Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė A. Z. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 2.3.-15780 (41) „Dėl D. R. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 2.3-2385-41 dalinio papildymo, valstybinės žemės sklypu Nr. 1004, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo VĮ Registrų centre ir pardavimo L. P.“; 2) pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. B., pagal Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 2.3-15780-(41), parduoda L. P. asmeninės nuosavybės teise 2500 kv. m ploto žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir projekto Nr. 141-5, projekto Nr. 725-4 bei projektuojamo kelio, esančių (duomenys neskelbtini), ribas, pagal UAB „Julimatas“ 2014 m. rugsėjo 29 d. parengtą planą ortofotografiniame žemėlapyje M 1:500, kuriame šių žemės sklypų ir projektuojamo kelio ribos pažymėtos ribų posūkio taškais 18-7-8-9-10-17-23-22-21-19-18; 5-18-19-24-25-5; 13-26-27-28-2-3-13; 4-5-18-7-8-9-10-1-2-3-13-4 ir plane nurodytomis koordinatėmis; 4) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 2.3-5518-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, paskelbto Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr.2.3-4326-41 patvirtinimo“ 1 priedo „(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-4326-41 patvirtintos teritorijos) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suprojektuotos žemėnaudos“ 91 eilutę, kuria Z. L. patvirtintas suprojektuotas žemės sklypas Nr. 725-4, 0,07 ha ploto, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje; 5) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 2.3-5518-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto paskelbto Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr.2.3-4326-41 patvirtinimo“ 1 priedo „(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-4326-41 patvirtintos teritorijos) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suprojektuotos žemėnaudos“ 54 eilutę, kuria V. B. patvirtintas suprojektuotas žemės sklypas Nr. 141-5, 0,16 ha ploto, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje; 6) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. A27-2614 „Dėl 2009 m. gegužės 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A27-816 „Dėl kitos paskirties individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punkto pakeitimo“ 1 punkto dalį, panaikinant žodžius „kelio servitutas“; 7) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad projektuodami žemės sklypą, žemėtvarkos specialistai privalėjo vadovautis anksčiau parengtu asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktu, abrisu bei šios žemės suvestiniu planu (pagal 1993 m. birželio 11 d. asmeninio ūkio žemės sklypų matavimo darbų metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 495). L. P. tėvui V. B. buvo skirti 2.00 ha asmeninio ūkio žemės D. R. kaime, tačiau jis mirė 2006 m. spalio 17 d., todėl mano, kad žemės sklypas jo vardu negalėjo būti projektuojamas bei tvirtinamas. Kadangi atsakovė žemės sklypu, projekto Nr. 141-5 nesinaudojo, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 10 punktu, Vilniaus rajono skyrius neturėjo tęsti projekto rengimo darbų. Šiuo metu šis žemės sklypas nėra privatizuotas, todėl yra visos teisinės bei metodinės galimybės keisti sklypų ribas, jas perprojektuoti ir t. t. Tokią teisę turi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu suformavo du žemės sklypus, ir įsakymo 2-ame punkte nurodė, kad nustatomas 180 kv. m ploto kelio servitutas. Servitutas detaliajame plane nebuvo numatytas – jame privažiavimas prie jos žemės sklypo buvo numatytas iš R. gatvės pusės. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. gruodžio 22 d. pakeitė 2009 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. A27-816, vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 26 d. prašymu ir numatė sklypui Nr. 1 kelio servitutą. Pabrėžė, kad su N. D. kelio servituto nustatymo klausimas nebuvo derintas ir kelio vieta pažymėta ant dujų trasos, per šiltnamį, medžius ir t. t. 2011 m. rugpjūčio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas pakeitė 2010 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. Ž48-206 2-ą punktą, išbraukė kelio servitutą, tačiau Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. A27-2614 1-o punkto nepakeitė. Pažymėjo, kad UAB „Geokada“, 2009 m. birželio 3 d. ženklindama pagal detalųjį planą dalinamus žemės sklypus ir rengdama žemės sklypų planus, sklypo 0,1200 ha ploto gretimybėse nurodė, kad sklypo linija pietinėje dalyje, pažymėta plane skaičiais 3-4, ribojasi su pravažiavimo keliu. 2007 m. liepos 24 d. N. D. