prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o J. K. apeliacinį skundą atmesti.

J. K. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku, jo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nurodytų jo pareiškime teismas nelaiko svarbiomis. Kartą teismo posėdis J. K. prašymu jau buvo atidėtas. J. K. teismui nepateikė savo užimtumo grafiko, be to, teismas nemato kliūčių paskirtą posėdžio dieną J. K. dalyvauti visuose suplanuotose veiksmuose ir 8:15 val. paskirtame teismo posėdyje ir 9 val. apklausoje, todėl byla nagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, J. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitęs teisinis reguliavimas, tai yra tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ir ATPK).

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas surašytas po 2017 sausio 1 d., t.y. 2017 m. kovo 1 d., ir asmens veika neperkvalifikuojama pagal ANK 417 str. 2 dalį, kadangi ši norma numato griežtesnę atsakomybę nei ATPK 124¹ str. 4 d. Tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartys Nr. 2AT-41-511/2017, e2AT-27-788/2017) nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi J. K. protokolas surašytas po 2017 m. sausio 1 d., ir toks atvejis aiškiai reglamentuotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Taigi, pirmosios instancijos teismas J. K. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 13 d. nutarimo panaikinimo turėjo išnagrinėti, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso normomis.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti pirmosios instancijos teismo padarytus procesinius pažeidimus, šią administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka. 2017-11-22 vykusiame teismo posėdyje buvo nutarta liudytoju šaukti A. U., kurį administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. apylinkės teisme 2017-08-31 vykusiame teismo posėdyje nurodė kaip jo automobiliu 2016-12-02 , t.y. įvykio dieną, besinaudojusį asmenį. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ patikrinus Gyventojų registro informaciją apie A. U., gim. (duomenys neskelbtini), gauti duomenys apie šio asmens gyvenamąją vietą, taip pat tikslesni jo anketiniai duomenys, dėl ko buvo kreiptasi į jo darbovietę, siekiant užtikrinti teismo šaukimo įteikimą šiam asmeniui, be to, teismo šaukimas buvo išsiųstas ir šio asmens gyvenamosios vietos adresu. Negavus jokių duomenų apie šio asmens neatvykimo į teismo posėdį priežastis, o taip pat šiam asmeniui nepateikus jokių dalyvavimo įvykyje įrodymų, byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta jam nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai yra pakankami išspręsti administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. kaltės klausimą.

Bylos medžiaga patvirtina, jog J. K., kaip automobilio MAZDA, valst. NR. (duomenys neskelbtini) valdytojui, 2017-03-01 surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu, jo gyvenamosios vietos adresu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus darbuotoja A. R. išsiuntė raštą (b.l. 26), kuriame aiškiai ir detaliai išdėstė ANK 610 str., 611 str., 616 str. reglamentavimą ir tuo pačiu teisę iki 2017-04-16 pateikti prašymą Administracinės veiklos skyriui reikalaujant bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka arba iki 2017-04-26 pateikti rašytinius paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių. Taigi, J. K. buvo tinkamai informuotas apie galimybę pranešti, kas pažeidimo padarymo metu vairavo jam priklausančią transporto priemonę, tačiau to savalaikiai nepadarė. Būtent, tik 2017-08-31 duodamas paaiškinimus apylinkės teisme nurodė, kad jam priklausančiu automobiliu 2016-12-02 naudojosi A. U.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šią aplinkybę, o taip pat tai, kad J. K. nesiėmė jokių priemonių, kad būtų užtikrintas šio asmens dalyvavimas teismo posėdyje, sprendžia, kad tai laikytina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybine versija, kurios nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys. Būtent J. K. kaip transporto priemonės valdytojas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos institucijai pranešti apie tai, kad pažeidimą padarė kitas asmuo, ir nepagrįstai apeliaciniame skunde siekia atsakomybę perkelti institucijai.

Apeliaciniame skunde J. K. nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju buvo pažeisti ATPK 256 str., 257 str., 259 str., 260¹ str. reikalavimai, kadangi šioje administracinio nusižengimo byloje turėjo būti ir buvo taikomos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, ką patvirtina minėtas 2017-03-01 institucijos raštas (b.l. 26). Būtent, vadovaujantis ANK 611 str. 1 d., administracinio nusižengimo protokolas, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, gali būti surašytas asmeniui nedalyvaujant, tačiau turi būti išsiųstas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Šiuo atveju minėti įstatymo reikalavimai nepažeisti.

Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su 2017-03-01 protokole esančiu įrašu, kad „Duomenų apie asmens vardu anksčiau registruotus pažeidimus YRA“ (b.l. 24) ir atitinkamai J. K. teismui pateiktame 2017-07-18 administracinio nusižengimo protokole tokio įrašo nebuvimu (b.l. 95), nesudaro pagrindo 2017-03-01 administracinio teisės pažeidimo protokolą pripažinti niekiniu ar negaliojančiu. Būtent, byloje nustatyta, kad šiame protokole esantis įrašas, apie tai, kad yra duomenų apie asmens vardu anksčiau registruotus pažeidimus, reiškia, jog Administracinių nusižengimų registre yra įrašas apie 2011 metais J. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą. Šios aplinkybės neginčija ir pats apeliantas. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai padaryti dėl J. K. kaltės, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad būtina patikrinti, ar institucijoje keitėsi automatinė protokolų sugeneravimo sistema, atmestinas.

Pagal ANK 616 str. 1 d. administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Kai administracinis nusižengimas užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, byla gali būti nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens gyvenamąją vietą (transporto priemonės registracijos vietą).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal J. K. 2017-04-24 prašymą, o taip pat atsižvelgusi į tai, kad pažeidimas buvo užfiksuotas mobiliąja teisės pažeidimų fiksavimo sistema, 2017-04-16 šią administracinio nusižengimo bylą persiuntė nagrinėti Kelmės rajono savivaldybės administracijai. 2017-06-14 byla buvo grąžinta nagrinėti pagal pažeidimo padarymo vietą, motyvuojant tuo, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijoje tuo metu nebuvo asmens ar institucijos, turinčių įgaliojimus nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas pagal ATPK 124¹ str. (b.l. 15). J. K. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad bylą išnagrinėjo nekompetentinga institucija, kadangi, kaip minėta, pagal ANK 616 str. 1 d. nuostatas administracinio nusižengimo byla, kai administracinis nusižengimas užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, gali būti, tačiau neprivalo būti nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens gyvenamąją vietą. Priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju šią administracinio nusižengimo bylą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracija kaip kompetentinga institucija.

Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad skundžiamą 2017-07-13 nutarimą priėmė neturintis tam teisės asmuo, kadangi iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (su pakeitimais) patvirtinto Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (b.l. 73-74) matyti, kad skundžiamą 2017-07-13 nutarimą surašiusi A. R. vykdo administracinių bylų teiseną, pagal įgaliojimą nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas. Kitą vertus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šiuo atveju teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, o pagal šio kodekso 39 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, daro išvadą, kad Administracinių pažeidimo tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės A. R. 2017-04-20 sprendimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą yra perteklinis ir nesukeliantis jokių teisinių pasekmių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Įvertinus šias aplinkybes, J. K. apeliacinio skundo argumentai, susiję su minėto sprendimo neteisėtumu ir atitinkamai ginčijamo 2017-07-13 nutarimo priėmimu pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, atmetami kaip nepagrįsti.

Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė A. R. 2017-03-01 J. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bylos nagrinėjimo datą paskyrė 2017-04-27, t.y. nepraleidus ANK nustatytų terminų. Atitinkamai Kelmės rajono savivaldybės administracijai grąžinus šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėti pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, šioje institucijoje byla buvo išnagrinėta per 17 darbo dienų nuo šios bylos gavimo dienos (Vilniaus savivaldybės administracijoje byla gauta 2017-06-19 (b.l. 15), o ginčijamas nutarimas priimtas 2017-07-13). Taigi, Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintas 20 darbo dienų terminas nuo atitinkamo veiksmo atlikimo administracinio nusižengimo bylai išnagrinėti nebuvo pažeistas.