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama neleisti L. P. privatizuoti kelio, nes jį naudoja greta esančių namų valdų savininkai, tačiau į šį prašymą nebuvo atsakyta, o Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. spalio 5 d. įsakymu papildė Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 2.3-2385-41 patvirtintą D. R. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuotu žemės sklypu Nr. 1004; nustatė ribas, plotą bei pavedė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui sudaryti su L. P. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuri sudaryta 2009 m. gruodžio 7 d. Nurodė, kad parduodamo žemės sklypo abrisas Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtas 2006 m. rugsėjo 14 d., nesilaikant sklypų abrisų rengimo tvarkos, numatytos teisės aktuose. 2009 m. kovo 16 d. UAB „Julimatas“ atlikdamas kadastrinius matavimus vadovavosi ir faktiškai naudojamos namų valdos ribomis. L. P. neteisingai parodė žemės sklypo, plane pažymėto skaičiais 5-6, 6-7 ir 7-8, ribas, todėl 66 kv. m. sklypo ploto persidengė su pravažiavimui skirto kelio plotu. Iki kadastrinių matavimų ribos nebuvo pažymėtos riboženkliais. Atsakovės faktiškai valdomo žemės sklypo kai kurios ribos nustatytos netiksliai. Teigia, jog projektuojant L. P. žemės sklypo ribas, turėjo būti atsižvelgta į 2009 m. vasario 4 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduotą leidimą statyti privažiavimo kelią iš R. gatvės pusės iki ieškovės, ir numatyta galimybė palikti valstybinės žemės kelio tiesimui. Minėtas sutikimas ir detalus planas dėl N. D. žemės sklypo padalijimo parengti anksčiau, negu buvo suformuotas ir parduotas L. P. žemės sklypas. Iš D. R. gyvenvietės Žemės reformos žemėtvarkos projekto 2007 m. ištraukos ir ortofotografinių žemėlapių matyti, kad žemėtvarkos projekte ir natūroje pravažiavimo kelias iš R. gatvės pusės visada buvo ir yra. Parengtoje kadastro žemėlapio ištraukoje matyti, kad į L. P. žemės sklypo ribas ir plotą patenka dalis kelio. L. P. šiaurinė žemės sklypo riba suprojektuota ant kelio, nors esami statiniai iki sklypo ribos yra apie 10-12 m. Žemės reformos vykdytojai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-438 patvirtintos (1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207) pakeitimo metodikos „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo“ reikalavimus bei gretimų žemės sklypų savininkų pageidavimus bei prašymus ir žemės sklypo ribas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektavo ir patvirtino L. P. taip, kad ji pastačiusi tvorą ir vartus uždarė įvažiavimą į kitus, greta esančius, žemės sklypus.Atsakovė L. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovės nurodytoje vietoje kelio nebuvo, ginčo teritorijos žemėtvarkos projekte ieškovės nurodomas bendro naudojimo kelias niekada nebuvo nei pažymėtas, nei suformuotas. Tiek N. D., tiek A. Z. projektuojant ir formuojant žemės sklypus šis privažiavimo kelias taip pat pažymėtas nebuvo, nei ji, nei kaimynai keliu nesinaudojo. Ieškinio teiginį, kad iš D. R. gyvenvietės Žemės reformos žemėtvarkos projekto 2007 m. ištraukos ir ortofotografinių žemėlapių matyti, kad žemėtvarkos projekte ir natūroje pravažiavimo kelias iš R. gatvės visada buvo, laiko nepagrįstu ir nurodė, kad ieškovės vyras savavališkai su buldozeriu nutiesė kelią ginčo teritorijoje ir sunaikino atsakovės sklypo riboženklius. Tai, kad ieškovės motina N. D. pati privatizavo dalį teritorijos, kur pasak ieškovės, buvo kelias, taip pat A. J. veiksmai įrengiant kapitalinę tvorą toje vietoje, kur, pasak ieškovės, buvo ir yra kelias, atsakovės nuomone įrodo, jog kelio ginčo vietoje niekada nebuvo ir kelias nebuvo reikalingas. Pati ieškovė turėdama nuosavybėje tariamo kelio dalį, nelaiko, jog pažeidė imperatyvias įstatymo normas, ji taiko dvigubus standartus, o tai rodo ieškovės nesąžiningumą. Ieškovė gina savo tariamai pažeistas teises kitų savininkų interesų sąskaita. Ieškovei A. Z. žemės sklypas suformuotas padalijant N. D. priklausantį žemės sklypą į du sklypus. Minėtas sklypas buvo formuojamas vėliau, todėl turėjo būti derinamas su gretimai esančių sklypų ribomis, sklypų savininkų bei jų naudotojų interesais. Pažymėjo, kad R. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jo pakeitimai buvo skelbiami viešai, projektas buvo viešai svarstomas, tačiau ieškovė dėl projekto sprendinių pretenzijų ar pastabų nepateikė. Patikslintame ieškinyje nauju reikalavimu ieškovė projektuoja kelią visiškai kitoje vietoje, negu buvo nurodyta ankstesniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškovės pasiūlymą tarp jos projektuojamo kelio ir A. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra laisva valstybei priklausanti žemė, mano, jog toks teritorijų planavimas neatitinka žemėtvarkos, žemėnaudos tikslų bei nuosavybės teisių apsaugos, interesų derinimo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir kitų principų. Atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovė taip pat buvo nurodžiusi, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovei parduodant žemės sklypą buvo pažeisti įstatymo imperatyvūs reikalavimai. Atsakovės manymu, ieškovės interesas turėti įvažiavimą į savo sklypą negali būti suabsoliutintas, ir patenkintas kitų asmenų interesų sąskaita. Privažiavimas į N. D. žemės sklypą buvo iš R. g., L. M. žemės sklypo pietinėje dalyje visada buvo įrengta ištisinė tvora be vartelių. Ieškovė nepateikė teismui jokių teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose būtų numatytas ieškovės pageidaujamas kelias. Pažymėjo, kad suformavus žemės sklypus pagal ieškovės pasiūlymą, nepagrįstai sumažėtu gretimo žemės sklypo, priklausančio valstybei, plotas, plane pažymėtas indeksu 141-5, o tai žemės sklypui bei jo paskirčiai padarytu neproporcingą žalą, pažeistu kitų piliečių interesus, nes jis taptų nelikvidus. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-38 patvirtintos metodikos „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo“ 20.3. ir 47 punktų reikalavimai negali būti įsakymo naikinimo pagrindu. Kilus sunkumų naudojantis žemės sklypais, turėtų būti siekiama servituto nustatymo. Nurodė, kad ji teisėtai įsigijusi 25 arų dydžio namų valdos žemės sklypą, tuo tarpu ieškovė ir N. D. dalindamos sklypą, galėjo numatyti įvažiavimą į pareiškėjos žemės sklypą Nr. 2 iš R. gatvės, nustatydamos servitutą.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į patikslintą ieškovės ieškinį nurodė, jog nustačius, kad kelias tarp žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), projektiniai Nr. 141-5, Nr. 725-4), esančių (duomenys neskelbtini), yra būtinas, neprieštarauja, kad suderinus suinteresuotų šalių (besiribojančių žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), projektiniai Nr. 141-5, Nr. 725-4) interesus būtų pakeistos minėtų žemės sklypų ribos pagal UAB „Julimatas“ 2014 m. rugsėjo 29 d. parengtą planą M 1:500. Atsiliepime į pradinį ieškovės ieškinį atsakovė buvo nurodžiusi, kad UAB „Geokada“ 2009 m. birželio 3 d. paženklindama pagal detalųjį planą padalijamus žemės sklypus ir rengdama žemės sklypų planus, nurodė, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) linija pietinėje dalyje, pažymėta plane skaičiais 3-4, ribojasi su pravažiavimo keliu. Pagal detalųjį planą į sklypą Nr. 1 numatytas privažiavimas iš R. gatvės pusės, o į sklypą Nr. 2 – pietinėje sklypo dalyje. 2007 m. liepos 24 d. ieškovės motina N. D. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama neleisti atsakovei L. P. privatizuoti kelio, nes jis reikalingas greta esančių namų valdų savininkams. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 4 d. sutikimas dėl kelio statybos valstybinėje žemėje ir detalusis planas dėl N. D. žemės sklypo padalijimo parengti anksčiau, nei buvo suformuotas ir privatizuotas L. P. žemės sklypas. Minėtas sutikimas dėl kelių statybos valstybinėje žemėje išreikštas su sąlyga, kad toks kelio tiesimas nepažeis trečiųjų asmenų interesų. Nekilnojamojo turto registre tik 2010 m. rugpjūčio 23 d. buvo įregistruoti žemės sklypai kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. V. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, planinę medžiagą, prie ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) šiuo metu nėra jokio privažiavimo. Teigia, jog ieškovė nepaneigė fakto, kad atsakovė turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka be aukciono nusipirkti iš valstybės žemės sklypą po nuosavybės teise turimais statiniais. Todėl 2009 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį šiuo aspektu laiko teisėta. Ginčo esmė yra tai, kad ieškovė šiuo metu neturi privažiavimo prie jai priklausančio žemės sklypo. Vilniaus rajono skyriaus specialistai išanalizavę Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 2.3-15780-(41) ir L. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planą M 1:500, plotas 2500 kv. m., nustatė, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) riba, pagal planą, kurį parengė UAB „Julimatas“, pažymėta posūkio taškais 1-5-6-7-8 turi būti tiesi, kaip nurodyta teritorijų planavimo dokumentuose, t. y. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-15780-(41) „Dėl D. R. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 2.3-2385-41 dalinio papildymo“ M 1:500, šiuo atveju pakito ribos konfigūracija. Jeigu žemės sklypo riba pažymėta posūkio taškais Nr. 5-6-7-8 būtų tiesi, tai žemės sklypo kampas pažymėtas taškais Nr. 4-5-6 apie l m būtų nutolęs į sklypo pietinę pusę. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinė riba ribojasi su keliu (K. g.), kurio plotas pagal teritorijų planavimo dokumentus yra 10 m, todėl nuo kelio vidurio atidėjus 5 m turėjo būti ženklinama minėto žemės sklypo riba. Pagal pateiktą UAB „Julimatas“ planą minėto žemės sklypo riba pažymėta posūkio taškais 1-9 yra nuo kelio vidurio nutolusi apie 6 m. Daro išvadą, kad visas žemės sklypas būtų pastumtas apie 1 m į pietus, tokiu atveju atsirastų apie 2 m laisvo žemės ploto, kuriame galėtų būti projektuojamas racionalaus pločio kelias. Nurodė, kad yra galimybė suprojektuoti privažiavimo kelią iš R. g. iki žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat pažymėjo, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, kurios nurodytos žemės sklypo plane M 1:500, kurį parengė UAB „Julimatas“, neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų ribų. Dėl to reikėtų tikslinti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus bei galimai Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-157S0-(41) „Dėl D. R. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 2.3-2385-41 dalinio papildymo“ suprojektuoto sklypo ribas. Prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka, kad N. D. sklypo padalijimo į du sklypus detaliojo plano pagrindinis brėžinys buvo pakoreguotas priėmus skundžiamą 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 27-2614, nubraižius plane kelio servitutą ir apie tai nepranešus N. D.. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad skyriuje saugomo patikrinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje į naujai formuojamą 1200 kv. m. žemės sklypą Nr. 2 numatytas 180 kv. m. ploto servitutinis įvažiavimas (1s1) iš R. g. per 1738 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 1; detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje patikrinimo faktas patvirtintas spaudu, yra specialisto parašas. Savivaldybės pateiktas detaliojo plano brėžinys taip pat buvo suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje. Tuo tarpu N. D. pateiktas pagrindinis brėžinys nebuvo patikrintas ir suderintas įstatymų nustatyta tvarka, jame nėra 2009 m. kovo 23 d. N. D. pritarimo detaliojo plano sprendiniams, parašo, ieškovė nepateikė šio brėžinio Priedo Nr. 1. Atsakovė nurodė, kad šis dokumentas neturi jokios įrodomosios galios. Prašo patikslinto ieškinio reikalavimą dalyje dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo atmesti, kitus reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra. Esant 2009 m. kovo 23 d. rašytiniam N. D. pritarimui detaliojo plano sprendiniams, nepagrįstu laiko 2011 m. rugpjūčio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymą, kuriuo buvo panaikintas N. D. sklype esantis kelio servitutas; mano, kad detalaus plano sprendiniai yra nepagrįstai neįgyvendinti. Tačiau pažymėjo, kad neregistravus servituto registro įstaigoje, neatsirado ir jokių teisių ir pareigų, todėl daro išvadą, kad skundžiamo įsakymo dalies panaikinimas nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių. Šiam reikalavimui prašo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytą vieno mėnesio ieškinio senatį. Ieškovei vėliausiai nuo 2011 m. balandžio 18 d. buvo žinoma apie skundžiamo įsakymo turinį, todėl ji praleido terminą administraciniam aktui skųsti. Informacija apie skundžiamą įsakymą buvo patalpinta 2011 m. sausio mėnesio Vilniaus krašto savaitraštyje, be to, 2011 m. balandžio 18 d. ieškovė kreipdamasi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, pridėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 1 d. raštą Nr. A33-1798-(4.18), kuriame taip pat minimas skundžiamas įsakymas.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovės A. Z. ieškinį tenkino iš dalies, o trečiojo asmens A. J. savarankišką reikalavimą atmetė: 1) panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 2.3.-15780 (41) „Dėl D. R. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 2.3-2385-41 dalinio papildymo, valstybinės žemės sklypu Nr. 1004, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo VĮ Registrų centre ir pardavimo L. P.“; 2) pripažino negaliojančia 2009 m. gruodžio 7 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (reg. Nr. 10574), kuria Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. B., pagal Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 2.3-15780-(41), pardavė L. P. asmeninės nuosavybės teise 2500 kv. m ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) taikė restituciją, grąžino iš atsakovės L. P. 2500 kv. m žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybei bei įpareigojo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos grąžinti atsakovei L. P. už žemės sklypą sumokėtą kainą, t. y. 9,85 Eur; 4) kitoje dalyje ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovės L. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo, 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-217-258/2016 panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 2.3.-15780 (41) panaikinimo; 2009 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia; restitucijos taikymo; bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir bylą šioje dalyje grąžino nagrinėti iš naujo, o likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovė (apeliantė) L. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje kaip nepagrįstą ir pažeidžiantį šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės A. Z. ieškinį kaip nepagrįstą; prijungti prie bylos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir vertinti; panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principą vertindamas įrodymus, nes tenkinant ieškinį buvo atsižvelgta į vienos pusės (ieškovės) reikalavimus, antrosios pusės argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo buvo ignoruojami. Teismas buvo neobjektyvus, nes atsisakė priimti atsakovės pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matosi, kad ieškovė turi įvažiavimą į savo sklypą ir juo naudojasi.Teismo sprendimas yra neaiškus ir nesuprantamas. Neaišku ar panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 2.3-15780-(41) 1 punktą atsiranda prievolė atsakovui – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos panaikinti pirkimo–pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenagrinėjo ieškovės atstovo reikalavimo dėl L. P. žemės sklypo ribų, prie nuosavybės teise turimų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Julimatas“ parengtą 2012 m. birželio 14 d. žemės sklypo planą M 1:500, nustatymo.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nes teismas pažeidė CPK 93 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo taisykles. Ieškinyje nurodyti trys atsakovai – L. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija, tačiau bylinėjimosi išlaidos priteistos tik iš vienos atsakovės L. P..Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 2.3-15780 (41) 1 punkto panaikinimas neturi jokios įtakos pirkimo–pardavimo sutarčiai, nes žemės sklypas atsakovei L. P. buvo parduotas atlikus žemės sklypo (projektinis Nr. 1004) kadastrinius matavimus, kurie patvirtinti minėto įsakymo 2 punktu. Atsakovės nuomone, atsakovės L. P. pateiktas įrodymas – 2016 m. lapkričio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 13-16-1195 – neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir nepaneigia teismo padarytų išvadų teisėtumo, t. y. neleidžia daryti išvados, kad ieškovė A. Z. turi privažiavimo kelią prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181, 314 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas tik iš vienos atsakovės L. P., nes bylos nagrinėjimo metu ji atsisakė bendradarbiauti bei taikiai spręsti ginčą, nors tokia galimybė buvo, o Nacionalinė žemės tarnyba, sprendžiant ginčą teisme, neprieštaravo, kad ieškinys būtų patenkintas, jei bylos nagrinėjimo metu bus nustatyta, jog kelias tarp žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), yra būtinas, bendradarbiavo ir ieškojo taikaus sprendimo būdo.Ieškovė A. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad vykdant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą, atsakovei L. P. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turėtų būti naujai suprojektuotas taip, kad būtų paliktas pravažiavimo kelias ieškovei A. Z., nenaikinant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, juolab, kad pagal patikslintus ieškinio reikalavimus, reikalavimas dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties nebuvo keliamas. Antstolio V. M. 2016 m. lapkričio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole neteisingai nurodyta, kad į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) galima patekti iš R. gatvės pusės. Protokole konstatuota, kad iš R. gatvės galima patekti į sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), kuris priklauso N. D., o ne ieškovei. Civilinės bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad N. D. priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užimtas pastatais ir per jį įrengti kelią bei patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nėra galimybės. Vilniaus rajono apylinkės teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas tik iš vienos atsakovės L. P., nes bylos nagrinėjimo metu ji atsisakė bendradarbiauti bei taikiai spręsti ginčą, nors tokia galimybė buvo, o Nacionalinė žemės tarnyba, sprendžiant ginčą teisme, neprieštaravo, kad ieškinys būtų patenkintas, kelias tarp žemės sklypų yra būtinas, bendradarbiavo ir ieškojo taikaus problemos sprendimo būdo. Patikslinus ieškinio reikalavimus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai reikalavimai nebuvo keliami.