Apeliantas J. K. nepagrįstai teigia ir tai, kad šiuo atveju nėra ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apelianto teiginiai dėl mobiliosios teisės pažeidimų fiksavimo sistemos realaus neegzistavimo laikytini deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini kaip nepagrįsti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė N. J. 2017-07-13 nutarime be kitų aplinkybių nurodė ir tai, kad administracinis teisės pažeidimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo pažeidimo padarymu, akivaizdoje; pažeidimas užfiksuotas naudojantis mobiliąja teisės pažeidimų fiksavimo sistema, kuri fiksuodama pažeidimą, automobilio stovėjimo vietą automatiškai susieja su artimiausiai jo esančio pastato adresu (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)). Teismui netikėti šios vyriausiosios specialistės procesiniame sprendime nurodyta minėta aplinkybe, kad pažeidimas buvo užfiksuotas naudojantis mobiliąja teisės pažeidimų fiksavimo sistema, nėra pagrindo, juolab, kad šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja apklausta šį pažeidimą užfiksavusi V. P.. Byloje esančioje fotonuotraukoje, kurioje užfiksuotas pranešimas apie pažeidimą (b.l. 25), nesimato šio pranešimo turinio, tačiau ši aplinkybė J. K. kaltės klausimo teisingam išsprendimui reikšmės neturi. Būtent kitos keturios SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresniosios kasininkės - ­kontrolierės V. P. padarytos fotonuotraukos, Google maps palydovo užfiksuotas gatvių Vilniuje atvaizdas, interaktyvus Vilniaus žemėlapis patvirtina, kad automobilis MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-12-02 10.25 val. stovėjo pravažiavimo kelyje (kuris neturi atskiro gatvės pavadinimo) tarp dviejų pastatų - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiuo atveju, kaip ir nurodyta J. K. surašytame protokole, pažeidimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), nes tai arčiausiai pastatyto automobilio MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantis objektas, kuriam yra suteiktas konkretus adresas. Nagrinėjamu atveju tikslaus adreso nenustatymas nepaneigia fakto, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškiai suprato, kokia vieta yra pažeidimo padarymo vieta. Apeliacinio skundo argumentai dėl neva netiksliai įvardintos pažeidimo vietos vertintini kaip gynybinė J. K. pozicija ir siekis išvengti atsakomybės.

Be to, apeliaciniame skunde neteisingai tvirtinama, kad toje pusėje, kurioje stovėjo automobilis MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra kelio ženklo „Sustoti draudžiama“. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, VĮ „Susiekimo paslaugos“ vyresnioji kasininkė - kontrolierė V. P., naudodamasi mobiliąja teisės pažeidimų fiksavimo sistema, kuri fiksuodama pažeidimą stovinčio automobilio stovėjimo vietą automatiškai susieja su artimiausiai jo esančio pastato adresu, 2016 m. gruodžio 2 d. 10.25 val. užfiksavo, kad automobilis MAZDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi draudžiamoje, kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ veikimo zonoje prie artimiausio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teisme liudytoja apklausta V. P. taip pat patvirtino, kad minėtas automobilis stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Teismui nėra pagrindo netikėti, kad automobilis MAZDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo draudžiamoje stovėti vietoje.

Nagrinėjamu atveju iš pateiktų į bylą fotonuotraukų ir planų, liudytojos V. P. parodymų matyti, kad gatvėje (neturinčio atskiro savo pavadinimo), kurioje prie centrinio pašto pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stovi automobilis MAZDA, nėra sankryžos, o tik įvažiavimas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), todėl ženklas „Sustoti draudžiama“ galioja iki šios gatvės susikirtimo su Gedimino prospektu (b.l. 31, 33-34). Automobilio MAZDA vairuotojas, įvažiuodamas į gatvę, kurioje paliko stovėti automobilį, negalėjo nepastebėti draudžiančio sustoti ženklo, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, paliko automobilį stovėti draudžiamojo ženklo galiojimo zonoje. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuota gatvė ir joje paliktas stovėti automobilis MAZDA (b.l. 21-22), nepaneigia aplinkybės, kad buvo pažeistas draudžiantis sustoti ženklas. Šio asmens pateiktos nuotraukos neinformatyvios, padarytos siaurame gatvės ruože, neapimant teritorijos platesnės visumos, nematyti, kokie yra kelio ženklai įvažiuojant į minėtą gatvę tiek iš vienos pusės (nuo (duomenys neskelbtini)), tiek iš kitos pusės (nuo (duomenys neskelbtini)). Šios nuotraukos tik patvirtina, kad automobilis stovi arčiausiai pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir kad yra įvažiavimas prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad automobilio MAZDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punktą, 1 priedo 332 punktą, už ką numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 124¹ str. 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2017-07-13 nutarimu J. K. pagal ATPK 124¹ str. 4 d. nubaustas pagrįstai, jam paskirta administracinė nuobauda – 57 eurų dydžio bauda yra teisinga.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties dalis, kuria, iš dalies tenkinus J. K. skundą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2017-07-13 nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pažeidimui tirti iš naujo, panaikinama ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2017-07-13 nutarimas paliekamas galioti.

Kadangi nei Institucijos atstovas, nei J. K. apeliaciniuose skunduose Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-17 nutarties dalies, kuria atmestas J. K. prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiajai specialistei A. R., neginčija, apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako ir tuo pačiu palieka šią nutarties dalį nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus įgalioto asmens apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria, iš dalies tenkinus J. K. skundą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2017-07-13 nutarimas panaikintas, ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pažeidimui tirti iš naujo, ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2017-07-13 nutarimą. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą

J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.